- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- II-561-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01777-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rimantas Grigas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Ž. I.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. I. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, ROIK: 20109984516, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pradėta A. G. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnį pagal Institucijoje gautą pareiškėjo Ž. I. pareiškimą dėl to, kad d 2020 m. sausio 22 d., apie 10 val. 53 min., adresu (duomenys neskelbtini) privačioje teritorijoje A. G. katė atlikinėjo gamtinius reikalus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. I. teismui pateiktu skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tyrimui atlikti. Skunde nurodoma, kad pareiškime nurodytas faktas buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kurį pateikė Institucijai kartu su skundu. Iš nutarimo esmės matosi, kad kaimynai A. ir A. G. neneigia, kad jų auginamos katės galėjo patekti į vaikų darželio teritoriją. Pastarieji aiškina, kad nėra linkę riboti kačių judėjimą ar kitaip jas prižiūrėti, kad pastarosios nepatektų į ne jiems priklausančias teritorijas. Skundžiamame nutarime Institucijos pareigūnas nurodė, kad jam nėra aiškus vaikų darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini) teisinis valdymas. Tačiau pats sklypo valdymo pagrindas nepašalina kaimynų pareigos rūpintis savo katėmis bei jas prižiūrėti, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai. Dėl A. G. neveikimo prižiūrint jam priklausančias kates, kurios be priežiūros lankosi vaikų darželio teritorijoje, anksčiau yra rašytas skundas į policiją bei pastarajam yra taikyta administracinio poveikio priemones pagal ANK 346 str. 1 d.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Skunde nurodė, kad pagal gautą pareiškimą Institucijoje pagal galimybes ekstremalios situacijos metu buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas, renkami įrodymai ir kiti tyrimui reikšmingi duomenys. Atliekamo tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tame pačiame name gyvenančių kaimynų G. katė tuštindamasi sukėlė realią grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, turtui. Taip pat sklypo tikrasis valdytojas S. P. pretenzijų dėl šio įvykio nereiškė, su pareiškimu į policijos įstaigą nesikreipė. Todėl vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir protingumo kriterijais ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu 2020-09-03 buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkami, neatvykimo vykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ž. I. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
5ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog skundžiamu nutarimu Institucija, vadovaudamasi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos A. G. atžvilgiu nustačius, jog nėra gauta duomenų dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodytų aplinkybių pažeidimo, t. y. kad A. G. katė šlapindamasi ar tuštindamasi sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o taip pat negavus objektyvių duomenų ir neginčijamų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 346 straipsnyje (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos Įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinime ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas).
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti Ž. I. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai A. G. padaryto administracinio nusižengimo policijos pareigūnai atliko tyrimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnas priėmė J. I. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) administracijos vadove ir iš esmės nurodė tapačias kaip pareiškime aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, kad A. G. 2019 m. spalio 11 d. buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad laiko dvi kates, kurios pažeidimo nustatymo dieną buvo neskiepytos. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. ir A. G. nurodė, kad jie augina namuose dvi kates, kurios yra jau paskiepytos ir prižiūrimos, pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Kaip matyti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškime nurodoma, jog skundžiamų veiksmų atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) privati teritorija, byloje esančiame 2020 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi jokio teisinio pagrindo.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – Taisyklės) 31 punktas nustato, kad asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti, o 32 punkte nustatyta, kad asmuo, kurio vedžiojamas gyvūnas viešoje vietoje priteršė, nedelsdamas turi surinkti išmatas ir išvalyti priterštą vietą. Nagrinėjamu atveju pareiškime nurodyta, kad A. G. katė 2020 m. sausio 22 d., apie 10 val. 53 min., adresu (duomenys neskelbtini) privačioje teritorijoje atlikinėjo gamtinius reikalus, o šis faktas yra užfiksuotas vaizdo įrašu. Tačiau iš bš byloje esančių dviejų fotonuotraukų iš esmės nėra galimybės konstatuoti, kad jose užfiksuota katė „atlikinėja gamtinius reikalus“, kaip yra nurodyta pareiškime. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia Taisyklių 31, 32 punktų pažeidimų.
Taigi, tyrimo metu nenustatyta, jog A. G. įvykdė administracinį nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, todėl administracinė teisena A. G. atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Institucijos nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
netenkinti Ž. I. skundo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 20109984516), palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.