- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- I1-179-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01891-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Lietuvos valstybė, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1-2) palaikė ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2021-04-27 raštą Nr. 7-1473; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-07-19 sprendimą Nr. 2S-2684; 3) įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją leisti pareiškėjui turėti ir naudotis masažuokliu; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2021-03-25 dėl sveikatos problemų konsultavosi su šeimos gydytoju, kuris pasiūlė rašyti pataisos namų administracijai prašymą dėl leidimo naudotis asmeniniu masažuokliu medicininiais tikslais, gydytojui tarpininkaujant. Pareiškėjas 2021-04-01 prašymu, kuris buvo patvirtintas gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“, kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti pasiimti jo asmeninį masažuoklį medicininiais tikslais. Tačiau atsakovas ginčijamu 2021-04-27 raštu Nr. 7-1473 pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų dėl masažuoklio pareiškėjui skyrimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai neleido naudotis masažuokliu. Kalėjimų departamento sprendimas taip pat formalus ir nepagrįstas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumo jausmą.
Atsiliepimas
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 27-31) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkte įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje turėti Taisyklių 20.1.1-20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1., 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taisyklių 20.5.15. punkte numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, vitaminų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Dėl rekomendacijos naudotis masažuokliu buvo kreiptasi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir buvo gautas atsakymas, kad įvertinus įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, duomenų apie šiuo metu gydymo tikslais paskirtą šio modelio masažuoklį, nėra. Faktas apie gydytojo specialisto anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl konkretaus gydymo, neįpareigoja šiuo metu gydančio šeimos gydytojo anksčiau rekomenduotą gydymą pratęsti, kuomet nėra pagrįstų medicininių indikacijų. Gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“ nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas. Pravieniškių PN-AK 2021-04-27 raštu Nr. 7-1473, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą leisti naudotis masažuokliu, galiojančių teisės aktų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2021-04-27 rašto Nr. 7-1473 ir Kalėjimų departamento 2021-07-19 sprendimo Nr. 2S-2684, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas leisti jam naudotis asmeniniu masažuokliu medicininiais tikslais, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad atsakovas galimai nepagrįstai neleido jam naudotis asmeniniu masažuokliu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2021-04-01 prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas leisti jam pasiimti asmeninį masažuoklį medicininiais tikslais (b. l. 49). Pareiškėjo 2021-04-01 prašymas buvo patvirtintas gydytojo T. Š. rezoliucija „Neprieštarauju“.
Atsakydama į pareiškėjo prašymą, Pravieniškių PN-AK 2021-04-27 rašte Nr. 7-1473 nurodė, kad įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, duomenų apie gydymo tikslais pareiškėjui paskirtą šio modelio masažuoklį nerasta. Rašte pažymėjo, kad faktas apie gydytojo specialisto anksčiau pateiktas rekomendacijas dėl gydymo neįpareigoja šiuo metu tęsti anksčiau rekomenduotą gydymą, kuomet nėra medicininių rekomendacijų. Pažymėjo, kad šeimos gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“ nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas (b. l. 4).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-07-19 sprendime Nr. 2S-2684 taip pat pažymėjo, kad šeimos gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“ nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas. Be to, duomenų apie gydymo tikslais pareiškėjui paskirtą masažuoklį nerasta, o Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis asmeniniu masažuokliu, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė (b. l. 3).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-01-01) 112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 21 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-10-01 iki 2021-05-26), 21 punkte įtvirtinta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Taisyklių 20.5.15. punkte numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti vaistinių preparatų, vitaminų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad medicinos priemonės asmenims skiriamos esant gydytojo rekomendacijai.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nėra jokių duomenų, jog ginčo laikotarpiu gydytojas gydymo tikslais būtų rekomendavęs pareiškėjui naudotis masažuokliu.
Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad 2021-03-25 pareiškėjas su šeimos gydytoju konsultavosi dėl nemigos, „kaustymo“, negalėjimo susikaupti, prastos nuotaikos, jautrumo, nenorėjimo nieko daryti. Pareiškėjui 2021-03-25 buvo konstatuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, jam rekomenduota psichiatro konsultacija (b. l. 59). Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad 2021-06-29 gydytojas psichiatras pareiškėjui diagnozavo sunkios depresijos epizodą su psichozės simptomais ir skyrė gydymą vaistais. Minėtais duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjui buvo rekomenduotas gydymas masažuokliu.
Iš bylos duomenų, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2021-11-26 rašto (b. l. 87) matyti, kad 2018 m. pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo neurologo ir jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Šeimos gydytojas pareiškėjui rekomendavo šviesos terapiją ir masažuoklį. Tačiau, teismo vertinimu, vien faktas apie gydytojo specialisto anksčiau (2018 m.) pateiktas rekomendacijas dėl gydymo masažuokliu, nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo 2021-04-01 prašymą ir išduoti prašomą masažuoklį. Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius 2021 m. balandžio mėn. 22 d. rašte (b. l. 47) paaiškino, kad duomenų apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu paskirtą gydymą masažuokliu, nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti sveikatos priežiūros įstaigos pateiktais duomenimis apie pareiškėjui taikytą gydymo metodą, todėl jais remiasi. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas gydymo tikslais pareiškėjui skirti masažuoklį.
Pareiškėjas tvirtina, kad šeimos gydytojo rezoliucija „Neprieštarauju“ ant jo 2021-04-01 prašymo yra gydytojo rekomendacija, tačiau liudytojas T. Š. (gydytojas, parašęs šią rezoliuciją) šiuos argumentus paneigė ir paliudijo, jog ši rezoliucija nėra rekomendacija dėl gydymo ar gydymo paskyrimas. Daroma išvada, kad nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos gydymo tikslais pareiškėjui skirti masažuoklį, Pravieniškių PN-AK direktorius neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo 2021-04-01 prašymo dėl masažuoklio išdavimo. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas Pravieniškių PN-AK 2021-04-27 raštas Nr. 7-1473, kuriuo Pravieniškių PN-AK atsisakė pareiškėjui išduoti masažuoklį gydymo tikslais, yra teisėtas ir pagrįstas.
Kalėjimų departamentas 2021-07-19 sprendimu Nr. 2S-2684 taip pat pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, atsisakydama pareiškėjui leisti naudotis asmeniniu masažuokliu, pareiškėjo teisių ir laisvių nepažeidė. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pagal galiojantį reglamentavimą sprendimą dėl medicinos priemonių naudojimo turėjo priimti pataisos įstaigos direktorius, bet ne Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamą sprendimą priėmė ne Saugumo valdymo skyriaus specialistas, bet Pravieniškių PN-AK l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas S. S..
Kalėjimų departamento 2021-07-19 sprendimą Nr. 2S-2684 pasirašė Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, D. J.. Remiantis Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-01-27 įsakymu Nr. 4/07-31 (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-08-01 iki 2021-09-17) 80 punktu, departamento padalinių vadovai pagal savo kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus (dokumentus) ir raštus, kuriuos pasirašyti juos įgalioja arba jiems paveda departamento direktorius. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, departamento vadovui pavaldūs darbuotojai pagal administracinės veiklos sritis gali pasirašyti dokumentus, kuriuos įsakymais juos įgalioja pasirašyti direktorius.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK 2021-04-27 raštą Nr. 7-1473 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2021-07-19 sprendimą Nr. 2S-2684, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą leisti pareiškėjui turėti ir naudotis asmeniniu masažuokliu gydymo tikslais.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam naudotis asmeniniu masažuokliu gydymo tikslais. Nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.