Panevėžio apygardos teismo nutartis

A. S. (A. S. dalyvavimas užtikrintas naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė A. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) – pratęsimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Teismo posėdžio metu gynėja ir A. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta A. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo A. S., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo 2023 m. gegužės 11 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma nuo 2020 m. birželio 23 d., per gydymo laikotarpį paciento būklė buvo nepakankamai nestabili; struktūruotoje aplinkoje elgesys neagresyvus, pacientas laikosi skyriaus vidaus tvarkos taisyklių; klinikiniame vaizde išlieka afektiniai svyravimai, disforijos epizodai, mąstymo sutrikimai pagal formą ir turinį, sutrikusi impulsų kontrolė, negatyvi psichosimptomatika, mąstymo, emocijų bei valios sferose; pacientas dirglus, įsitempęs, emocijos neadekvačios, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, rezonuojantis; išsako savęs pervertinimo kliedėjimo idėjas; kritikos ligos bei gydymosi atžvilgiu nepakankama.

11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad A. S. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė taip, jog gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti arba kad jo atžvilgiu priverčiamoji medicinos priemonė neturėtų būti taikoma apskritai.

13. 2023 m. gegužės 10 d. atlikus smurto rizikos įvertinimą (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. S. smurto rizika šiuo metu yra aukštesnė už vidutinę. Šiame vertinime konstatuota, jog svarbiausi veiksniai, kurie gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti: rezistentiška gydymo liga, nepakankama kritika ligos ir padaryto nusikaltimo atžvilgiu, stebėti aktyvūs psichotiniai simptomai, impulsų kontrolės stoka, negebėjimas kurti realių ateities planų, struktūruotos aplinkos, kuri užtikrintų pacientui paskirto gydymosi laikymąsi, nebuvimas; menkos stresinės situacijos provokuoja paciento ligos paūmėjimą.

14. Aptartos aplinkybės patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti vis dar būtinas A. S. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos ne tik A. S. sveikatai, bet ir kritikai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu. LITEKO duomenys rodo, jog jau anksčiau A. S. buvo taikomas priverstinis gydymas ambulatorinėmis sąlygomis dėl trijų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. S. daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, anamnezėje fiksuoti alkoholio vartojimo epizodai, nepastovus medikamentų vartojimas, gydymo režimo nesilaikymas. Nors A. S. teigia, jog juo galėtų rūpintis organizacija (duomenys neskelbtini), kurioje jis galėtų gyventi, tačiau toks dokumentas byloje nėra gautas. Todėl pripažinti, jog šios nutarties priėmimo momentu tinkamas A. S. gydymas ambulatorinėmis sąlygomis gali būti užtikrintas, nėra pagrindo.

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. S. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl jo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.