Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagrindinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

- kaltinamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. 2021 m. sausio 18 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė R. Š. už kaklo ir taip jį smaugė, po to, vieną kartą nukentėjusiajam ranka sudavė per veidą ir spyrė į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. Š. sukeldamas fizinį skausmą.

Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. 2021 m. sausio 20 d., apie 12:00 val., pas ją į kabinetą atėjo (duomenys neskelbtini) gyventojas A. C. ir paprašė jos ateiti pas jį į kambarį. Jai atėjus, A. C. parodė jai sportinį megztinį (treningą), kurį matė pas kitą globos namų gyventoją R. Š.. A. C. pasakė, kad treningą iš R. Š. nupirko už 5 cigaretes. Ji pasakė, kad taip daryti negalima, treningą paėmė ir A. C. pasakė, kad tą drabužį atiduos R. Š., o jam grąžins 5 cigaretes. Išėjusi iš kambario, pamatė kaip A. C. išdaužė savo kambario durų stiklą ir nuskubėjo į R. Š. kambarį. Ji, įtardama, kad kažkas gali nutikti, taip pat, atėjo į R. Š. kambarį, kur pamatė, kaip A. C., suėmęs rankomis R. Š. kaklą iš nugaros, jį smaugia. Tada ji čiupo už A. C. rankų, bandė jas atitraukti, ramiai kalbėdama, mėgino jį nuraminti ir jai pasakius, kad atneš jam 5 cigaretes, A. C. R. Š. kaklą paleido, tačiau ranka dar sudavė R. Š. vieną kartą į veidą bei vieną kartą spyrė jam koja. Po šio konflikto, abu asmenys buvo savo kambariuose, su jais buvo kalbamasi, jie buvo raminami. Apie šį incidentą ji pranešė policijai.

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu patvirtino pirminės kompleksinės ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto išvadą, kuriuo buvo nustatyta, kad A. C. iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo sirgo (ir dabar serga) lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, jog veikos metu jis sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, buvo šio sutrikimo paūmėjimo būklėje ir dėl esamo psichikos sutrikimo baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Patvirtino, kad šiuo metu, pagal dabartinę A. C. sveikatos būklę, jam yra reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Tai, kad A. C. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat, įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

- 2021 m. sausio 21 d. pranešimu prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad A. C. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. Š. atžvilgiu (b. l. 1-7);

- 2021 m. sausio 21 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad priimtas nukentėjusiojo R. Š. pareiškimas dėl jam sukelto fizinio skausmo, apžiūrėta įvykio vieta, taip pat, liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. Š., parodė, kad 2021 m. sausio 18 d., dienos metu, jis pats, (duomenys neskelbtini) gyventojui A. C., gyvenančiam 15 kambaryje, už penkias cigaretes atidavė savo sportinį kostiumą. 2021 m. sausio 20 d., dienos metu, jo socialinė darbuotoja S. jam atnešė iš A. C. paimtą jo sportinį kostiumą ir pareiškė priekaištus, kad jis atidavė savo daiktus A. C.. Apie 12.00 val., jam būnant kambaryje, į kambarį įbėgo A. C. ir iš nugaros, suėmęs jo kaklą rankomis, pradėjo jį smaugti. Tuo metu į kambarį įėjo socialinė darbuotoja S., kuri suėmė A. C. už rankų ir atitraukė jį nuo jo. Tada A. C. jam dar vieną kartą ranka sudavė į dešinį skruostą ir vieną kartą spyrė koja jam į dešinės kojos blauzdos sritį ir iš kambario išėjo. Tokiais savo veiksmais A. C. jo nesužalojo, tik sukėlė jam fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė, nes sužalojimų nepatyrė, jam nebuvo sukeltas labai didelis fizinis skausmas, taip pat, nesikreips ir į medicininę ekspertizę (b. l. 18-34);

- 2021 m. sausio 21 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad vizualiai apžiūrint R. Š. veidą, kaklą ir dešinės kojos blauzdą, sužalojimų, nubrozdinimų, kraujosruvų ar mėlynių nepastebėta (b. l. 39-46);

- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-88/2021, kuriuo nustatyta, kad A. C. iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo sirgo (ir dabar serga) lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu A. C. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, buvo šio sutrikimo paūmėjimo būklėje; dėl esamo psichikos sutrikimo A. C. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti; A. C. šiuo metu serga lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija; dėl psichikos sutrikimo A. C. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jis negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje, jis negali duoti adekvačių parodymų bei negali atlikti bausmės, kadangi yra ne nusikaltimo, o baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos subjektas; pagal gautus duomenis, pastaruoju laikotarpiu A. C. reguliariai ambulatoriškai vartoja jam paskirtus psichiatrinius medikamentus ir šiuo metu tiesioginio pavojaus sau ir kitiems nekelia; A. C. reikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 145-150).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas nustatė, kad A. C. 2021 m. sausio 18 d., apie 12:00 val., J(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė R. Š. už kaklo ir taip jį smaugė, po to, vieną kartą nukentėjusiajam ranka sudavė per veidą ir spyrė į koją, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. C. padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. C. baudžiamojo įstatymo draudžiamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl jis tiek dabar, tiek darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. C. atitinka BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Siekiant užtikrinti, kad A. C. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga skirti ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 6 dalimis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu, teismas

nutaria:

A. C. pripažinti nepakaltinamu dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

A. C. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.