- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e2-4219-842/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36881-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- L. D.
- Atsakovas
- L. D.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui L. D. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. D., prašydama: 1) nutraukti santuoką tarp ieškovės L. D. ir L. D. dėl atsakovo kaltės; 2) atsakovo L. D. skolines prievoles priteisti vykdyti atsakovui; 3) ieškovei palikti santuokinę pavardę „D.“; 4) priteisti iš atsakovo L. D. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuokinis gyvenimas buvo sklandus tik labai trumpą laiką – itin greitai išryškėjo atsakovo charakterio ydos (nesąžiningumas, polinkis meluoti, savanaudiškumas, manipuliavimas), taip pat jo neatsakingas požiūris į šeimą ir savo pareigas joje, nenoras rūpintis šeimos gerove. Nors prieš sudarant santuoką, atsakovas tikino ieškovei ją remsiantis tiek finansiškai, tiek morališkai, taip pat padės išlaikyti ieškovės nepilnametį sūnų, tačiau sudarius santuoką savo pažadų nevykdė. Viso šalių santuokinio gyvenimo metu atsakovas nedirbo, šeimą, taip pat ir atsakovą, išlaikė ieškovė. Atsakovas siekė sudaryti įspūdį, kad ieškosi darbo, tačiau išėjęs iš namų į darbo pokalbius, iš tikrųjų laiką leisdavo prekybos centruose. Ieškovė bandė kalbėtis su atsakovu apie susiklosčiusią situaciją, atsakovas patikimo ieškovę, kad dės pastangas šeimai išsaugoti, tačiau savo elgesio ir toliau nekeitė – toliau nedirbo, neieškojo darbo, nepadėjo buityje, neįspėjęs ieškovės, mėnesiui išvykdavo į kitą miestą, o grįžęs teigdavo, jog turėjo reikalų ar norėjo pailsėti. Nurodytas atsakovo elgesys sąlygojo šeimoje kylančius konfliktus. Ieškovė, nematydama atsakovo pastangų išsaugoti šeimą, 2020 m. sausio mėnesį paprašė atsakovą išsikraustyti iš jos būsto. Nuo 2020 m. sausio šalys gyvena skyriumi, nebendrauja, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl, ieškovės vertinimu, jų santuoka yra galutinai iširusi ir negali būti išsaugota. Santuokos metu šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Ieškovė nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neįgijo, šalys nėra prisiėmę jokių skolinių prievolių, tačiau, tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėtų, kad atsakovas vis dėl to turi įsipareigojimų kreditoriams, teismo prašo šiuos įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė materialinio išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys atsakovui įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad santuoka gali būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad iki santuokos apie metus su atsakovu susirašinėjo, jis jai žadėjo aukso kalnus. Kai atvažiavo pora centų turėjo, bet nedaug. Pradžioje santuokos viskas klostėsi lyg ir neblogai. Paskui pradėjo meluoti, žadėjo įsidarbinti, tačiau vis ieškojo lengvesnio, lengviau apmokamo darbo. Šeimą teko išlaikyti jai. Išvyko mėnesiui nieko nesakęs, o grįžo kaip niekur nieko. Vėl pykosi dėl darbo. Galiausiai atsakovą iš namų išvarė. Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau vienas su kitu susisiekti nebandė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Jolita Urbaitytė ieškinį prašė tenkinti, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad iki santuokos atsakovas žadėjo rūpintis šeima, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai tik pažadai, kurių atsakovas vykdyti neketino. Atsakovo elgesyje nebuvo geranoriškumo, elgesys neatitiko šeimos interesų. Galimai ir ieškovė nebuvo linkusi ieškoti kompromisų. Šalys skirtingų tautybių, todėl tikėtina, kad pritrūko laiko vienai kitą pažinti. Ieškovei atsakovą išvarius iš namų nei viena iš šalių kontaktų neieškojo, taigi galimybių ir tikslo išsaugoti šeimą nebėra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl santuokos nutraukimo
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes ieškovė tokio prašymo nereiškė, atsakovas į ieškinį neatsiliepė, šalys ilgą laiką nepalaiko jokių santykių, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės ir ieškovės atstovės paaiškinimus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas maždaug metus iki santuokos sudarymo susirašinėjo, atsakovui atvykus į Lietuvą, susituokė. Sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2020 m. sausio mėnesio, kai ieškovė atsakovą išvarė iš namų. Šalys bendrai ūkio netvarko, tarpusavio ryšių nepalaiko, atsakovo dabartinė buvimo vieta nežinoma. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai sutuoktiniai beveik metus gyvena skyrium, jokių tarpusavio ryšių nepalaiko ir neturi bendrų ateities planų, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra. Šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).
Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, tikėtina, kad santuoka sudaryta skubotai, neįvertinus šalių kultūrinių skirtumų, lūkesčių kitam sutuoktiniui, todėl manytina, kad santykių nutrūkimo kaltos abi šalys. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai nustojo gerbti vienas kitą, paisyti vienas kito interesų, tiesiog išsiskirstė ir nesistengė išsaugoti santuokos, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
Ieškovė nurodė esanti darbinga, išlaikymo nereikalaujanti. Atsakovas jokių reikalavimų dėl išlaikymo neteikė. Išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje pareikštą reikalavimą, ieškovei paliktina santuokinė pavardė ,,D.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl turto, turtinių teisių ir pareigų padalinimo bei šalių prievolių
Ieškovė nurodė, kad jokio turto bendrosios nuosavybės teise gyvendami kartu neįgijo. Remiantis į bylą pateikta VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 19 d. pažyma „Dėl duomenų pateikimo“, VĮ „Regitra“ pažymomis Nr. 1.13-4G-681 ir (1.13)-1G-3331, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, todėl turto padalijimo klausimas byloje nespręstinas.
Ieškovė nurodė, kad nei ji, nei atsakovas skolinių prievolių nėra prisiėmę, todėl prievolių padalijimo klausimas santuokos nutraukimo nėra aktualus. Taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo eigoje paaiškės aplinkybių, jog atsakovas vis tik turi įsipareigojimų kreditoriams, ieškovė teismo prašo šiuos įsipareigojimus pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, kadangi ieškovė nėra davusi sutikimo jokiems įsipareigojimams prisiimti.
Atsakovas duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus nepateikė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, iš atsakovo nėra priteistos piniginės prievolės trečiųjų asmenų naudai. Remiantis LITEKO ir Antstolių informacinės sistemos išrašu, duomenų apie ieškovės turimus kreditorinius įsipareigojimus nenustatyta.
Nesant duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus, jų padalijimo klausimas byloje nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas, ji, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTP) 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (8.1)TR-20-T-930-5556 ir 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-20-P-930-4844, 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškovės reikalavimus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,98 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai šios išlaidos iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą. Priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant žyminio mokesčio išlaidas ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodomas įmokos kodas – 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei L. D. palikti pavardę – ,,D.“, atsakovui L. D. – ,,D.“.
Priteisti valstybei iš atsakovo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), 81,98 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 98 ct) žyminio mokesčio bei su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.