Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-22 · Administracinė byla Nr. eI3-2048-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
eI3-2048-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03173-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Trečiasis asmuo
Rukainių bendruomenės, uždaroji akcinė bendrovė „Avocetė“, uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių, Mykoliškių bendruomenė, Rukainių seniūnija, Rukainių bendruomenė, UAB "Avocetė", UAB "Cowi Lietuva"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūra
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 14.2.1Kiti su poveikio ir pasekmių aplinkai vertinimu susiję klausimai
  • 55.1Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. eI3-2048-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03173-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. B.,atsakovo atstovui R. A.,

trečiojo suinteresuoto asmens Rukainių bendruomenės atstovei E. J. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Avocetė“, uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnija, Mykoliškių bendruomenė ir Rukainių bendruomenė) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) 2017-08-16 Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-8460 „Dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė atrankos išvada); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti atranką ir priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad skundžiamoje Galutinėje atrankos išvadoje nurodoma, kad planuojamai ūkinei veiklai broilerių auginimui (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) neprivalomas. Pareiškėjos teigimu, tokia išvada yra neteisėta, nes buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų PAV atrankos procesą.

Taip pat nurodė, kad kaip pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant Galutinę atrankos išvadą yra tai, jog atsakovė įvertino pareiškėjos ir suinteresuotos visuomenės išvadas ir nustatė, kad nepateikti argumentai, kuriais remiantis PAV būtų privalomas, o PAV dokumentų rengėjas tinkamai atsakė į visas gautas pastabas. Taip pat remtasi ir kitais abstraktaus pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Pasak pareiškėjos, Galutinėje atrankos išvadoje nėra nurodyti juridiškai reikšmingi argumentai ir aplinkybės, kuriomis vadovaujantis konstatuota, kad PAV yra neprivalomas. Galutinė atrankos išvada yra visiškai nemotyvuota, priimta objektyviai neįvertinus visų ginčo aplinkybių, neišanalizavus ginčo atrankos procedūros dokumentų turinio, nenurodant į kokius konkrečius, ginčo atrankos procese būtinus įvertinti, kriterijus galimai nėra atsakyta ginčo atrankos dokumentais bei visiškai neįvertinant suinteresuotų subjektų raštuose išdėstytų pastabų ir pasiūlymų. Galutinėje atrankos išvadoje tik nurodomos (perrašomos) kai kurios UAB „Avocetė“ atrankos informacijos dėl PAV nuostatos, tačiau tikslus ir išsamus poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas atrankos metu nebuvo atliktas. Be to, išvadoje melagingai nurodoma, kad suinteresuota visuomenė pateiktai papildomai medžiagai prieštaravimų neturėjo.

Teigė, kad PŪV trečiojo asmens UAB „Avocetė“ pasirinktoje vietoje nėra leistina. 2009-09-23 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Pagal bendrąjį planą, nagrinėjama teritorija patenka į Z funkcinio prioriteto žemės ūkio vyraujančios paskirties žemės zoną. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą 2014-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-571, planuojama teritorija patenka į U2 – planuojamų gamybos ir sandėlių tvarkymo zoną. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenis, šiuo metu žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Ši teritorija skirta gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius, atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo statiniams ir (ar) įrenginiams. Tam, kad žemės sklype galėtų būti vykdoma PŪV, sklypo paskirtis turėtų būti žemės ūkio paskirties žemė. Bendrojo plano sprendiniuose ir į jį integruoto Kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniuose žemės ūkio veikla nėra planuojama, todėl siekiant vykdyti PŪV, reikėtų keisti bendrojo plano sprendinius. Taigi, šiuo metu žemės sklypas pagal viešajame registre nurodytą paskirtį negali būti naudojamas PŪV, todėl reikia atlikti teritorijų planavimo procedūrą, siekiant pakeisti specialiojo plano sprendinius, o paskui pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Jeigu trečiasis asmuo nenori atlikti teritorijų planavimo procedūrų, jis PŪV privalo numatyti kitame žemės sklype.

Pažymėjo, kad PŪV organizatorius ir dokumentų rengėjas nei pirminiuose, nei patikslintuose dokumentuose nepateikė mėšlo bei srutų tvarkymo aprašymo, nurodyti paaiškinimai skiriasi tarpusavyje, nepateikiamos jokios alternatyvos. PŪV organizatorius neatsakė į pareiškėjos ir visuomenės pastabas dėl nuotekų ir atliekų tvarkymo, neišsklaidė abejonių dėl pasitelkto ūkininko A. T. fizinių ir teisinių galimybių priimti ir tvarkyti tokios apimties mėšlą ir srutas. Pasak pareiškėjos, PŪV organizatorius su ūkininku susitarė dėl organinių trąšų perdavimo, tačiau mėšlas ir srutos savaime nėra organinės trąšos. Taip pat trūksta informacijos dėl kvapo sklaidos mažinimo priemonių. Planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos dokumente pasirenkamas pats primityviausias technologinio proceso metu susidarančių teršalų, kvapų likvidavimo būdas – išmetimas į orą sieninių ir stoginių ventiliatorių pagalba. Tai labiausiai kenksmingas būdas, teršiantis aplinką. Planuojamai ūkinei veiklai PAV atrankos dokumente nenumatytos jokios kompensacinės priemonės aplinkos taršai mažinti. Trūksta informacijos dėl vandens tiekimo PŪV vietai. Esant prieštaringai informacijai Agentūra privalėjo tinkamai įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus duomenis ir išsiaiškinti neatitikimus.

Pabrėžė, kad Rukainių kaimas turi didelės plėtros galimybes. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendimais, detalizuojančiais plėtros galimybes, Rukainių kaimas patenka į U1 – planuojamų gyvenamųjų vietovių tvarkymo zoną. Planuojamose U1 kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėse galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms. Tam tikslui turi būti atliktas PAV, siekiant įvertinti galimą poveikį aplinkai. Turi būti tinkamai įvertintas esamas Rukainių kaimo užstatymas bei plėtros perspektyvos.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad konkrečios atrankos dėl PAV apimtį pirmiausia apsprendžia PŪV organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo pateikta informacija atrankai atlikti, taip pat užpildytas Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-30 įsakymu Nr. D1-665, 2 priedas.

Pabrėžė, kad skundžiama Galutinė atrankos išvada yra motyvuota, joje pateikti argumentai ir motyvai kartu su įrodymais, apie kuriuos suinteresuotieji asmenys jau buvo informuoti ir kurie galėjo būti papildyti reikiama papildoma informacija, kurią kompetentinga nacionalinė institucija privalėjo suinteresuotiesiems asmenims pateikti pastarųjų prašymu. Be to, tik atrankos išvadoje konstatavus reikšmingą poveikį aplinkai vėliau būtų atliktas tokio poveikio vertinimas. Agentūra ginčijamos atrankos išvados atveju įvertinus poveikį aplinkai neabejotinai konstatavo, jog PŪV pagal pobūdį ir mastą neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiai veiklai yra privalomas PAV. Galutinė atrankos išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, teisėtumo principą, gero administravimo principą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiama Galutinė atrankos išvada yra nemotyvuota. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamą Galutinę atrankos išvadą priėmusios atsakovės atliktu, be kita ko, papildomai gautos informacijos vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti nemotyvuotu ar nepagrįstu.

Galutinėje atrankos išvadoje yra pateikta informacija apie numatomą PŪV vietą, pateiktas trumpas PŪV aprašymas, kita informacija. Galutinės atrankos išvados 7 punkte pateikta informacija apie visus PAV proceso dalyvių pasiūlymus.

Atkreipė dėmesį, kad PŪV numatoma vykdyti UAB „Avocetė“ nuomojamame 1,50 ha ploto žemės sklype. Žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Šiuo metu PŪV teritorijoje yra 2750,46 m² ploto veršidė (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (fermų), nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto – 132,58 m² ploto daržinės-malūno (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (ūkio)) ir dviejų siloso tranšėjų (pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai)) faktiškai nėra. Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose PŪV teritorija patenka į žemės ūkio žemės vyraujančios paskirties (intensyvaus priemiestinio ir tausojančio naudojimo) zoną. Tai žemės ūkio, pirmiausia priemiestinio žemės ūkio vystymo zonos, ir kaimo verslų, t. t. nesusijusių su žemės ūkio veikla įvairovės plėtros zonos. Prioritetas suteikiamas žemės ūkio paskirties žemės vystymui. Numatomas tiek intensyvus, tiek ir tausojantis žemės ūkis. Pagal Vilniaus rajono teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendinius planuojamos ūkinės veiklos teritorija patenka į esamą užstatytą gamybinę ūkinę teritoriją ir urbanistinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo 112 zoną, t. y. pramonės ir gamybos įmonių, sandėlių, terminalų bei kitų sandėliavimo objektų teritorija. Įgyvendinant Galutinėje atrankos išvadoje nurodytus sprendimus, paskesnėse PŪV įteisinimo procedūrose siekiant gauti kitus privalomus ūkinei veiklai vykdyti leidimus, PŪV žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis keistina į žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „COWI Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 7 d. sutartimi, pasirašyta su UAB „Avocetė“, ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų, parengė informaciją atrankai dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r., A. G. tiek pirminę atrankos išvadą, tiek Galutinę atrankos išvadą, informavo visuomenę visuomenės informavimo priemonėmis.

Nurodė, kad rengdama dokumentus pateikė detalią informaciją apie mėšlo ir srutų tvarkymą, įvertinant mėšlo laikino saugojimo vietų alternatyvas. Pabrėžė, kad mėšlą ir srutas galima laikyti organinėmis trąšomis, todėl sudarytos organinių trąšų perdavimo sutartys yra pagrįstos. Informacijos atrankai dėl PAV dokumento rengimo metu buvo atliktas išsamus susidarančių aplinkos oro teršalų, kvapų ir triukšmo lygio įvertinimas, naudojant nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintas metodikas, kompiuterinę programinę įrangą, foninius aplinkos užterštumo duomenis, 2011–2015 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotus Vilniaus meteorologinės stoties meteorologinius duomenis ir kitą informaciją, aprašyti gauti rezultatai, kurie palyginti su Lietuvos Respublikoje galiojančiomis ribinėmis vertėmis. Ūkinės veiklos metu išmetami teršalai gali turėti įtakos gyventojų sergamumui kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, jeigu yra viršijamos ribinės užterštumo vertės. Informacijos atrankai 1 priede sklypo plane buvo pažymėta artezinio vandens gręžinio vieta. Taip pat buvo pateikta informacija apie vietos pasirinkimo motyvus, švietimo, medicinos įstaigas, turizmo objektus, Rukainių bendruomenės namus ir kitus objektus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Avocetė“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad palaikys trečiojo suinteresuoto asmens UAB „COWI Lietuva“, kaip profesionalo, rengusio dokumentus atrankai dėl PAV, poziciją ir papildomų reikalavimų nereikš.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Rukainių bendruomenė atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad mano, jog PAV UAB „Avocetė“ planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas, nes atsakovė nepatikrino bei neįvertino trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „COWI Lietuva“ ir bei UAB „Avocetė“ pateiktos realybės neatitinkančios pirminės informacijos dėl PAV bei 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose esančių elementarių skaičiavimo klaidų bei nepateiktų konkrečių paaiškinimų dėl ūkininko A. T. srutų / mėšlo tvarkymo: 1) nurodomi neteisingi atstumai iki kultūros, sveikatos bei kitų įstaigų, pastatų ir kelių, neegzistuojantys keliai; 2) pagal pateiktus papildomus paaiškinimus, 40 km/h greičiu važiuojantis automobilis per 6 minutes nuvažiuoja 6 km atstumą. Nurodytą atstumą per 6 minutes gali nuvažiuoti tik automobilis, važiuojantis 60 km/h greičiu. Jei tokiuose skaičiavimuose yra klaidų, nežinia, kaip skaičiuoti kvapų bei taršos koncentracijos, sklidimas ir kt.; 3) remiantis UAB „COWI Lietuva“ pateikta informacija, PŪV patalpų aerozolinei dezinfekcijai planuojama naudoti dezinfekuojančią medžiagą Intercid N. Šio dezinfekanto sudėtyje esančios medžiagos yra kenksmingos žmogui. Atlikus paukštidžių dezinfekciją, numatoma šias toksines medžiagas iš paukštidžių per duris, langus ir angas išmesti į aplinkos orą; 4) niekur nenurodyta, ar ūkininkas A. T. jau įsirengė nuosavą broilerių auginimo fermą pagal Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (15.8)-A4-12534 „Galutinė atrankos išvada dėl broilerių auginimo Kalvių k., Medininkų sen., Vilniaus r. poveikio vertinimo“ ir susidarančių srutų / mėšlo kiekis neviršys leidžiamų laukuose skleisti normų ir iš broilerių auginimo fermos (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r. susidarysiančių srutų / mėšlo kiekiu.

Pažymėjo, kad Rukainiuose gyvena daug jaunų šeimų su vaikais. Visai šalia PŪV teritorijos yra gyvenamieji namai, vandenvietė, iš kurios tiekiamas geriamasis vanduo gyvenvietei. Netoliese yra daug kultūros, švietimo, turizmo ir kt. objektų. Todėl nuolat vyksta daug kultūros ir sporto renginių, nemaža dalis jų gryname ore. Iš PŪV sklisiantis nemalonus kvapas neabejotinai pakenktų kultūros, švietimo ir kt. įstaigų veiklai ir taptų visų Rukainių ir apylinkių gyventojų našta dėl nuolat sklindančio nemalonaus kvapo, žalos sveikatai ir aplinkos taršos.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad savo skundo argumentus papildomai pagrindė specialisto išvada, kuri nebuvo įvertinta.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai pažymėjo, kad galutinė atrankos išvada galioja 3 metus ir šis terminas sueis už 5 dienų. Agentūroje nėra gautas prašymas pratęsti jos galiojimą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Rukainių bendruomenės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog bendruomenė nenori paukštyno, jis per arti namų. Per 3 metus Rūkainiuose pasikeitė faktinė situacija, pabaugėjo namų valdų, ūkininko sodyba.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2017-08-16 Agentūros galutinės atrankos išvados Nr. (28.7)-A4-8460 „(duomenus neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r. poveikio aplinkai vertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad 2017-05-02 Agentūra priėmė atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-4641 „Dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r. poveikio aplinkai vertinimo“, kurioje konstatavo, kad UAB „Avocetė“ PŪV – broilerių auginimui (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r., PAV neprivalomas.

Mykoliškių bendruomenė 2017-05-12 m. rašte nurodė, kad Mykoliškių bendruomenė kategoriškai nesutinka su Agentūros 2017-05-02 m. atrankos išvada, nes PŪV pažeis gyventojų teisę į sveiką ir saugią aplinką bei tinkamas gyvenimo sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad planuojamas statyti objektas yra visai šalia tankiai apgyvendinto Rukainių kaimo, kuriame yra Rukainių gimnazija, vaikų darželis, bendruomenės centras, bažnyčia, arti Bareikiškių kaime V. Sirokomlės muziejus ir kitos lankytinos vietos. Be to pažymėjo, jog neturi jokios informacijos apie ūkininko A. T. pajėgumus, galimybes priimti žemės sklypuose, esančiuose Rukainių seniūnijoje, ir tinkamai panaudoti atliekas. Taip pat, kokie tokių žemės teršimų normatyvai.

Pareiškėja Administracija 2017-05-16 raštu Nr. A33(1)-3206-(4.15) prašė persvarstyti 2017-05-02 Agentūros priimtą atrankos išvadą. Pareiškėja nurodė, kad susipažinus su pateikta informacija atrankai bei įvertinus PŪV specifiką bei mastą, pastebėjo, jog trūksta įvairių alternatyvių rūšių (vietos, masto, techninių ir technologinių sprendimų, atliekų tvarkymo, poveikio sumažinimo priemonių ir kt.) aprašymo, nepateiktos mėšlo bei srutų tvarkymo alternatyvos. Pateiktame atrankos dokumente trūksta duomenų apie ūkininko A. T. fizines ir teisines galimybes tvarkyti atliekas. Taip pat informacijos dėl kvapo sklaidos mažinimo priemonių. Planuojamos ūkinės veiklos PAV atrankos dokumente pasirenkamas pats primityviausias technologinio proceso metu susidarančių teršalų, kvapų likvidavimo būdas – išmetimas į orą sieninių ir stoginių ventiliatorių pagalba. Nenurodytos amoniako, kietųjų dalelių ir lakiųjų organinių junginių sklidimo taršos mažinimo būdai bei priemonės. Rukainių ir Mykoliškių seniūnaitijų seniūnaitės Č. S. ir L. D. 2017-05-16 raštu prašė panaikinti Agentūros 2017-05-02 atrankos išvadą, nurodė, kad kategoriškai prieštarauja paukštyno ar kitokio pobūdžio veiklos vykdymui jų tankiai apgyvendintuose kaimuose; kartu su raštu pateikė gyventojų sąrašą su parašais.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnija 2017-05-24 raštu Nr. A33(39)-159 prašė persvarstyti atrankos išvadą dėl UAB „Avocetė“ ūkinės veiklos. Rukainių bendruomenė 2017-05-31 Agentūrai ir pareiškėjai pateikė skundą, kuriuo prašė neleisti UAB „Avocetė“ įrengti paukštyną Rukainiuose, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., jog atrankos išvadoje yra daug netikslumų ir neatitikimų bei trūksta priedų, kurie leistų nuodugniai susipažinti su vertinimu. Bendruomenė siūlė atlikti nuodugnų ir tikslų, atsižvelgiant į skunde išdėstomas pastabas, poveikio aplinkai tyrimą ir įvertinus esamą situaciją neleisti statyti paukštyno suplanuotoje vietoje, statyti paukštyną atokesnėje nuo gyvenviečių vietoje, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, netrikdomas vietinių gyventojų gyvenimas, kultūros, sporto ir turizmo vystymasis Rukainiuose ir aplinkiniuose kaimuose.

Agentūra 2017-06-08 raštu Nr. (28.7)-A4-6081 pranešė apie 2017-06-15 įvyksiantį 2017-05-02 atrankos išvados persvarstymą. 2017-06-13 Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba raštu Nr. 3-263-1040(10.1-26E) pritarė, kad planuojamos ūkinės veiklos PAV nėra privalomas. 2017-06-19 Agentūra surašė atrankos išvados dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r., persvarstymo protokolą Nr. VSP-12, iš kurio matyti, kad 2017-06-15 vykusio susirinkimo metu buvo nutarta, jog PAV dokumentų rengėjas PAV subjektams, suinteresuotai visuomenei ir Agentūrai pateiks papildomą informaciją pagal jų raštu pateiktas pastabas ir persvarstymo metu pateiktus papildomus klausimus, t. y. pateiks informaciją apie planuojamo mėšlo naudojamo laukams tręšti galimą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai; patikslins informaciją apie mėšlo, srutų, broilerių išvežimo kelius; papildys ir patikslins informaciją apie atstumus iki vandens telkinių zonų ir juostų, vandenviečių apsaugos zonų ir juostų; patikslins atstumus nuo PŪV vietos iki artimiausių gyvenamųjų namų ir visuomeninių statinių; pateiks detalesnę informaciją apie dezinfekcines medžiagas, jų panaudojimą ir patekimą į mėšlą ir srutas; nurodys PŪV vietos pasirinkimo motyvus; patikslins informaciją apie rezervuarų sandarumą; papildys informaciją apie kvapų šaltinius. UAB „COWI Lietuva“, išnagrinėjusi Agentūros 2017-06-08 rašto dėl atrankos išvados persvarstymo prieduose pateiktus PAV subjektų ir visuomenės motyvus dėl Agentūros priimtos PAV atrankos išvados persvarstymo ir 2017-06-19 įvykusio atrankos išvados persvarstymo metu pateiktus motyvus, nurodė, kad jų manymu, jie yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo reikalauti, kad PŪV būtų neleistina pasirinktoje vietoje ar būtų pareikalauta jai atlikti PAV. Kartu UAB „COWI Lietuva“ pateikė papildomą informaciją dėl PŪV ir prašė pagal šią informaciją parengti galutinę išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV būtinumo.

2017-06-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija rašte Nr. (1.1.36-411)4-2453 dėl paukštyno statybos ir planuojamos veiklos, nurodytos 2017-05-02 atrankos išvadoje Nr. (28.7)-A4-4641, nurodė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, įvertinęs atrankos išvadą bei informaciją atrankai, neteikė Agentūrai prašymo persvarstyti atrankos išvadą, nes tam neturėjo motyvuoto pagrindo, taip pat nepriėmė kitų sprendimų, susijusių su šia PŪV. 2017-08-08 Rukainių ir Mykoliškių seniūnaitijų seniūnaičiai Č. S. ir L. D. raštu „Dėl UAB „Avocetė“ planuojamos ūkinės veiklos“ nurodė, kad gyventojai, susipažinę su UAB „COWI Lietuva“ pateikta papildoma informacija, sunerimo, jog PŪV bus išmetami į aplinkos orą kenksmingi teršalai bei kvapai, nenumatytos kvapo sklaidos ir išmetamų oro teršalų mažinimo priemonės. Niekas neužtikrina, kad jie neviršys ribinių verčių, remiamasi tik paskaičiavimais. 2017-08-08 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnija raštu Nr. A33(39)-221 Agentūros prašė priimti galutinę išvadą, kurioje būtų nurodyta, kad UAB „Avocetė“ planuojamos ūkinės veiklos PAV yra privalomas.

2017-08-16 Agentūra priėmė nagrinėjamu atveju skundžiamą Galutinę atrankos išvadą dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r., poveikio aplinkai vertinimo, kurioje konstatavo, kad UAB „Avocetė“ planuojamos ūkinės veiklos PAV neprivalomas.

Nagrinėdamas pareiškėjos skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-04-19 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas spęsdamas dėl Galutinės atrankos išvados teisėtumo ir pagrįstumo nevertino pareiškėjos pateiktos specialisto išvados, nurodydamas, kad ją parengęs specialistas K. I. gali būti netiesiogiai suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi.

Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-01-22 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1970-442/2019, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-19 sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje (47 ir 48 nutarties punktai) teisėjų kolegija nurodė, jog pareiškėjos pateikta išvada negali būti vertinama kaip specialisto išvada ABTĮ 60 straipsnio prasme, tačiau galėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas, proceso šalių iniciatyva ne bylos nagrinėjimo procese parengtas rašytinis aktas, kuris yra surašytas pritaikant specialiąsias žinias. Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas K. I. surašytą išvadą privalėjo įvertinti, kaip rašytinį dokumentą pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat nurodė, jog teismas neatliko savarankiško bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo ir iš esmės neįvertino visų pagrindinių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė savo reikalavimą.

Pareiškėja nesutikimą su Galutine atrankos išvada grindžia keliais argumentais: tuo, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų PAV atrankos procesą ir galutinė atrankos išvada yra nemotyvuota, priimta objektyviai neįvertinus visų ginčo aplinkybių bei suinteresuotų subjektų raštuose išdėstytų pastabų ir pasiūlymų; pasirinktoje vietoje planuojama ūkinė veikla nėra leistina ir prieštarauja savivaldybės patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams; pirminiuose, nei patikslintuose dokumentuose nepateiktas mėšlų bei srutų tvarkymo aprašymo, neatsakyta į pastabas dėl nuotekų ir atliekų tvarkymo; nenumatytos jokios kompensacinė priemonės aplinkos taršai mažinti, taip pat trūksta informacijos dėl vandens tiekimo PŪV vietai. Taip pat pareiškėja pateikė jos iniciatyva parengtą rašytinį dokumentą K. I. surašytą išvadą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas nagrinėjamoje byloje pasisakys dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų grupių.

Dėl pagrindinių procedūrų ir PAV atrankos proceso

Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų PAV atrankos procesą, o Galutinė atrankos išvada yra nemotyvuota, priimta objektyviai neįvertinus visų ginčo aplinkybių bei suinteresuotų subjektų raštuose išdėstytų pastabų ir pasiūlymų.

Pasisakant dėl šių pareiškėjos argumentų visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-11-01) (toliau – ir PAV įstatymas) 7 straipsnis nustato, kad atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas yra nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (2 dalis). Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija (3 dalis). Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija) (4 dalis). Atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (5 dalis). Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (6 dalies 1 punktas); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (6 dalies 2 punktas). Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (13 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad priimant Galutinę atrankos išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir nebuvo įvertinti suinteresuotos visuomenės pateikti pasiūlymai. PAV įstatymo nuostatos numato kompleksą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakinga institucija, priimdama atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo privalomumo, turi ne tik remtis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija, bet taip pat privalo įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje.

Pareiškėja 2017-05-16 raštu Nr. A33(1)-3206-(4.15) prašė persvarstyti 2017-05-02 Agentūros priimtą atrankos išvadą, pažymėdama, jog trūksta vietos, masto, techninių ir technologinių sprendimų, atliekų tvarkymo, poveikio sumažinimo priemonių aprašymo, nepateiktos mėšlo bei srutų tvarkymo alternatyvos, trūksta duomenų apie ūkininko A. T. fizines ir teisines galimybes tvarkyti atliekas, informacijos dėl kvapo sklaidos mažinimo priemonių. Rukainių seniūnija 2017-05-24 raštu Nr. A33(39)-159 prašė persvarstyti atrankos išvadą, o Rukainių bendruomenė 2017-05-31 skundu prašė neleisti UAB „Avocetė“ įrengti paukštyną Rukainiuose, kadangi atrankos išvadoje yra daug netikslumų ir neatitikimų. Pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 11 dalį, gavus suinteresuotos visuomenės ir PAV subjekto siūlymus persvarstyti atrankos išvadą, buvo organizuotas persvarstymas, o PAV įstatymo 7 straipsnio 13 dalis numato, kad po persvarstymo atsakinga institucija priima galutinę atrankos išvadą. Nurodyta nuostata neįpareigoja besąlygiškai atsižvelgti į kiekvieną teikiamą siūlymą. Teikiami siūlymai privalo būti pagrįsti bei remiantis objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis įvertinti.

2017-06-15 vykusio susirinkimo metu buvo nutarta, jog PAV dokumentų rengėjas PAV subjektams, suinteresuotai visuomenei ir Agentūrai pateiks papildomą informaciją pagal jų raštu pateiktas pastabas ir persvarstymo metu pateiktus papildomus klausimus, t. y. pateiks informaciją apie planuojamo mėšlo naudojamo; mėšlo, srutų, broilerių išvežimo kelius; patikslins informaciją apie atstumus iki vandens telkinių zonų ir juostų, vandenviečių apsaugos zonų ir juostų, gyvenamųjų namų ir visuomeninių statinių; pateiks detalesnę informaciją apie dezinfekcines medžiagas; nurodys PŪV vietos pasirinkimo motyvus; papildys informaciją apie kvapų šaltinius. UAB „COWI Lietuva“, išnagrinėjusi Agentūros 2017-06-08 rašto dėl atrankos išvados persvarstymo prieduose pateiktus PAV subjektų ir visuomenės motyvus dėl Agentūros priimtos PAV atrankos išvados persvarstymo ir 2017-06-19 įvykusio atrankos išvados persvarstymo metu pateiktus motyvus, 2017-07-31 rašte patikslino ir papildė informaciją atrankai dėl PAV pateikdama papildomą informaciją dėl vandens telkinio, teršalų sklaidos, dėl planuojamo statyti objekto, srutų skleidimo, srutų ir mėšlo transportavimo, kvapų, vietos parinkimo alternatyvų ir kt.

Negalima sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog priimant Galutinę atrankos išvadą Agentūra pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles ir neįvertino poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų ir suinteresuotos visuomenės siūlymų. Matyti, kad skundžiamoje 2017-08-16 Galutinėje atrankos išvadoje išsamiai pasisakyta dėl PŪV nuotekų ir atliekų tvarkymo, dėl kvapo sklaidos bei vandens tiekimo PŪV veiklai, nurodant, kad PŪV neviršys nei oro užterštumo, nei kvapo koncentracijos, nei triukšmo ribinių verčių, t. y. iš esmės atsakyta į klausimus, kurie buvo keliami pareiškėjos ir suinteresuotos visuomenės teikiamuose raštuose, reikalaujant persvarstyti 2017-05-02 atrankos išvadą. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, priimdama Galutinę atrankos išvadą, nesilaikė Įstatymo 7 straipsnio reikalavimų ir ji neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi, įvertinus Galutinės išvados turinį matyti, kad sprendimas, jog planuojamos ūkinės veiklos PAV yra neprivalomas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, jog kiti poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikė išvadas, jog pritaria 2017-05-02 atrankos išvadai. Galutinę atrankos išvadą įvertindama visas aplinkybes pagal PAV įstatymo nuostatas priima atsakinga institucija t. y. šiuo atveju Agentūra, kuri turi diskrecijos teisę.

Teismas pažymi, jog K. I. surašyta išvada buvo pateikti tik bylą nagrinėjant teisme, t.y. ji buvo gauta jau po ginčijamo Agentūros sprendimo priėmimo.

Dėl sutartinio gyvulių (SG) skaičiaus ir sanitarinės apsaugos zonos (SAZ)

Pareiškėja teigia, jog informacijoje atrankai ir išvadoje pateikta neteisinga informacija apie auginamų sutartinių gyvulių skaičių (planuojama auginti 70 000 vnt. broilerių, kas atitinka 2100 SG).

PAVĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal PAVĮ 3 straipsnio 2 dalį poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

To paties įstatymo 1 priede numatyti ūkinės veiklos mastai, kuriuos planuojant vykdyti yra reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, o PAV įstatymo 2 priede numatytos veiklos rūšys, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV ir viena tokių rūšių vištų auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių (1.3 p.). Nagrinėjamu atveju bendrovės planuojama vykdyti veikla yra 70 000 vnt. broilerių. Minima veikla patenka į PAV įstatymo 2 priedo rūšių sąrašą, t.y. į veikų sąrašą, kuriai turi būti atliekama atranka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės planuojamai ūkinei veiklai nagrinėjamu atveju buvo būtina atlikti tik atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.

Teigdama, jog bendrovė pateikė neteisingą informaciją apie auginamų sutartinių gyvulių skaičių, pareiškėja išvados vertinamosios dalies 2.1 punkte mini 2017-03-13 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-168 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsiteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisykles, tai pat 2014-07-17 Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 808/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, taikymo taisyklės, su visais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/936, vadovaujantis kuriuo parengtos minėtos Įgyvendinimo taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, jog Įgyvendinimo taisyklių 2 punkte nurodyta, jog šių taisyklių tikslas yra reglamentuoti žemės ūkio sektoriaus juridinių asmenų pripažinimo gamintojų grupėmis ir paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ teikimo sąlygas ir tvarką. Priemonė yra skirta skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimo, todėl nei Įgyvendinimo taisyklės, nei išvadoje minimas Komisijos reglamentas nėra skirti broilerių ar kitų gygulių auginimo planuojamos ūkinės veiklos PAV.

Informacijoje atrankai ir galutinėje atrankos išvadoje nurodoma, jog vienu metu bendrovė planuoja auginti 70 000 vnt. broilerių, kas atitinka 28 SG (per metus 420 000 vnt., 168 SG). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju SG apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr.D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašo) nuostatas. Šio aprašo tikslas – nustatyti reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui ir jis yra taikomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms (1 ir 2 punktai). Aprašo 4 punkte pateikiamos šiame apraše vartojamos sąvokos, pažymint, jog. sutartinis gyvulys (SG), tai sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis (4.8 punktas). Laikoma, kad vieno SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Reikalavimų aprašo priede. Pagal Aprašo priedo 16 p. vienas gyvūnas, sudarantis SG – 0,0004. Taigi, patikrinusi bendrovės pateiktus skaičiavimus pagal Aprašo nuostatas, Agentūra pagrįstai sprendė, jog vienu metu bendrovės auginami 70 000 vnt. broilerių, atitinka 28 SG, o įvertinus tai, jog per metus planuojami 6 auginimo ciklai, metinis SG skaičius 168 SG (28 SG x 6).

Pareiškėja taip pat nurodo (išvados vertinamosios dalies 2.4 punkte), jog bendrovė pateikė klaidingus duomenis, jog planuojamai ūkinei veiklai sanitarinės apsaugos zonos nustatyti nereikia ir šiuos teiginius grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr.34 nuostatas, sanitarinės apsaugos zonos dydis paukštynams turi būti nustatytas 1000 m, o į šią SAZ ribą patenka dalis gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų.

Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr.V-586, kuriuo patvirtintos Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (toliau – ir SAZ taisyklės), 2 punktas nustatė, jog sanitarinės apsaugos zonos nustatomos Lietuvos Respublikos įstatymuose, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, ir šiose taisyklėse nurodytiems ūkinės veiklos objektams (rūšims). Pagal 1992-05-12 nutarimu 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 65 punktą mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių, esančių prie pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai nustatomi atsižvelgiant į 73 punkte pateiktus sanitarinių apsaugos zonų dydžius. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktas nustato, jog pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra 1000 m pastatuose, kuriuose nustatytų SG skaičius – nuo 300 broilerių, vištų. Nutarime pažymima, jog sutartinių gyvulių skaičius nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Taigi, įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog teisės aktais SAZ dydžiai nustatomi atsižvelgiant į sutartinių gyvulių skaičių (SG), kuris nustatomas pagal jau minėto Aprašo nuostatas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju bendrovė vienu metu ketina laikyti 28 SG (per metus 168 SG), todėl pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas SAZ dydžiai bendrovės planuojamai ūkinei veiklai teisės aktuose privalomai nebuvo nustatyti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal SAZ taisyklių 3 punktą SAZ ribos turi būti tokios, kad taršos objekto keliama cheminė, fizikinė aplinkos oro tarša, tarša kvapais ar kita tarša, kurios rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose, už SAZ ribų neviršytų teisės norminiuose aktuose gyvenamajai aplinkai ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų aplinkai nustatytų ribinių taršos verčių. 2017-08-16 galutinėje atrankos išvadoje konstatuota, jog atlikus oro teršalų sklaidos skaičiavimus, nustatyta, kad visų teršalų pažemio koncentracijos tiek be fono, tiek įvertinus foninį užterštumą, neviršija ribinių verčių, nustatytų Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr.D1-585/V-611 ir Aplinkos ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2010-07-07 įsakymu Nr.D1-329/V-469 (9.3 punktas). Taip pat nustatyta, jog kvapo koncentracija tiek PŪV teritorijoje, tiek už jos ribų bei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neviršys Sveikatos apsaugos ministro 2010-10-04 įsakymu Nr.V-885 nustatytos leistinos 8 OUE/m³ ribinės vertės, o PŪV sukeliamas triukšmas neviršys didžiausių leidžiamų triukšmo ribinių dydžių nustatytų Sveikatos apsaugos ministro 2011-06-13 įsakymu Nr.V-604 reikalavimų (9.4 ir 9.5 punktai). Bylos medžiaga nustatyta, jog NVSC Vilniaus departamentas 2017-08-07 raštu Nr.2.10-9714(16.8.6.10.11) pritarė Agentūros 2017-05-02 atrankos išvadai, o atrankos išvados persvarstymo metu, išvados nepateikė, tačiau įvertinęs papildomą informaciją, atrankos išvadai pritarė svarstymo metu.

Pareiškėja išvados vertinamosios dalies 2.7 punkte teigia, jog bendrovė pateikė neteisingus duomenis apie susidarysiančio amoniako kiekius ir pažymi, jog informacijoje atrankai ir išvadoje pateiktas amoniako kiekis yra 5,6 karto mažesnis, nei atlikus paskaičiavimus pagal Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles ŽU TPT 04:2012.

Byloje nustatyta, jog informacijoje atrankai ir 2017-05-02 išvadoje teigiama, kad auginant broilerius į aplinką iš paukštidžių išsiskirs 12,618 t/m teršalų, iš jų 0,394 t/m anglies monoksido, 1,005 t/m azoto oksidų, 5,9976 t/m amoniako, 2,8 t/m kietųjų dalelių, 2,337 t/m lakiųjų organinių junginių, 0,024 t/m izopropanolio, 0,03 t/m formaldehido ir 0,03 t/m glutaralio. Pareiškėja, pagrįsdama teiginį dėl amoniako kiekio, nurodo, jog pagal Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles ŽU TPT 04:2012 149.2 punktą vidutinė amoniako emisija iš broilerių laikymo vietos 0,08 kg/m, todėl per metus amoniako emisija bus 420 000 x 0,08 = 33600 kg/m arba 33,6 t/m.

Teismas pažymi, jog Žemės ūkio ministro 2012-06-21 įsakymu Nr.3D-473 patvirtintos Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisykles (toliau – ir Projektavimo taisyklės), nustatančios pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant naujai statomas ir rekonstruojamas paukštides, peryklas ir kitus statinius ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, užtikrinančias paukščių gerovę, efektyvią gamybą, švarią aplinką ir saugų darbą, kurios taikytinos ir bendrovės planuojamai ūkinei veiklai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pateiktu Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklių ŽU TPT 04:2012 149.2 punkto nuostatų vertinimu. Projektavimo taisyklių 149 punkte nustatyta vidutinė amoniako emisija iš paukščio laikymo vietos, kuri broilerių laikymo atveju – 0,08 kg/metus (149.2 punktas). Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtų Projektavimo taisyklių 149 punkte nustatyta vidutinė amoniako emisija iš paukščio laikymo vietos per metus. Nagrinėjamu atveju bendrovė vienu metu planuoja auginti 70 000 vnt. broilerių ir nors per šešis auginimo ciklus broilerių skaičius sudarys 420 000 vnt. per metus, vienu metu vištidėje bus 70 000 vnt. paukščių, todėl skaičiuojant metinę amoniako emisiją pareiškėja vidutinę amoniako emisiją iš paukščio laikymo vietos (0,08 kg/metus) nepagrįstai daugino iš metinio paukščių skaičiaus. Kaip pagrįstai nurodyta informacijoje atrankai ir išvadoje per metus amoniako emisija sudarys 5,6 t/metus (0,008 kg/ metus x 70 000 paukščių laikymo vietų = 5600 kg/metus).

Dėl pareiškėjos argumento, jog bendrovė nenurodė, kokie taršos mažinimo būdai bei priemonės bus taikomi, pažymėtina, jog bendrovė informacijoje atrankai nurodo, jog bus naudojamos pažangios broilerių auginimo technologijos, broileriai bus lesinami subalansuotu lesalu, srutos iki jų išvežimo laikomos sandariose talpyklose ir pan. Kaip jau minėta, NVSC Vilniaus departamentas ir Agentūra vertino patiektą informaciją apie galimą taršos objekto keliamą oro taršą, taršą kvapais ir nustatė, jog rodiklių ribinės vertės reglamentuotos teisės norminiuose aktuose nebus viršytos tiek PŪV teritorijoje, tiek už jos ribų bei artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje.

Dėl reikalavimų mėšlo ir srutų tvarkymui

Pareiškėja nurodo (išvados vertinamosios dalies 2.5 punkte), jog bendrovė pateikė klaidinančią informaciją apie mėšlo tvarkymą, bei nepateikė duomenų apie mėšlo laikymo sąlygas ir srutų skleidimą ūkininkui A. T. priklausančiame žemės plote.

Informacijoje atrankai nurodoma, jog visas vieno auginimo ciklo metu susikaupęs mėšlas pagal paslaugų (organinių trąšų surinkimo) sutartį, sudarytą tarp bendrovės ir ūkininko A. T., (pridedama Priede 2) bus perduodamas ūkininkui A. T.. Toliau mėšlas bus tvarkomas vadovaujantis preliminaria prekių pirkimo – pardavimo sutartimi (pridedama Priede 2), sudaryta tarp A. T. ir AB „AUGA Group“, t.y. mėšlas bus perduodamas galutiniam tvarkytojui – AB „AUGA Group“.

Kaip jau buvo minėta, reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui nustato Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr.D1-367/3D-342 patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkos reikalavimų aprašas (toliau – ir Aprašas), kuris taikytinas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms (1 ir 2 punktai). Aprašas numato, jog Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir (ar) tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, taip pat jį galima perduoti kitam asmeniui. Pagal Aprašo 26 punktą kitam asmeniui perduoti daugiau kaip 100 tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus galima tik pagal rašytinį susitarimą (sutartį), o perėmėjas perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti laikydamasis Reikalavimų apraše ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, nagrinėjamu atveju bendrovė rašytiniais susitarimais numatė, jog vieno ciklo auginimo metu susikaupęs mėšlas bus išvežamas į AB „AUGA Group“ 5073 m³ tūrio tiršto mėšlo aikštelę, esančią Molėtų r. sav., Alantos sen., Rasokalnio k. Galutinėje atrankos išvadoje nurodyta, jog nesant galimybės priimti mėšlo šioje aikštelėje, kaip alternatyva yra numatyta vieta Radviliškio r. sav., Grinkiškio sen. Kairėnėlių k., Grinkiškio g. 53 esanti mėšlidė.

Dėl srutų informacijoje atrankai nurodoma, jog planuojamas srutų kiekis (apie 299 m³ /metus) bus perduodamas ūkininkui A. T. ir paskleidžiamas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Pagal Aprašo 10 punktą mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos. Kaip matyti iš pareikiamos informacijos atrankai (11, 14, 32 skyriai) bendrovė planuoja įrengti sandarius rezervuarus (kurių bendras tūris 170 m³), kurie paskaičiuoti 3 ciklų srutų susidarymo laikotarpiui, kas atitinka Aprašo 10 punkto nuostatas dėl srutų laikymo. Perdavus srutas ūkininkui A. T. jos bus paskleidžiamos jam nuosavybės teise priklausiančiuose žemės sklypuose. Pažymėtina, jog pagal Aprašo 26 punkto nuostatas, tiek minėtas ūkininkas, tiek AB „AUGA Group“, perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti laikydamiesi Apraše ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Dėl galimybės pasirinktame sklype vykdyti planuojamą ūkinę veiklą

Pareiškėjos skunde, taip pat išvados vertinamosios dalies 2.2 punkte teigiama, kad bendrovės planuojama ūkinė veikla pasirinktame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r. nėra galima, kol žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nebus pakeista į žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėjos manymu, Agentūra, neįvertinusi, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nepakeista, neteisėtai priėmė galutinę atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.

Pažymėtina, kad šios bylos ginčo dalykas poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra, o pareiškėja teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Agentūros priimtą Galutinę atrankos išvadą, kuria išspręstas klausimas dėl PAV. Informacijoje atrankai (7 punkte) nurodyta, jog planuojama, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis bus pakeista į žemės ūkio, o žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Taigi numatoma, kad PŪV bus vykdoma tik pakeitus žemės sklypo paskirtį ir būdą. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei šie pakeitimai nebus atlikti, numatyta veikla negalės būti vykdoma.

Pažymėtina, jog klausimai dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo sprendžiami teritorijų planavimo, o ne PAV atrankos procedūros metu. Būtent savivaldybės administracijos direktorius turi įgaliojimus spręsti dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Tačiau PAV atrankos procedūros metu nebuvo ir neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo tinkamumo bendrovės PŪV ar žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Dėl suinteresuotos visuomenės argumentų

Trečiasis suinteresuotas asmuo Rukainių bendruomenė nurodė, jog per visą ginčo laikotarpį Rukainiuose situacija pasikeitė (atsirado naujų gyvenamųjų namų, ūkininko sodyba), todėl PŪV aplinka pakito ir neatitinka buvusios procedūrų atlikimo metu.

Teismas pažymi, jog pagal PAV įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostatas, atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo. Taigi įstatymų leidėjas yra numatęs ribotą išvados dėl PAV galiojimą, kuriam pasibaigus atsakinga institucija tik esant motyvuotam prašymui gali spręsti dėl tokios išvados galiojimo pratęsimo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūra, priimdama ginčijamą 2017-08-16 galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-8460 „Dėl broilerių auginimo (duomenys neskelbtini), Rukainių sen., Vilniaus r. poveikio aplinkai vertinimo“, objektyviai ir teisingai įvertino faktines ginčo aplinkybes, tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą 2017-08-16 sprendimą dėl PAV atrankos. Tenkinti pareiškėjos reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros galutinę atrankos išvadą Nr. (28.7)-A4-8460 nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skunde keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti atranką ir priimti naują motyvuotą išvadą dėl privalomo atlikti PAV laikytinas išvestiniu, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą taip pat atmestinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė