Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Č. pareiškimą dėl giminystės ryšio nustatymo, mirties fakto nustatymo bei palikimo priėmimo fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į K. Č. pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Liudytoja A. A. parodė, kad gyveno netoli J. V., maždaug už keturių namų. (duomenys neskelbtini) gimė jos vaikas, dėl to prisimena, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). V. J. gyveno prastai, išgėrinėjo. Šiuo metu tas namas griūna. J. V. ir V. J. vaikų neturėjo, jos buvo seserys, o K. Č. yra jų dukterėčia. Po V. J. mirties jos name liko gyventi tik J. V.. Nežino kas laidojo V. J.. J. V. vyras mirė (duomenys neskelbtini), o po dviejų metų mirė V. J..

6. Liudytojas G. G. parodė, kad pažinojo J. V. ir V. J.. Gyveno netoli nuo jų namo. Jie gyveno trise: J. V., jos vyras A. V. ir J. V. sesuo V. J.. Pirmas mirė A. V., po to V. J., o vėliau J. V.. V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nežino kas rūpinosi V. J. laidotuvėmis. Po V. J. mirties name liko gyventi J. V.. Pastaroji mirė (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jų namas beveik išardytas. Pažįsta K. Č., ji yra J. V. ir V. J. dukterėčia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl giminystės santykių nustatymo

7. Pareiškėja K. Č. teigė, kad jos motina J. P., V. J. ir J. V. buvo seserys, tačiau turėjo tik bendrą tėvą, o V. J. ir J. V. motina buvo kita nei jos mamos J. P.. Be to, V. J. ir J. V. yra pareiškėjos tetos.

8. 2003-12-18 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-16459)P2-15641 patvirtina, kad Vilniaus Šv. Jono Romos katalikų bažnyčioje pakrikštyta A. ir S. (iki santuokos V.) J. duktė J., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 27). (duomenys neskelbtini) J. J. sudarė santuoką su J. P., G. ir po santuokos įgijo P. pavardę (b. l. 28). Iš pareiškėjos K. Č. (iki santuokos P.) gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvai yra P. I. G. ir P. J. A. (iki santuokos J.) (b. l. 13-15).

9. J. V. (iki santuokos J.) gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvai yra A. J. ir K. L. (b. l. 19-20). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Eišiškėse mirė (duomenys neskelbtini) amžiaus A. J., A. sūnus (A. J., A.), kuris paliko žmoną K. iki santuokos L., dukteris J. ir V. (b. l. 24).

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalimi, giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

11. Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.) (CK 3.133 straipsnis).

12. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų J. P., gimusi (duomenys neskelbtini), J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra kilusios iš bendro protėvio, t. y. jų tėvo A. J.. J. P. motina buvo S. J. (iki santuokos V.), o J. V. ir V. J. turėjo kitą motiną – K. L.. Pažymėtina, kad A. J. mirties pažyma iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo patvirtina, kad po jo mirties liko jo žmona K. (iki santuokos L.) bei dukros J. ir V..

13. Taigi sprendžiant iš pateiktų dokumentų prieinama išvados, kad A. J. buvo du kartus vedęs. Pirmoje santuokoje susilaukė dukros J. P. (iki santuokos J.), o antroje santuokoje turėjo dvi dukras J. ir V., todėl nėra abejonių, kad J. V. (iki santuokos J.) ir V. J. yra giminės pagal šoninę giminystės liniją, jos yra seserys. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. O atsižvelgiant į tai, kad aptarti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjos K. Č. motina J. P. ir J. V. yra seserys, turėjusios bendrą tėvą, todėl galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja K. Č. yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia.

Dėl mirties fakto nustatymo

14. Pareiškėja K. Č. įrodinėjo, kad jos teta V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021-07-05 atsisakė atkurti V. J. mirties įrašą, kadangi duomenys apie jį nėra išlikę (b. l. 39). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad Eišiškių rajono 1966 – 1972 metų ir Šalčininkų rajono 1973 – 1982 metų civilinės būklės aktų įrašų knygose V. J., A. dukters mirties duomenų nerasta (b. l. 23). Eišiškių Kristaus žengimo į dangų parapija 2021-11-03 pažymoje Nr. 35 nurodė, kad V. J., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo nėra galimybės išduoti, nes nėra išlikusios (duomenys neskelbtini) Eišiškių parapijos laidotuvių metrikų knygos.

15. Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. A. ir G. G. patvirtino, kad pažinojo V. J., kuri buvo jų kaimynė, gyveno vieni nuo kitų už kelių namų. Abu liudytojai nurodė, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jos mirties datą liudytoja A. A. įsiminė, kadangi tų pačių metų (duomenys neskelbtini) gimė jos sūnus ir dėl to, kad vaikas dar buvo labai mažas, negalėjo dalyvauti V. J. laidotuvėse. Suinteresuotas asmuo J. S. teismui paaiškino, kad V. J. buvo jos motinos H. K. teta. V. J. mirties datą – (duomenys neskelbtini) gerai įsiminė, nes tą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Iš pateiktos kapo nuotraukos matyti ant kryžiaus prikaltoje lentelėje esantį užrašą „W. J. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“. Šalia šio kapo yra pareiškėjos K. Č. tėvų, t. y. J. P. ir J. P. kapas, o taip pat suinteresuoto asmens J. S. motinos H. K. kapas.

16. Taigi matyti, kad V. J. iš tikrųjų yra mirusi, palaidota Eišiškių kapinėse šalia kitų savo giminių. Jos mirties faktą patvirtina kapo nuotraukos, ant kryžiaus lentelės nurodytos gimimo ir mirties metai, o taip pat teisme apklaustų liudytojų parodymai, iš kurių galima nustatyti tikslią V. J. mirties datą. Teismui nekyla abejonių dėl V. J. mirties būtent (duomenys neskelbtini), kadangi kiekvienam iš liudytojų ši data įsiminė dėl jo reikšmingų asmeninių gyvenimo įvykių, susijusių su šia ar šiai datai artima data. Atsižvelgdamas į tai, teismas prieina išvados, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė natūralia mirtimi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

17. Teismas taip pat pažymi, kad K. Č. pareiškime nurodyta, kad V. J. gimė (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tikslią V. J. gimimo datą, ant jos kapo kryžiaus esančioje lentelėje nurodyti tik gimimo metai, todėl teismas, tenkindamas pareiškėjos reikalavimą nurodė tik V. J. gimimo metus.

Dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą nustatymo

18. Pareiškėja K. Č. prašė nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, susijusius su palikimo priėmimu faktiniu valdymu. Pirma, ji prašė nustatyti, kad J. V. priėmė savo sesers V. J. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

19. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos teta V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad palikimas po V. J. mirties atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl sprendžiant dėl palikimo priėmimo taikytinos pastarojo kodekso normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).

20. 1964 m. CK 573 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 1994-06-10) buvo nustatytos dvi įpėdinių eilės. Pirmajai eilei priklausė mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Antrajai įpėdinių eilei priklausė mirusiojo broliai ir seserys, jo senoliai tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės.

21. Byloje nustatyta, kad J. V. ir V. J. buvo seserys. Proceso dalyvių teigimu, V. J. nei vyro, nei vaikų neturėjo, jos tėvai jau buvo mirę, todėl J. V., būdama antros eilės įpėdine galėjo priimti V. J. palikimą pagal įstatymą.

22. Vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

23. Pareiškėja K. Č. ir suinteresuotas asmuo J. S. paaiškino, kad J. V. su savo vyru bei V. J. gyveno viename name, esančiame (duomenys neskelbtini). J. V. ir V. J. nuosavybės teise priklausė po 1/3 dalį šio namo (b. l. 16). Mirus J. V. vyrui, name liko gyventi tik abi seserys J. V. ir V. J.. Mirus V. J. name liko gyventi viena J. V.. Pareiškėjos teigimu, V. J. tėvai tuo metu jau buvo mirę. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021-05-05 pažyma Nr. (P1-2770)P2-5455 patvirtina, kad V. J. tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Duomenų apie V. J. motinos K. J. mirties datą nerasta (b. l. 26). Pareiškėja K. Č. taip pat paaiškino, kad jos motina J. P., nors ir buvo dar gyva, tačiau savo sesers V. J. palikimo nepriėmė, nes gyveno kitame name ir į jos palikimą nepretendavo.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

25. Taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad J. V., likdama gyventi jai ir seseriai V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name priėmė visą sesers V. J. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Niekas kitas V. J. palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

26. Antras, su palikimo priėmimu susijęs faktas, kurį prašė nustatyti pareiškėja yra tai, kad ji priėmė savo tetos J. V. palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos K. Č. teta J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). J. V. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Žana Bžuškevič 2021-05-18 nutarimu atsisakė pradėti paveldėjimo bylą po J. V. mirties, kadangi pareiškėja K. Č. praleido palikimo priėmimo terminą (b. l. 18).

28. CK 3.130 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais.

29. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

30. Nustačius, kad K. Č. yra J. V. dukterėčia ir atsižvelgiant į nurodytą teisinį paveldėjimo santykių reguliavimą, prieinama išvados, kad K. Č. yra J. V. penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą.

31. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

32. Pareiškėja K. Č. paaiškino, kad J. V. vaikų neturėjo. Jos vyras A. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Jos abi seserys V. J. ir J. P. buvo mirusios. Teismas nustatė, kad V. J. mirė (duomenys neskelbtini). O J. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). J. V. tėvai buvo mirę dar anksčiau: tėvas A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24); duomenų apie motinos K. J. mirties datą nerasta (b. l. 26). V. J. vaikų neturėjo, o kiti J. P. vaikai jau buvo mirę: M. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), E. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), H. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Taigi pripažintina, kad J. V. pirmesnės eilės įpėdinių nėra, vadinasi K. Č., būdama penktos eilės įpėdinė gali paveldėti J. V. turtą.

33. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

34. Iš bylos medžiagos, pareiškėjos K. Č. ir suinteresuoto asmens J. S. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja K. Č. po savo tetos J. V. mirties per įstatymo numatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti tetos palikimą. Ji atvykdavo į namą, jį prižiūrėdavo, rūpindavosi namo aplinka. Niekas kitas palikimo po J. V. mirties nepriėmė, taigi įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes teismas prieina išvados, kad K. Č. priėmė visą tetos J. V. palikimą, nes faktiškai pradėjo valdyti, rūpintis ir prižiūrėti jos turtą kaip savo. Todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č. priėmė savo tetos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.130 straipsnio 1 dalimi, 3.133 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1, 7, 8 punktais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė natūralia mirtimi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č. yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tetos J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo dokumentų įforminimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.