- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- I-1160-621/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus,
nedalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 2, 11-13), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 50-S-4681, kuriuo atsisakyta daryti garso įrašus pareiškėją konvojuojant ir bendraujant su juo Panevėžio AVPK areštinėje ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 50 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog prašo panaikinti Panevėžio AVPK 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 50-S-4681, kuriuo atsisakyta daryti garso įrašą atliekant tarnybines pareigas. Nurodė, jog areštinėje yra įrengta techninių priemonių, tai leidžia įstatymai, teisės aktai, Policijos veiklos įstatymas. Nurodė, jog privalo užtikrinti pareiškėjo saugumą, tačiau jo neužtikrina, neužtikrina įrodymų filmavimo. Taip pat nurodė, jog darant garso įrašus būtų užtikrintas saugumas nuo šmeižto, įžeidimų, kai su pareiškėju bendrauja Panevėžio AVPK areštinės ir kovojaus skyriaus pareigūnai. Panevėžio AVPK 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 50-S-4681 atsisakė daryti garso įrašą teigė, jog tai nenumatyta teisės aktuose, tačiau pareiškėjas pažymėjo, jog jiems nedraudžiama to daryti. Nurodė, jog teritorinėse policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijose numatytas techninių priemonių naudojimas. Areštinės darbuotojai privalo pagal teisės aktus, kurie reglamentuoja tarnybinių pareigų fiksavimą, naudoti garso įrašymo priemones, pažymėjo, jog net policijos automobiliuose yra įrašymo priemonės. Panevėžio AVPK 2013 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 50-S-4681 pažeidžia policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 punkto principus, Panevėžio AVPK viršininko 2013-07-13 įsakymu Nr. 50-V-612 patvirtintų Panevėžio AVPK viešosios tvarkos biuro nuostatų 5 punktą, 5.1 papunktį, 5.2 papunktį, 5.5 papunktį, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu patvirtintų policijos areštinių vidaus tvarkos taisyklių 6 punkto principus bei apsaugos ir priežiūros instrukciją.
Taip pat pareiškėjas teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, 50 000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, jog neturtinė žala padaryta todėl, kad Panevėžio AVPK nedarė ir nedaro bei nesirūpina, kad būtų daromi garso įrašai Panevėžio AVPK areštinėje atliekant jų darbuotojams tarnybines pareigas su suimtaisiais, pažeidžiant pareiškėjo teises į saugumą, pažeidžiant policijos įstaigos pareigas užtikrinant piliečių saugumą Panevėžio AVPK areštinėje. Nedarant garso įrašų sudaromos sąlygos šmeižti, įžeidinėti, smurtauti, žaloti pareiškėją.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l. 173-174). Panevėžio AVPK atsiliepimuose (b. l. 35-36, 90) nurodė, jog su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir VTB AKS) pareigūnų darbą reglamentuoja teisės aktai. Vykdydami savo pareigas pareigūnai vadovaujasi: Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis, 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, Panevėžio apskrities VPK viršininko 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 50-V-175 patvirtintomis Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklėmis, Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklėmis. Konvojuojantys pareigūnai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis. Nė viename minėtame teisės akte nėra reglamentuotas garso įrašų darymas bendraujant su areštinėje laikomais asmenimis.
Papildomai atsiliepime paaiškino, kad garso įrašai daromi tik tada, kai asmenis konvojuoja patruliai. G. K. 2013 m. balandžio 22 d. į VšĮ Panevėžio respublikinę ligoninę konvojavo patruliai A. D. ir A. G.. Garso įrašas buvo daromas, vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 20.9 punktu (b.l. 90).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje konstatuojama, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“. Pagal šį straipsnį būtina sąlyga, kuriai esant žala, tiek turtinė, tiek neturtinė, turi būti atlyginama, yra neteisėti pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant nors vienos šių sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Neteisėtų pareigūnų veiksmų sąvoką apibrėžia CK 6.271 straipsnio 4 dalis, kurioje konstatuojama, kad „valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“.
Nurodė, jog Panevėžio AVPK pareigūnai nepažeidė jokių teisės aktų, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo neva patirtos neturtinės žalos ir pareigūnų veiksmų nėra. Reikalaudamas neturinės žalos atlyginimo, pareiškėjas neva jo patirtos žalos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, reikalavimas yra deklaratyvus, todėl Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK 2013 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 50-S-4681 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos pareiškėjui priteisimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas G. K. 2013 m. balandžio 17 d. su reikalavimu kreipėsi į Panevėžio AVPK viršininką, reikalaudamas, jog būtų užtikrintas saugumas nuo šmeižto, įžeidimų, darant garso įrašus, kai su pareiškėju bendrauja Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – ir Panevėžio AVPK VTB AKS) areštinės pareigūnai (b.l. 39-40).
Panevėžio AVPK 2013 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. 50-S-4681 „Dėl garso įrašų darymo“ (b.l. 38), kuriame nurodė, jog jokie teisės aktai nenumato, kad bendraujant su areštinėse laikomais sulaikytaisiais ir konvojuojant juos, būtina daryti garso įrašus, bendraujant su pareiškėju, jokie garso įrašai nebus daromi.
Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų darbą reglamentuoja teisės aktai: 2012-10-10 įsakymu Nr. 5-V-677 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, 2013-02-28 įsakymu Nr. 50-V-175 patvirtinta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 56-61), Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklės (b.l. 62-76), LR teisingumo ministro ir LR vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos konvojavimo taisyklės. Susipažinus su minėtais teisės aktais, konstatuotina, jog nė viename teisės akte nėra reglamentuotas garso įrašų darymas bendraujant areštinėje su laikomais asmenimis ir konvojuojant juos. 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (neteko galios nuo 2009-03-20) ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2008-11-14 iki 2009-03-20) taip pat šiame akte nebuvo numatytas garso įrašų darymas bendraujant areštinėje su laikomais asmenimis ir konvojuojant juos.
Kaip minėta, Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų darbą reglamentuoja 2013-02-28 įsakymu Nr. 50-V-175 patvirtintos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklės, kurių 3 punkte nurodyta, jog areštinės apsaugos budinčios pamainos pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Suėmimo vykdymo įstatymu bei kitais teisės aktais.
Teismas pažymi, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės. Taigi minėta įstatymo nuostata suteikia teisę, bet ne pareigą laisvės atėmimo įstaigoms naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones asmenims prižiūrėti.
Taigi, kadangi techninių priemonių (garso įrašo darymas) naudojimas yra pareigūnų diskrecijos teisė, darytina išvada, kad Panevėžio AVPK, netenkindama pareiškėjo pareikalavimo dėl garso įrašų darymo, priėmė teisėtą sprendimą.
Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Panevėžio AVPK išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pareikalavimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, todėl, teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, taigi yra pagrįstas ir teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį viešojo administravimo subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą, kt.). Šiuo nagrinėjamu atveju skundžiamame Panevėžio AVPK sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, tačiau ši aplinkybė pareiškėjui nesutrukdė laiku kreiptis į teismą.
Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo dėl garso įrašų darymo, taigi šios valstybės institucijos neteisėtų veiksmų nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos.
Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 puntu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.