- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2840-873/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Civilinis ieškovas
- J. Š., I. J.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. 2013 m. spalio 2 d., būdamas J. Š. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kur J. Š. laiko santaupas, nuėjo į vonios kambarį, ten slapta paėmė ir išsinešė su savimi po vonia buvusią metalinę dėžutę, kurioje buvo J. Š. priklausantys 4800 Lt bei jos dukrai I. J. priklausantys 5000 eurų (kas atitinka 17264 Lt).
Kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis buvo užėjęs pas nukentėjusiąją, jie išgėrė. V. S. dar prieš tris metus žinojo, kur paslėpti pinigai. J. Š. paprašė, V. S. ištraukė dėžutę, nuėjo į parduotuvę, nupirko degtinės. Nurodytą dieną jie išgėrė, paskui V. S. nuėjo į tualetą, paėmė dėžutę. Ten buvo 200 eurų ir 100 Lt. J. Š. išplovė V. S. striukę. 200 eurų rado V. S. mama namuose, jis liko skolingas 100 Lt. Daugiau pinigų ten nebuvo. J. Š. jis pažįsta gal 10 metų, santykiai visada buvo draugiški. Pirmą kartą pas ją namuose buvo prieš tris metus, ji paprašė ištraukti dėžutę, davė 100 Lt, pasakė pastatyti atgal. Jis taip ir padarė, po to pas ją nesilankė. Tą kartą V. S. atvažiavo pas mamą, jam į duris paskambino J. Š., davė 100 Lt, paprašė nueiti į parduotuvę, parodė, kokį butelį reikia nupirkti. V. S. nuėjo, nupirko, atidavė grąžą. Tada kartu su ja išgėrė. Kol gėrė, jam J. Š. išplovė striukę. V. S. nuėjo į vonią, paėmė 200 eurų ir 100 Lt. Pinigus įsidėjo į kišenę, dėžutė buvo kitoje kišenėje. Išgėrė, V. S. pasiėmė striukę ir išėjo. 100 Lt jis pragėrė, 200 eurų – atidavė. Pinigai buvo namie, mama juos rado, pasakė, kad gulėjo kažkur prie televizoriaus. Turbūt V. S. juos ten padėjo. Su J. Š. jie nesusipykę, nežino, kodėl ji teigia, kad jis pavogė tokią sumą. Dėžutė namuose gal kažkur voliojasi. Policija ieškojo, nerado. V. S. buvo girtas, todėl gal ir sakė iš pradžių, kad nieko neėmė. V. S. turi draugę, pas ją nuvažiavo pernakvoti. Kai jis gėrė, tada kilo mintis pavogti pinigus.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji 12 metų artimai bendravo su V. S. mama. Jis kartais nakvojo pas mamą. Prieš 3 metus J. Š. keitė protezus, ji vaikščiojo su ramentais. J. Š. paprašė V. S. iš po vonios išimti dėžutę. Jis nematė, kad ten pinigai, padavė jai dėžutę. Tai buvo prieš trejus metus, paskui jis nebuvo užėjęs. Praėjusių metų spalio mėn. J. Š. norėjo eiti į parduotuvę, bet labai skaudėjo kojas. V. S. tuo metu ėjo pas mamą, jo paprašė nueiti į parduotuvę. Žinojo, kad jis mėgsta išgeri, nusprendė pavaišinti. Jis paprašė išskalbti striukę, J. Š. atrodo, jog specialiai, kad paimti pinigus. Toje slėptuvėje ji 10 metų laiko pinigus. Pati paimti negali, jos draugas visada paimdavo. Ten buvo 4800 Lt, J. Š. rašydavosi. Dukra pas ją buvo palikusi 5000 eurų, nes jie darė remontą, buvo apsistoję bendrabutyje. J. Š. maždaug po dviejų dienų pamatė, kad dingo pinigai. Ji pasakė V. M., kad reikia pinigų, o jis pasakė, kad nėra dėžutės. Paklausė, kas buvo užėjęs. Kitą dieną ji išsikvietė žentą, pasakė, kad dingo pinigai. V. S. atsiklaupęs žegnojosi, kad neėmė pinigų. Žentas jam pasakė, kad duoda tris dienas pagalvoti, paskui kreipsis į policiją, tačiau V. S. daugiau neatėjo. V. S. motina atnešė į policiją 200 eurų. J. Š. buvo jai paskambinusi, ji sakė, kad ieškos namuose pinigų. J. Š. toje dėžutėje laikė santaupas, visą laiką užrašydavo, kiek pasiima. Tai dienai, kai V. S. pavogė, buvo 4800 Lt. Dukros pinigai buvo po 100 eurų, susukti į ritinėlį.
Nukentėjusioji I. J. paaiškino, kad jos namuose vyko kapitalinis remontas, ji padavė pinigus saugoti mamai. 2004 m. ji iš pirmojo vyro už alimentus prisiteisė butą, jį pardavus, gavo 68000 Lt, iš tų pinigų buvo likę 5000 eurų. Kur mama laikė pinigus, ji nežino. I. J. mama turbūt pirma pasakė, kad dingo pinigai. Kai jie aiškinosi, I. J. nedalyvavo. Jie kalbėjosi su V. S.. Mama sakė, kad jis teigė, jog nieko neėmė. 200 eurų atsirado, kai iškvietė tardytoja, atidavė pinigus. Pasakė, kad V. S. pripažino, jo mama rado pinigus, atnešė į policiją. Su V. S. I. J. nėra susipykusi.
Liudytojas V. M. parodė, kad jis 10 metų gyvena su J. Š.. Jai buvo dvi sąnarių operacijos, negali lenktis, todėl paprašydavo V. M. paimti dėžutę. Pinigai buvo vonioje, dėžutėje. Ji paprašydavo ištraukti pinigus, kai prireikdavo. J. Š. visada pinigus skaičiuodavo, kartais užsirašydavo, kiek paima. Liepos mėnesį jos dukra su žentu taip pat padėjo pinigų, jie padėjo 5000 eurų. Prieš įvykį, spalio pradžioje, V. M. padavė dėžutę, viskas buvo gerai. Po kelių dienų J. Š. paprašė ištraukti dėžutę, V. M. įkišo ranką, nieko nebuvo. Nesuprato, kaip galėjo dingti, nes niekas nežinojo, kur dėžutė. Paskui J. Š. pasakė, kad paprašė kaimyno ištraukti dėžutę, paimti pinigų. Jie V. S. paprašė, kad sąžiningai grąžintų pinigus, jis atsiklaupęs žegnojosi, kad nieko neėmė. Paskui jo mama atnešė 200 eurų į policiją, nes namie atsirado tokie pinigai. Po šito įvykio V. M. matė V. S. su nauja striuke. Jei V. S. būtų paėmęs 100 Lt ir 200 eurų, būtų jam dovanoję. Vienintelis įtarimas buvo dėl V. S., nes J. Š. pasakė, jog jis buvo atėjęs, V. M. nebuvo tada, jis sužinojo, kad V. S. buvo atėjęs, skalbė jo striukę, jie išgėrė butelį.
Liudytojas J. J. paaiškino, kad jam paskambino uošvė, pasakė, jog pavogė pinigus. Uošvė pasakė, kad dingo jų su žmona 5000 eurų. Kur buvo pinigai, jie nežinojo, atidavė saugoti uošvei. Uošvė pasakė, kad buvo atėjęs kaimynės sūnus, paprašė išplauti striukę. Kilo įtarimas, iš kur svetimas žmogus gali žinoti, kur pinigai. Paskui paaiškėjo, kad prieš kelerius metus uošvė jo prašė paimti dėžutę, nes negalėjo atsiklaupti. Kaimynas buvo paprašytas ateiti. Bute pas uošvę kalbėjosi su V. S.. Jis sakė, kad prisiekia, jog niekada nebūtų ėmęs tų pinigų. Iš policijos jie atgavo 200 eurų. 5000 eurų buvo sumai vaikui, nes tai suma už alimentus, gauta iš buto pardavimo. Butas buvo parduotas prieš 8-9 metus. J. Š. buvo duoti pasaugoti pinigai, nes buvo daromas remontas, jie išvažiavo į bendrabutį.
Liudytoja F. S. parodė, kad apie vagystę jai pasakė J. Š.. Ji pasakė, kad jos sūnus pavogė 22 tūkstančius. Ji klausė sūnaus, kas nutiko, sūnus sakė, kad to nedarė. Namuose F. S. nieko nerado. Paskui jai paskambino tyrėjas, pasakė, kad sūnus pas juos policijoje. F. S. pažiūrėjo sekcijoje, pamatė, kad guli pinigai, dvi kupiūros. Ji pasakė tyrėjui, kad rado. Tyrėjas atvažiavo, pasakė, kad paims pinigus su savimi. Tai buvo dvi eurų kupiūros. Paskui J. Š. sakė, kad jai atidavė tuos pinigus. namuose jokios dėžutės F. S. nematė.
Daiktų, dokumentų pateikimo 2013 m. gruodžio 18 d. protokolo duomenimis, F. S. pateikė dvi 100 nominalo eurų kupiūras ( b. l. 26).
Pakvitavimo duomenimis, 200 eurų grąžinti I. J. ( b. l. 29).
Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad pripažįsta pavogęs svetimą turtą, tačiau paėmęs tik 100 litų ir 200 eurų. Teismas daro išvadą, kad be kaltinamojo paaiškinimo, vagystės faktas ir aplinkybės nustatyti nukentėjusiosios J. Š., liudytojų V. M., J. J. parodymais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, patvirtinančio, kad kaltinamojo motina F. S. pateikė tyrimui dvi rastas savo namuose 100 eurų kupiūras, duomenimis. Teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie sumą, pavogtą iš J. Š. buto. Visų pirma, nei V. S., nei nukentėjusiosios J. Š., I. J. nenurodė tarpusavio santykių priešiškumo, priešingai, J. Š. nurodė jau 12 metų gerai sutarianti su V. S. motina. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo. Taip pat teismas pasisako, kad nukentėjusiosios nurodė, iš kur pas jas buvo pinigų sumos, laikytos dėžutėje, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąją J. Š., kad ji per 10 metų sukaupė 4800 Lt dydžio santaupas, o I. J. 5000 eurų turėjo likusius po buto pardavimo. Teismas vertina, kad tik nukentėjusioji J. Š. žinojo, kur ji laiko savo santaupas, šią informaciją ji buvo patikėjusi savo draugui, su kuriuo jau 10 metų gyvena kartu, todėl kiti asmenys, be kaltinamojo, negalėjo žinoti, kur laikomi pinigai, negalėjo jų pagrobti. Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kas jais patvirtinta kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą veiką, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Byloje J. Š. pareiškė 4800 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 15), I. J. pareiškė 16573,44 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 20). Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, parodė, kad jis yra negrąžinęs tik 100 Lt. Teismas, aukščiau išdėstytais motyvais, netiki kaltinamojo parodymais, priešingai, vertina nukentėjusiųjų parodymus patikimais, jais remiasi. Iš nukentėjusiųjų pagrobtas jų turtas, ieškiniai pagrįsti, tenkintini.
Kaltinamojo V. S. dalinį kaltės pripažinimą teismas vertina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas (b. l. 78), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 84), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( b. l. 83, 85), bedarbis ( b. l. 80).
Nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas neteistu, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti skiriant švelniausios rūšies, numatytos BK 178 str. 1 d., sankcijoje, bausmę, jos dydį nustatant mažesnio, nei įstatymo (BK 46 str. 2 d.) numatyto vidurkio.
V. S. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka 2013 m. gruodžio 10 d., 13.44 val. ( b. l. 56), paleistas 2013 m. gruodžio 12 d., 10.30 val. ( b. l. 58). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72-73), paliktina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., skirti bausmę – viešuosius darbus 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d., dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
J. Š. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. S. 4800 Lt (1390 Eur) J. Š. naudai.
I. J. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. S. 16573,44 Lt (48000 Eur) I. J. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.