Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-534-767/2013 pagal ieškovo Sidabravo žemės ūkio bendrovės ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. A., trečiajam asmeniui R. S. dėl nuomininko teisių ir pareigų perdavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Apelianto įsitikinimu teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas. Pastebi, kad sutartis su bendrove buvo nutraukta ne pasibaigus nuomos terminui, o šalių sutarimu. Byloje yra duomenys, kad atsakovas pasiūlė nuomos sutartį nutraukti nuo 2012-09-01 (terminas baigėsi 2012-04-01) ir bendrovės vadovybė tam neprieštaravo. Tokiu atveju CK 6.482 str. netaikomas.

2. Teismas neatsižvelgė į atsakovo ir jo šeimos, žemės nuomininko interesus bei netinkamai vertino esamą situaciją. Atsakovas ir jo žmona serga sunkia onkologine liga, todėl žemės nuoma jiems tarnauja kaip papildoma pagalba gyvenime. Bendrovė dėl įmonės struktūros negali padėti buityje, nuvežti į gydymo įstaigas. Dabartinis žemės nuomininkas R. S. yra privatus asmuo, padeda jau keletą metų, kai panoro nuomotis žemę, atsakovas sutiko.

3. Juridinė konsultacija atsakovui prieinama ribotai, jis yra menko išsilavinimo, sergantis, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti teisinių nuostatų apie nuomos pirmumo teisę. Be to, jį suklaidino bendrovės vadovas. Nutraukiant sutartį, ieškovas gerbė atsakovo nuomonę ir tam neprieštaravo, neužsiminė apie jo turimą pirmumo teisę nuomotis žeme, be to raštą dėl nuomos pirmumo gavo po to, kai buvo sutartis sudaryta su R. S.. Bendrovė žinojo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2012-09-01, apie tai, kad žemė išnuomota R. S., tačiau į teismą kreipėsi tik po pusės metų, t. y. kai su nauju nuomininku nusistovėjo nuomos santykiai, kai buvo apdirbta žemė, kai naujas nuomininkas investavo savo lėšas į žemės priežiūrą, apdirbimą, tręšimą, sėklas, pasėlius ir pan. Apeliantas laiko, kad tai pažeidžia R. S., kaip nuomininko interesus. Be to, sprendimu apribota atsakovo teisė, kaip žemės savininkui naudotis savo nuosavybe.

Atsakovo argumentas, kad LR CK 6.482 str. šiuo atveju netaikomas, nes sutartis buvo nutraukta ne pasibaigus nuomos terminui, o šalių susitarimu, laikytinas nepagrįstu. Jokio abipusio susitarimo nutraukti sutartį nebuvo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių valia buvo visiškai priešinga. Ieškovas siekė tęsti žemės nuomos santykius su atsakovu, sutartyje nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties pratęsimo arba naujos sutarties sudarymo, aktyviai rodė iniciatyvą tęsti nuomos santykius. Šalims juridinę galią turintis susitarimas nutraukti sutartį šalių sutarimu galėjo būti sudarytas tik rašytine, o ne kokia kita forma, tačiau akivaizdu, kad tokio susitarimo tarp šalių sudaryta nėra. Tai, kad žemės savininkas tiek ją pats naudodamas, tiek nuomodamas ir iš nuomos gaudamas naudą siekia savo asmeninių tikslų ir poreikių patenkinimo, yra visuotiniai pripažintas, įstatymais įtvirtintas savininko interesas, savininkui garantuota teisė siekti, kad jo nuosavybės objektas teiktų jam kuo didesnę naudą. Ieškovas tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, laiku mokėjo sutartą nuomos mokestį, todėl akivaizdu, kad atsakovas gavo materialinę naudą iš savo žemės nuomos. Pažymi, kad per visą nuomos laikotarpį, žemės nuomos kaina buvo net du kartus pakelta ir būtent ieškovo iniciatyva. Jokių įrodymų apie trečiojo asmens teikiamą pagalbą byloje nėra. Aplinkybės patvintina gerus asmeninius atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykius, bet negali būti pakankamomis konstatuoti, kad trečiojo asmens pagalba atsakovui yra susijusi tik judviejų sudaryta žemės nuomos sutartimi. Pažymi, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties kaina yra ta pati – 300 Lt. Atsakovas, vadovaudamasis asmeniniais motyvais, nusprendė nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir pažeisti įstatymo reikalavimus, negali būti pateisinama žemės savininko interesų prioriteto principu. Ieškovas aktyviai siekė tęsti žemės nuomos santykius su atsakovu ir kaskart bendraujant su atsakovu primindavo apie savo pirmumo teisę. Atsakovas patvirtino gavęs ir ieškovo raštą apie ketinimus pasinaudoti pirmumo teise, todėl teiginys, kad atsakovui nebuvo žinoma apie ieškovo pirmumo teisę yra paneigtas byloje esančiais įrodymais, ir paties atsakovo paaiškinimais. Apeliacinio skundo argumentas dėl bendrovės vadovo suklaidinimo, neprieštaravimo sutarties nutraukimui, taip pat yra nepagrįstas. Trečiajam asmeniui buvo puikiai žinoma apie atsakovo ir ieškovo sudarytą nuomos sutartį. Todėl akivaizdu, kad trečiasis asmuo taip pat žinojo ir apie ieškovo pirmumo teisę. Teismas pagrįstai konstatavo ieškovo teisių pažeidimą, dėl ko ieškovo interesai turi būti apginti įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl CK 6.482 straipsnio taikymo

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu, kuriuo teismas perdavė Sidabravo žemės ūkio bendrovei nuomininko teises ir pareigas pagal A. A. ir R. S. 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2005-04-05 buvo pasirašytą privačios žemės nuomos sutartis Nr. 200 penkerių metų terminui t.y. iki 2010-04-01 ir šios sutarties pagrindu atsakovas išnuomojo nuosavybės teise priklausantį 5,10 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš jo 4,67 ha žemės naudmenų, esantį (duomenys neskelbtini), sutartis buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šalys Nuomos sutarties 3.1 punktu susitarė, kad raštu nepranešus kitai šaliai apie šios sutarties nutraukimą 3 (trys) mėnesiai iki nuomos termino pasibaigimo, sutartis automatiškai pratęsiama 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Taigi, sutarties terminas prasitęsė iki 2012-04-01. Byloje nustatyta, kad 2012-02-27 atsakovas pateikė ieškovui prašymą, kuriuo prašė nutraukti žemės nuomos sutartį nuo 2012-09-01. Pažymėtina, kad toks prašymas vertintinas kaip pasiūlymas derėtis dėl sutarties nutraukimo fakto ir termino, todėl nelaikytinas imperatyviu įspėjimu apie Sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims abipusiu sutarimu nesusitarus, atsakovui (žemės nuomotojui) iš žemės nuomininko negavus raštiško patvirtinimo nutraukti sutartį, o atsakovui, kaip minėta, imperatyviai nenurodžius apie sutarties nutraukimą, terminuota žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta ir nuo 2012-04-01 prasitęsė.

Apelianto argumentas, kad sutartis su bendrove buvo nutraukta ne pasibaigus nuomos terminui, o šalių sutarimu yra nepagrįstas, nes kaip minėta, tarp šalių nebuvo abipusio susitarimo nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas 2012-09-07 raštu informavo atsakovą, kad bendrovė pagal LR CK 6.566 str. turi pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, nes vykdė visus nuomos sutarties įsipareigojimus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas jau 2012-08-23 pasirašė nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu ir šią sutartį 2013-08-24 įregistravo viešajame registre. Atsakovas patvirtino gavęs ieškovo raštą apie ketinimus pasinaudoti pirmumo teise, todėl apelianto argumentas dėl nežinojimo apie ieškovo pirmumo teisę yra paneigtas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentas dėl bendrovės vadovo suklaidinimo, neprieštaravimo sutarties nutraukimui, yra neįrodytas. Apie šalių sudarytą nuomos sutartį galėjo būti žinoma ir trečiajam asmeniui, nes sutartis įregistruota viešajame registre.

Vertinant, kad nuomos sutartis nuo 2012-04-01 prasitęsė dviejų metų laikotarpiui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutarties 2.1 punktas nustatė draudimą nuomotojui sutarties galiojimo laikotarpiu neperleisti, neįkeisti ar kitaip neapriboti žemės sklypo be išankstinio raštiško nuomininko sutikimo, o pasibaigus nuomos sutarties terminui suteikti nuomininkui pirmumo teisę sudaryti sutartį dėl žemės sklypo nuomos, nuomininkas įsipareigojo naudotis žemės sklypu pagal šios sutarties sąlygas ir tikslinę žemės paskirtį.

Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį t.y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal LR CK 6.566 str., bendrovė turėjo pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, jei į jį pretenduoja ir kiti asmenys. Įvertinus atsakovo veiksmus akivaizdu, kad jis veikė priešingai kitos sutarties šalies interesams, nepagrįstai atėmė iš ieškovo pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Apeliantas neteisėtai sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai perdavė Sidabravo žemės ūkio bendrovei nuomininko teises ir pareigas pagal A. A. ir R. S. 2012 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.482 straipsnio 1 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo ir jo šeimos, žemės nuomininko interesus bei netinkamai vertino esamą situaciją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, kaip žemės sklypo nuomininkas, savo sutartinius įsipareigojimų vykdė tinkamai, t. y. nustatytu terminu mokėjo nuomos mokestį, naudojo nuomojamą žemę pagal tikslinę jos paskirtį, įregistravo sutartį viešajame registre. Sudaryta nuomos sutartis yra nutraukta atsakovo iniciatyva, sutartis nenutrūko dėl jos termino pabaigos, nes nei viena iš šalių raštu nepranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą 3 mėnesiai iki nuomos termino pabaigos kaip tai numatyta sutarties 2.1 punkte. Šiuos faktus pripažino abi šalys, todėl teismas juos laikė pilnai įrodytais.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieškinį tenkino. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.