Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-03 · Byla Nr. Ik-1133-402/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
Ik-1133-402/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus, Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui
Administracinė byla Nr. I-1133-402/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00586-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 38;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Renatai Tuomienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus atstovei Eugenijai Grigaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui dėl patikrinimo akto panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriui dėl 2011 m. balandžio 19 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1318(K11) panaikinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas „(duomenys neskelbtini)“ karštą vandenį tiekia (yra karšto vandens tiekėjas) 11 daugiabučių namų (iš 16) buitiniams vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju. Karšto vandens skaitiklius šiuose daugiabučiuose namuose pareiškėjas įrenginėja teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal galiojantį ir teisinius santykius reguliuojantį Matavimo priemonių techninį reglamentą, patvirtintą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu, už tinkamą skaitiklių techninę priežiūra ir laiku atliktą patikrą yra atsakingi skaitiklių savininkai. Nurodo, jog karšto vandens tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. vartotojai gali pasirinkti vieną iš trijų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų: 1) pasirinkti karšto vandens tiekėją ir pirkti iš jo karštą vandenį kaip kompleksinį produktą (šiuo atveju už karšto vandens tiekėjo parduodamą karštą vandenį vartotojai moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tokiam produktui nustatytą karšto vandens kainą; karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus); 2) šilumą karštam vandeniui ruošti pirkti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo (šiuo atveju karštas vanduo yra perkamas ne kaip kompleksinis produktas, tačiau kaip atskiros karšto vandens sudedamosios dalys; karšto vandens tiekėjo nėra, jokia karšto vandens kaina nėra taikoma); 3) individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, nurodant kitus energijos šaltinius geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros (šis būdas nėra aktualus atvejais, kai karštas vanduo daugiabučiame name yra ruošiamas centralizuotai). Kaip minėta pareiškėjas tiekia (yra karšto vandens tiekėjas) 11 daugiabučiams namams (iš 16). Kitų 5 daugiabučių namų vartotojai yra pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens (dėl to ginčas nekyla), pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjų , t.y. šių namų atžvilgiu pareiškėjas karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo, jokio karšto vandens produkto neparduoda, tiekia tik šilumos energiją, kuri apskaitoma įvadiniu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu ir paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nurodyta, jog neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus (išskyrus karšto vandens skaitiklius, kuriuos teisės aktuose nustatyta tvarka įrengia karšto vandens tiekėjas) savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri šilumos vartotojas, jei šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Daugiabučiuose namuose, kurių vartotojai pasirinkę aprūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo (2 būdas), įrengti karšto vandens skaitikliai nėra atsiskaitomieji, todėl šilumos tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už neatsiskaitomųjų, vartotojams priklausančių šilumos kiekio išdalinimo prietaisus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsiskaitomaisiais karšto vandens apskaitos prietaisais karšto vandens skaitikliai yra laikomi tik tuomet, kai jie įrengti karšto vandens tiekėjo ir priklauso jam nuosavybės teise, priešingu atveju šie skaitikliai laikomi neatsiskaitomaisiais šilumos kiekio išdalinimo prietaisais. Nepaisant išdėstyto, atsakovo nurodymas surašytas visų Sargėnuose esančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu, t.y. tiek esančių daugiabučiuose namuose, kuriuose pareiškėjas vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą (1 būdas), tiek esančių daugiabučiuose, kuriuose pareiškėjas tiekia tik šilumą ir nėra karšto vandens tiekėju (2 būdas). Teisės aktuose nurodytos karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti karšto vandens skaitiklius karšto vandens vartotojams pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, kad yra atsakingas už jo, kaip karšto vandens tiekėjo, įrengtų karšto vandens skaitiklių atitikimą teisės aktams, taip pat už metrologinę patikrą. Tačiau įvertinant didelį vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių skaičių bei tokios veiklos finansavimo galimybes, karšto vandens skaitiklių įrengimas truks ne vienerius metus. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 177.4 p. nustato, jog draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytos naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą. Ši taisyklių nuostata aiškiai reglamentuoja tik tokią situaciją, kai karšto vandens skaitikliai (kurie yra be metrologinės patikros) yra įrengti karšto vandens tiekėjo. Tai reiškia, jog taisyklės draudimo naudoti metrologiškai nepatikrintų vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių nenumato. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus atstovė nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad karšto vandens tiekėju pareiškėją yra pasirinkę Kauno miesto Sargėnų 11 daugiabučių namų - 324 butų- gyventojai. Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys tarp karšto vandens tiekėjo ir daugiabučių namų savininkų nėra sudarytos, nesudarytas karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikas. Gyventojai už sunaudotą karštą vandenį su pareiškėju atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių deklaruotus rodmenis, nors pareiškėjas neatlieka šių skaitiklių metrologinės patikros. Pasirinktinai buvo patikrinti šeši buitiniai karšto vandens skaitikliai, įrengti butuose. Nustatyta, kad šie skaitikliai neturi galiojančio metrologinio patvirtinimo. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 str. 4 d. ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 163 p., karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pareiškėjas pripažįsta, kad minėtuose daugiabučiuose namuose yra karšto vandens tiekėjas, juose teisės aktų nustatyta tvarka įrenginėja karšto vandens skaitiklius, nors neigia, kad gali būti atsakingas už vartotojams nuosavybės teise priklausančių skaitiklių metrologinę patikrą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog nurodymą užtikrinti vartotojams priklausančių skaitiklių patikrą atsakovas turėtų adresuoti tų skaitiklių savininkams. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus priimto Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1318(K11) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi karšto vandens skaitikliai, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už sunaudotą karštą vandenį, naudojami be galiojančios metrologinės patikros. Patikrinimo akte pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta: 1) atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik metrologiškai patikrintų butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis; 2) parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį, sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; 3) sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus; 4) apie nurodymų įvykdymą iki 2011 m. liepos 26 d. raštu informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrių adresu J.Gruodžio g. 18, Kaunas.

Pareiškėjas savo pateiktą skundą motyvuoja tuo, jog metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams, tačiau atsakovo patikrinti vandens skaitikliai nuosavybės teise priklauso karšto vandens vartotojams. Šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, taip pat ar pareiškėjas privalo vykdyti karšto vandens matavimo priemonių patikrą, t.y. ar Patikrinimo aktas surašytas tinkamam subjektui, ar patikrinti karšto vandens skaitikliai yra atsiskaitomieji.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (2010 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XI-862 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5 d.), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-717 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006 m. spalio 30 d.), Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 29 d.).

Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia kas yra atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai – tai vartotojų sunaudoto karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju už sunaudotą karštą vandenį (2 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai apibūdinami kaip vartotojams pateiktos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą (2 straipsnio 5 dalis). Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti: 1) aprūpinimo karštu vandeniu būdą, arba 2) karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų <...>. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Taisyklių 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 punktas). Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Matavimo priemonių patikrą atlieka paskirtos įstaigos. Periodinė patikra atliekama naudojamoms matavimo priemonėms. Atlikus patikrą, jeigu yra patvirtinama atitiktis nustatytiems metrologiniams reikalavimams, matavimo priemonė yra žymima patikros žymeniu ir (arba) plombuojama, ir (arba) išduodamas patikros sertifikatas, suteikiantis teisę naudoti šią matavimo priemonę pagal paskirtį. Matavimo priemonė turi būti užplombuota arba ant jos pritvirtintas patikros žymuo taip, kad nebūtų galima daryti įtaką matavimo priemonės rodmenims nepažeidus plombų arba patikros žymenų. Esant reikalui arba pageidaujant matavimo priemonės naudotojui, gali būti naudojamas ir patikros žymuo arba plomba, ir patikros sertifikatas kartu (Metrologijos įstatymo 19 straipsnio 2, 5, 7 dalys).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 8 p. pareiškėjas užsiima karšto vandens ir šiluminės energijos gamyba bei jų tiekimu (b.l. 34). Pareiškėjas neginčija aplinkybės esantis karšto vandens tiekėju. 2011 m. balandžio 19 d. atsakovas pradėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, kurį baigė 2011 m. balandžio 19 d. Patikrinimo akte konstatuota, jog pasirinktinai 3 butuose ((duomenys neskelbtini)) patikrinti buitiniai 4 karšto vandens skaitikliai: KADEN S040 Nr. 98179731, Nr. 98179585, Nr. 260844, Nr. 260386 ir 2 karšto vandens skaitikliai: EVW Nr. 14375178 ir Nr. 14370512), kurie neturėjo galiojančio metrologinio patvirtinimo. Šios aplinkybės neneigia pareiškėjas, ją patvirtina ir matavimo priemonių patikrinimo rezultatai (b.l. 60-61). Pagal bylos medžiagą bei proceso šalių paaiškinimus, patikrinti skaitikliai – gyventojų nuosavybė. Pareiškėjo atstovės nuomone, už metrologijos teisinių reikalavimų laikymąsi negali būti atsakingas pats pareiškėjas, kai vandens skaitikliai nepriklauso jam nuosavybės teise, be to, šie vandens skaitikliai nėra laikomi atsiskaitomieji, o yra paskirstomieji.

Kaip aukščiau paminėta, pagal Šilumos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vartotojai gali pasirinkti aprūpinimo karštu vandeniu būdą – atskirai pirkti geriamą vandenį iš vandens tiekėjo ir pirkti šilumą arba kitą energiją jam pašildyti, arba pasirinkti karšto vandens tiekėją bei su juo sudaryti karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, jog butų (duomenys neskelbtini) savininkai – buitiniai karšto vandens vartotojai karšto vandens vieną sudėtinę dalį – geriamą šaltą vandenį – perka iš šalto vandens tiekėjo, t.y. nepateiktos tokios sutartys, todėl akivaizdu, jog gyventojai už galutinį produktą – karštą vandenį – atsiskaito su UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialu „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, apie sutarčių, numatančių kitokį vartotojų atsiskaitymą su šilumos tiekėju už patiektą karštą vandenį, o ne pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, sudarymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte nustatyta, jog gyvenamuosiuose namuose mokestis už šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina savivaldybės. Įvertinusi minėtą teisės akto nuostatą bei ištyrusi atsakovo atstovės pateiktus įrodymus – mokėjimo nurodymo pervesti įmoką kopiją (b.l. 69) bei pareiškėjo užpildytos lentelės (b.l. 70) duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialu „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito pagal karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje pateikta mokėjimo nurodymo pervesti įmoką kopija įrodo, jog karšto vandens vartotojai deklaruoja karšto vandens skaitiklių rodmenis ir jiems pateikiamos sąskaitos už sunaudotą vandenį. Iš pateiktos sąskaitos kopijos matyti, jog karšto vandens vartotojai su karšto vandens tiekėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialu „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito pagal kašto vandens apskaitos prietaisų – karšto vandens skaitiklių (pagal pateiktą sąskaitą – skaitiklio Nr. 8162534-1), įrengtų butuose, rodmenis. Pareiškėjas atsakovui teikdamas informaciją po Patikrinimo akto surašymo pateikė lentelės duomenis, iš kurių matyti, kad karšto vandens skaitiklių duomenys neperduodami nuotoliniu būdu, bet gyventojai patys deklaruoja butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Tokiu būdu vartotojų butuose esantys karšto vandens skaitikliai laikytini atsiskaitomaisiais. Teisėjų kolegija darydama tokią išvadą remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010. Kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo atstovės argumentas, jog tuo atveju, kai vartotojas nėra pasirinkęs karšto vandens tiekėjo, karšto vandens skaitikliai yra paskirstomieji, o ne atsiskaitomieji.

Jau minėta anksčiau, kad Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą (Šilumos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje svarbu tai, jog pagal Šilumos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, šilumos ir karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 163 punktas nustato, jog šilumos tiekėjas organizuoja karšto vandens skaitiklių patikrą. Be to, Šilumos tiekimo ir licencijavimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 982, 38.11 punktas numato pareigą asmeniui, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, įrengti savo lėšomis statinio projekte nurodytose vietose atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoti patikrą. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. Nr. 4-289, 28.5 punktas taip pat nustato, kad „šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą“, o 31.4 punktas nustato, jog „karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą“. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 173 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai. 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn. Manytina, jog bet kokiu atveju karšto vandens skaitiklis (įrengiamas naujas ar jau buvo įrengtas) turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Šilumos ūkį bei teisinę metrologiją reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo tuo atveju, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Remdamasi aukščiau paminėtų teisės aktų sistemine analize, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už karšto vandens apskaitos prietaisų patikros organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso toks prietaisas. Vartotojas nėra atsakingas už metrologinės patikros organizavimą, todėl kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos nurodytas teiginys, jog patikrinimo aktas surašytas netinkamam subjektui.

Atsižvelgdama į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už tai, jog laiku būtų atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas, kurį sudaro ir matavimo priemonės patikra, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pažeidimus.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija, galiojusi iki 2011 m. birželio 8 d., t.y. skundžiamo akto priėmimo metu) 8.1.1 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus; šių nuostatų 9.5 punktas numatė, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Valstybinės metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyrius, nustatęs, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie atliktą skaitiklių metrologinę patikrą, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatais bei Metrologijos įstatymu, davė privalomąjį nurodymą parengti karšto vandens skaitiklių, įrengtų ir naudojamų butuose atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį, sąrašus, patvirtinti juos vadovo parašu ir antspaudu; sudaryti karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros grafikus. Remiantis tuo, laikytina, jog trečiasis reikalavimas „apie nurodymų įvykdymą iki 2011 m. liepos 26 d. raštu informuoti LMI Kauno apskrities skyrių adresu J.Gruodžio g. 18, Kaunas“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus priimtas Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-1318(K11) yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja Zelionkienė Asta Urbonienė Gintaras Čekanauskas