Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-812-425/2017

teisėja Zoja Monid Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05732-2017-6

2017 m. spalio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11827-391/2017 pagal ieškovo A. C. (A. C.) ieškinį atsakovei S. C., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovės S. C. priešieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. C. ieškinio reikalavimams užtikrinti teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką pagal prašyme nurodytą tvarką.

Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, valdžia ir neleidžia tėvui bendrauti su dukra. Paaiškino, kad ieškovas bandė geranoriškai susitarti su atsakove dėl bendravimo, pasitelkdamas vaiko teisių apsaugos specialistus, 2017-01-05 kreipėsi į specialistus ir prašė jų tarpininkavimo šiuo klausimu, tačiau atsakovė atsisakė bendrauti ir net neatvyko į paskirtą pokalbį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino visa apimtimi.

Tesimas sprendė, jog ieškovo prašyme nurodyti argumentai dėl kylančių nesutarimų tarp šalių dalyvaujant vaiko auklėjime suteikė pagrindą laikyti pagrįstu ieškovo prašymą ir taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su abiem savo tėvais.

Pažymėjo, kad ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su vaiku tvarka visiškai atitinka mažamečio vaiko interesus, taip pat nepažeidžia abiejų vaiko tėvų teisėtų interesų pusiausvyros. Įvertino aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo žalingą ar kitokią neigiamą įtaką vaikui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį, pagal kurią vaiko tėvas A. C. su savo nepilnamete dukra A. bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ar sekmadienį) po tris valandas, dalyvaujant ir vaiko motinai S. C.; turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, įvertinant, jog vaiko motina S. C. dirba pagal paslankų darbo grafiką, konkretus laikas ir mėnesio diena savaitgalyje nenustatoma, dėl konkrečios bendravimo datos turi būti suderinama iš anksto prieš tris dienas.

Teigia, kad teismo nutartis jai nebuvo atsiųsta ir apie ją sužinojo iš ieškovo A. C..

Nurodo, jog nėra galimybės ištirti sąlygų, kur mergaitė turėtų nakvoti, ieškovas nedirba, todėl neaišku, ar ieškovas galės apsirūpinti dukra, kuri yra ieškovo pergąsdinta, tą patvirtina psichologo pateikta pažyma.

Tvirtina, kad ieškovas gali susitikti su dukra tik atsakovei dalyvaujant, be nakvynės, iki bus išsiaiškinta kur ieškovas gyvena, kokios gyvenimo sąlygos bus sudarytos vaikui, kaiši bus pas tėvą. Pažymi, jog laikina bendravimo tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus, nes teismo nustatyta tvarka buvo neatskleidus ieškovo tikrosios gyvenamosios vietos.

Ieškovas A. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad prašyme dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nesiūlė vaiko bendravimo su nakvyne, nes neturi jam priklausančio turto. Priduria, jog nėra duomenų apie ieškovo bendravimą su vaiku kaip pažeidžiantį vaiko interesus ar neatitinkantį juos, ieškovo nesugebėjimą pasirūpinti mažamete dukra.

Atkreipia dėmesį, jog ieškovė dirba keliuose darbuose, todėl nepilnametė duktė didžiąją laiko dalį praleidžia su atsakovės motina, o teismui patvirtinus laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, atsakovė jos nesilaiko, atsakovės motina, taip pat, neleidžia pasiimti nepilnametės bendravimui.

Mano, kad nesant konstruktyvaus bendravimo iš atsakovės pusės, jos siūloma neapibrėžta tvarka suderinti bendravimą yra nepriimtina, tokiu būdu sudaromos sąlygos atsakovės piktnaudžiavimui ribojant bendravimą su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-11827-391/2017 pagal ieškovo A. C. (A. C.) ieškinį atsakovei S. C., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovės S. C. priešieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, 2017 m. spalio 19 d. sprendimu nutraukė S. C. ir A. C. (A. C.) santuoką, patvirtino pareiškėjų S. C. ir A. C. (A. C.) 2017-09-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei panaikino laikinąją apsaugos priemonę – laikiną A. C. bendravimo su dukra A. C. tvarką, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11827-391/2017 dėl bylos šalių santuokos nutraukimo, patvirtinimo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei panaikinimas laikinosios apsaugos priemonės pagal atskiruoju skundu skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį yra neįsiteisėjęs, jis per 30 dienų gali būti skundžiamas

apeliacinės instancijos teismui, įvertinęs pareigą visapusiškai apsaugoti nepilnamečio vaiko A. C. interesus ir teises galimai apskundus apeliacine tvarka teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties nagrinėja iš esmės.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais..

Bylos duomenimis, ieškovas A. C. ir S. C. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. (b. l. 16, 50). Šalys neginčija, jog nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą nustatyti bendravimo su vaiko tvarką pagal jo pateiktąją, pripažino prašymą pagrįstu, nes vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su abiem tėvais.

Apeliantė nesutinka su teismo nutartimi ir iš esmės motyvuoja savo nesutikimą nežinoma ieškovo gyvenamąja vieta bei jos sąlygomis nakvynei nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka nenumato vaiko nakvynių pas tėvą, ką teigia apeliantė. Pagal patvirtintąją tvarką, ieškovas su vaiku bendrauja kiekvieną sekmadienį nuo ryto iki vakaro bei trečiadieniais ir penktadieniais vakarais, ir nakvynė minėtomis dienomis nenustatyta.

Kritiškai vertintini apeliantės teiginiai dėl ieškovo gebėjimų pasirūpinti nepilnamete dukra, nes tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Tai, kad psichologo pažymoje nurodyti vaiko emocinės būklės ypatumai, tačiau kategoriškai nepatvirtinta, jog būtent dėl ieškovo elgesio atsirado nepilnamečio vaiko emocinis nestabilumas, padidėjęs nerimas, įtampa, nuotaikos sutrikimas ir pan. (b. l. 5).

Byloje nenustatyta, kad ieškovo ir nepilnametės dukters santykiai nuo pat pradžių nebuvo užmegzti, ar ieškovui ir atsakovei gyvenant skyrium, tėvo ir vaiko santykiai buvo nutrūkę (CPK 12 str., 178 str.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, jog nustatant laikinąją bendravimo su vaiku tvarką nėra tikslinga patvirtinti vaiko motinos privalomą buvimą tėvui bendraujant su nepilnamete dukra, nes, kaip minėta, vaiko ir tėvo tarpusavio santykiai nėra nutrūkę ar galimai konfliktiški (CPK 185 str.).

Prašydama patvirtinti naują laikinąją bendravimo su vaiku tvarką, apeliantė nurodo ieškovui galėsiant bendrauti su vaiku kas antrą savaitę vieną iš savaitgalio dienų tik tris valandas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tokia apeliantės nurodyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka smarkiai apriboja paties vaiko teisę bendrauti su tėvu, nes pagal turimą bylos medžiagą nepaneigta, jog pati apeliantė nededa pastangų užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu (b. l. 61). Skundžiama nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų, ja siekiama užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su savo tėvu, o ieškovui užtikinama teisė bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime. Duomenų, kad ši tvarka pažeidžia ir apeliantės teisėtus interesus, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.).

Bylos duomenimis, skundžiama nutartis buvo išsiųsta apeliantės atstovei Z. Vizbarienei ir 2017-03-31 įteikta (b. l. 1-4). Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, jei šalį procese atstovauja atstovas, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Duomenų, kad apeliantė būtų raštu būtų pateikusi teismui pageidavimą procesinius dokumentus gauti pati asmeniškai, nėra, todėl konstatuoti teismą netinkamai ar visai neįteikus skundžiamą nutartį, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.