Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos tam tikros išimtys. Viena jų – su užsienio valstybių piliečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsienio valstybės piliečio asmens dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. A133-46/20(3.3.2.26-AD21), kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas pakeisti pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis).

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.1. punkte nustatyta, kad Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja CK 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nurodytus civilinės būklės aktus. Civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais vadovaujantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, iš oficialios konstitucinės doktrinos matyti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarautų teisinis reglamentavimas, kuriuo būtų nustatyta ir tai, jog to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.

9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

10. Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Tokia situacija, kai šeimos narių pavardės skirtingos, gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiesiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma, sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimą Carlos Garcia Avello byloje C-148/02). Pasak Teisingumo Teismo, dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių gali kilti painiavos ir nepatogumų, kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojamas asmenvardis neatitinka nurodytojo dokumente, pateiktame siekiant įrodyti asmens tapatybę, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodyti asmenvardžiai nesutampa, toks skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės ir pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose nurodytų duomenų teisingumo. Vienam iš tėvų turint kitokią pavardę, negu jo nepilnametis vaikas, gali kilti sunkumų įrodinėjant jų giminystės ryšį, kas gali būti reikalinga daugelyje kasdienio gyvenimo situacijų tiek viešoje, tiek privačioje sferoje (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 14 d. sprendimą Grunkin ir Paul, C-353/06, 2016 m. birželio 2 d. sprendimą Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimą byloje Znamenskaya prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). Konvencija per se negarantuoja teisės naudoti savo pasirinktą kalbą santykiuose su viešosiomis institucijomis, tačiau valstybės kalbos politika yra artimai susijusi su Konvencijos ginamomis sritimis, todėl valstybė turi teisę vykdyti savo oficialios kalbos naudojimo politiką, jeigu tai nepažeidžia Konvencijos ginamų teisių. Vardų ir pavardžių naudojimas Europos Tarybos valstybėse narėse yra lemiamas daugybės istorinių, lingvistinių, religinių ir kultūrinių veiksnių, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sudėtinga rasti šiuo klausimu vieną bendrą poziciją visoms valstybėms narėms ir nacionalinėms institucijoms yra pripažįstama plati diskrecija. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Mentzen prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71074/01, 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

12. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

13. Nagrinėjamu atveju, iš esmės tokio pobūdžio nepatogumais pareiškėja ir grindžia savo reikalavimus dėl pareiškėjos pavardės pakeitimo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 8 d. sudarė santuoką. Santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardė po santuokos nurodyta „(duomenys neskelbtini)“, o pareiškėjos sutuoktinio pavardė – „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. sausio 7 d. sprendimu dėl pavardės pakeitimo Nr. A133-46/20(3.3.2.26-AD21) atmetė pareiškėjos prašymą pakeisti pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja, prašydama panaikinti šį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą, nurodė, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo, pareiškėja ir jos sutuoktinis nuolat patiria daug administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio skirtingos pavardžių rašybos iškyla daug nepatogumų valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, tretiesiems asmenims atrodo, kad tai yra dvi skirtingos pavardės ir kad pareiškėja su sutuoktiniu nėra susijusi santuokiniais ryšiais. Dėl skirtingos pavardžių rašybos, pareiškėja ir jos sutuoktinis patiria daug sunkumų ir privačiame gyvenime – atidarant bendras banko sąskaitas, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir kitas sutartis, bendrai rezervuojant lėktuvo bilietus, kartu keliaujant, atsiimant pašto korespondenciją už kitą sutuoktinį arba atliekant kitus veiksmus sutuoktinio pavedimu. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad planuoja susilaukti vaiko, tačiau, gimus vaikui ir jam pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus taip pat suteikiant pavardę „(duomenys neskelbtini)“, kitiems asmenims gali atrodyti, kad pareiškėjos sutuoktinis A. W. nėra savo vaiko tėvas, nes pavardės yra skirtingos. Skirtingos pavardės gali sukelti ateityje pareiškėjos šeimai daug problemų įregistruojant vaiką į darželį, mokyklą bei kils problemų vaiko tėvui A. W. norint išvykti į užsienį, kadangi vaiko ir tėvo pavardės asmens tapatybės dokumentuose bus skirtingai įrašytos.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti pareiškėją įrodžius, kad atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę pažeidžia pareiškėjos ir pareiškėjos šeimos teisę į privatų gyvenimą (CPK 185 straipsnis). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsisakymas pakeisti pareiškėjos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ sukeltų administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant pareiškėjos tapatybės bei pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galbūt patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kurį patirtų pareiškėja, nepakeitus pareiškėjos pavardės pasirinkta originalia sutuoktinio pavarde. Minėtas draudimas taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

15. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, suinteresuoto asmens nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, jog galimos kai kurios išimtys, o viena iš jų – su užsienio valstybės piliečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų, esant įrašytoms skirtingoms sutuoktinių pavardėms. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. A133-46/20(3.3.2.26-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. A133-46/20 (3.3.2.26-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „(duomenys neskelbtini)“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.