Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2813-797/2015, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkė teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Įstatymas numato, kad pagrindas priteisti išlaikymą (laikiną išlaikymą) yra tuomet, kai vaiko tėvas ar motina neteikia išlaikymo vaikui. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui suteikė melagingą informaciją, nes, nepaisant to, kad atsakovas ir ieškovė kartu negyvenama nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, savo vaikų atsakovas niekada neapleido ir jiems nuolat teikia išlaikymą, į ieškovės sąskaitą kas mėnesį, kiekvieno vaiko išlaikymui, perveda po 200 Lt. Be to, papildomai Ernestui prieš mokslo metus superka mokyklai reikalingas knygas ir pratybų sąsiuvinius, kitas reikalingas smulkmenas. S. R. papildomai pirko viršutinių rūbų: striukę, kelnių, kitų smulkmenų. Ieškovė niekada nėra sakiusi, kad siunčiamų pinigų vaikų išlaikymui nepakanka. Ieškovė pati ieškinyje pripažįsta, kad nuolat atsakovas teikia išlaikymą vaikams. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje padarė visiškai priešingą išvadą.

2. Ieškovės ir atsakovo uždarbiai visada buvo labai panašaus dydžio, truputis virš 1000 litų. Šiuo metu atsakovas gauna apie 350 eurų, o ieškovės, dirbančios pas savo tėvą, atlyginimas taip pat yra apie 300 eurų. Atsižvelgiant į atsakovo ir ieškovės gaunamas pajamas, vaikų išlaikymui skirtini 800 Lt (232 Eur) pilnai patenkina vaikų būtinus poreikius.

1. Pateikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovas vaikams nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio skyrė po 200 Lt, tačiau vaikų poreikiai ir išlaidos yra didesni, todėl tokio išlaikymo dydžio nepakanka. Ne veltui įstatymas numato, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiai dienai minimali mėnesio alga yra 300 Eur, todėl vienam vaikui išlaikyti atsakovas turėtų teikti po 150 Eur (abiems - 300 Eur), tačiau jo nuomone, jo teikiamas 115 Eur išlaikymas abiems vaikams turi visiškai patenkinti jų poreikius.

2. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė su vaikais gyvena savo tėvų trijų kambarių bute ir nemoka jokių būsto mokesčių. Teigia, kad ne seneliai, o tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir padengti susidariusias išlaidas, todėl atsakovas neturi teisės perkelti vaikų finansinės naštos ant ieškovės tėvų pečių, pats dirbdamas ir reguliariai gaudamas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytos laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, taikytinos teismui nagrinėjant šeimos bylas. Minėta teisės norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. kai yra tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Vienos iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurias ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš atsakovo R. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. K. ir R. K. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 115 Eur/mėn. kiekvienam vaikui atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t. y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams, nes atsakovas ir taip geranoriškai teikia išlaikymą po 57,92 Eur/mėn. (200 Lt/mėn.), ir tokios sumos vaikų poreikiams patenkinti pakanka, pripažįsta nepagrįstais.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo patvirtinta sutuoktinių K. K. ir R. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. Šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui R. K. moka po 110 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o nepilnamečių vaikų motina K. K. patvirtino, kad vaikų tėvas R. K. išlaikymo įsiskolinimo iki 2015-05-01 neturi. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovo teiktas išlaikymas kiekvienam vaikui po 57,92 Eur/mėn. tikrai buvo nepakankama suma bent minimaliems jų poreikiams patenkinti, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai buvo priteistas laikinas išlaikymas po 115 Eur/mėn. kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo.

Nustačius, kad šalys geruoju susitarė dėl teiktinos išlaikymo sumos jų nepilnamečiams vaikams, taip pat patvirtino, kad 2015-05-01 dienai išlaikymo įsiskolinimo nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pasisakyti dėl kitų atskirojo skundo argumentų netikslinga, nes jie neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui (CPK 187 str.).

Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą.