Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-3665-583/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-05
Bylos Nr.: I3-3665-583/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00243-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas: E. M. K., V. A.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

18.4.2Miesto žemė
18.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
18.9Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo terminas ir tvarka, sprendimų priėmimo vilkinimas
55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas

Administracinė byla Nr. I3-3665-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00243-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1; 18.9; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. M. K. ir V. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos E. M. K. ir V. A. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi su skundu į teismą prašydamos:

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 16S-19-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. M. K.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas Nr. 1);

2) panaikinti atsakovės 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 16S-18-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. A.“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas Nr. 2).

Pareiškėjos nurodė, kad skundžiamu sprendimu Nr. 1 NŽT Palangos skyrius nusprendė E. M. K. į jai tenkantį buvusios savininkės B. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,5017 ha žemės, esančios Palangos mieste, atkurti nuosavybės teises atlyginant kitu būdu – išmokant piniginę kompensaciją. Skundžiamu sprendimu Nr. 2 NŽT Palangos skyrius nusprendė V. A. i į jai tekusią buvusios savininkės B. S. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 0,5016 ha žemės, esančios Palangos mieste, nuosavybės teises atkurti atlyginant kitu būdu – išmokant kompensaciją pinigais.

Pareiškėjos teigia, kad minėti NŽT Palangos skyriaus sprendimai prieštarauja jų, kaip pretendenčių atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymuose išreikštai valiai. Akcentuoja, kad atsakovei pateiktuose prašymuose jos išreiškė pageidavimą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant žemę natūra, iki nacionalizacijos B. S. turėtoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Palangos mieste. Pareiškėjos pabrėžia, jog savo nesutikimą, jog nuosavybės teisės į išlikusį turtą būtu atkurtos pinigais, išreiškė raštiškai ir atsakovei tai buvo žinoma. NŽT savavališkai pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir taip iš esmės pažeidė pareiškėjui išreikštą valią bei joms padarė turtinę žalą.

E. M. K. numatyta išmokėti 475,81 Eur pinginė kompensacija, o V. A. – 464,13 Eur piniginė kompensacija. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, jog išmokų dydžiai yra nepagrįsti ir prieštarauja išmokų dydžio apskaičiavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1234 „Dėl Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ 2.4 punktas numato, kad miestuose, kuriuose gyvena nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. gyventojų, vieno aro vertė yra 384 Lt. 2018 m. duomenimis Palangos mieste gyveno apie 15 tūkst. gyventojų, o vieno aro vertė siekė 111,30 Eur. Ginčijamuose sprendimuose nurodomų išmokų dydžiai (18,53 Eur už arą) neatitinka minėto Vyriausybės nutarimo taisyklių nuostatų.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcijoje galiojusioje iki 2012 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taip pat nurodyta, kad jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Vadovaujantis anksčiau minėtu, piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d. Nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir joje numatyta, jog piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginimą už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme ar nurodytuoju būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Remiantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais E. M. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią 0,5017 ha buvusios savininkės B. S. iki nacionalizacijos valdytos 3,0100 ha žemės dalį, Palangos mieste. Į 0,2450 ha žemės dalį nuosavybės teisės pareiškėjai E. M. K. buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1096, NŽT 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 16S-206 ir NŽT 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 16S-1-(14.16.3.). V. A. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią 0,5016 ha buvusios savininkės B. S. iki nacionalizacijos valdytos 3,0100 ha žemės dalį Palangos mieste. Į 0,2512 ha žemės dalį V. A. nuosavybės teisės buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 1096, NŽT 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 16S-204 ir NŽT 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 16S-2-(14.16.3.).

Palangos miesto savivaldybės administracija 2020 m. vasario 17 d. raštu Nr. (8.6.)D3-A97r-890 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę B. S. turėtoje žemėje“ pateikė informaciją apie tai, kad laisvos žemės buvusios savininkės B. S. valdytoje posesijoje nėra, o likusi neatkurta žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei ir už ją turi būti atlyginama pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Pareiškėjos nepasinaudojo galimybėmis Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais pareikšti/pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo, todėl buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises kitu būdu – pinigais, kadangi grąžinti likusią žemę natūra galimybių nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 16S-19-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. M. K.“ (b. l. 5-6) ir 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 16S-18-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. A.“ (b. l. 9-10), kuriais nuspręsta E. M. K. ir V. A. atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. M. K. 2000 m. spalio 25 d. Palangos miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos seneliams B. S. ir M. S. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, buvusiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Taip pat V. A. Palangos miesto valdybai 2000 m. lapkričio 2 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos seneliams B. S. ir M. S. priklausiusią žemę.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 415 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (b. l. 70) ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005 m. lapkričio 29 d. pažymoje Nr. 414 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (b. l. 71) nurodoma, kad pagal pareiškėjų pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus matyti, jog E. M. K. iš buvusios savininkės B. S. nuosavybės teisėmis valdytos 3,0100 ha žemės Palangos mieste, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5017 ha žemės plotą, o V. A. iš buvusios savininkės B. S. nuosavybės teisėmis valdyto 3,0100 ha žemės Palangos mieste, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5016 ha žemės ploto dalį. Įvertinus minėtus rašytinius įrodymus akivaizdu, kad pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į dalį iki nacionalizacijos B. Skudikienės nuosavybės teise valdytos žemės.

Analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (3.1) R4-373 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 50-51) informavo E. M. K., jog nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į likusią 0,4637 ha dalį natūra turėtoje vietoje, kadangi joje auga miškas ir pasiūlė jai pasirinkti vieną iš Atkūrimo įstatyme numatytų atlyginimo būdų už valstybės išperkamą žemę. E. M. K. 2007 m. rugsėjo 28 d. raštu (b. l. 64) informavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, kad pageidauja, jog nuosavybės teisės į buvusios savininkės žemę būtų atkurtos natūriniu būdu. Tuo tarpu V. A. 2007 m. spalio 9 d. raštu (b. l. 65) informavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrių, jog pageidauja, kad už žemę, esančią Palangos mieste, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, būtų atlyginta lygiaverčiu žemės sklypu. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjos pirminiuose prašymuose atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą išreiškė pageidavimą atkurti nuosavybės teises natūra, ją grąžinat buvusioje vietoje. Vėlesnio susirašinėjimo metu E. M. K. savo pozicijos nepakeitė, o V. Asauskienė nurodė, kad neprieštarautų jeigu nuosavybės teisės būtų atkurtos ir lygiaverčiu žemės sklypu.

Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2969 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 111) ir 2020 m. vasario 17 d. rašte Nr. (8.6.) D3-A-97r-890 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę B. S. turėtoje žemėje“ informavo NŽT Palangos skyrių, kad B. S. iki nacionalizacijos valdyta žemė yra užimta įregistruotais žemės sklypais, pastatais, esamomis bei suplanuotomis gatvėmis, valstybinės reikšmės miškais, joje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog iki nacionalizacijos B. S. priklaususioje teritorijoje esanti žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir joje nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjų skunde nurodytu būdu – grąžinant natūra buvusioje vietoje. Pažymėtina, jog pareiškėjos skunde šių aplinkybių neginčija, skundo dalyku informacijos apie laisvą neužstatytą žemę teisėtumas taipogi nėra.

Pareiškėjos skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai prieštarauja jų, kaip pretendenčių atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareikštai valiai. Teigia, jog jos abi pageidavo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūriniu būdu, tačiau atsakovė savavališkai pakeitė nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir pareiškėjoms nuosavybės teisės buvo atkurtos kitu būdu – išmokant piniginę kompensaciją. Akcentuoja, kad nesutikimą, jog už išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų kompensuojama piniginė išmoka pareiškė raštiškai ir atsakovei jis buvo žinomas.

Vadovaujantis Tvarkos 3 punktu nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.

Pažymėtina, jog piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Atkūrimo įstatyme įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, jis šio įstatymo 17 straipsnyje numatytų institucijų, piliečiui paprašius, pakeičiamas administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyti naikinamieji terminai pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą žemę ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turėjo pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pilietis iki 2005 m. gruodžio 31 d. galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo lygiaverčiu miško plotu (Atkūrimo įstatymo 21 str. 4 d. redakcija galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.).

Ginčui aktualios Atkūrimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 5 dalis numato, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjos per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus nepakeitė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. raštais Nr. 16SD-(14.16.45.)-470 (b. l. 81) ir Nr. 16SD-(14.16.45.)-471 (b. l. 83) buvo kviečiamos atvykti į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių dėl naujo iki 0,2 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos šia teise pasinaudojo ir NŽT 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 16S-206 (b. l. 89-90) bei sprendimu Nr. 16S-204 (b. l. 93-94) joms neatlygintinai buvo perduoti nauji žemės sklypai, esantys Palangos mieste. Taip pat NŽT Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-1790 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ (b. l. 96-97) informavo pareiškėjas, kad turi galimybę iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjos išreiškė pageidavimą pasinaudoti šia Atkūrimo įstatyme nustatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog pareiškėjos pateiktais prašymais siekė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra, kito konkretaus atlyginimo būdo už valstybės išperkamą turtą per Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus nepasirinko. Po 2003 m. balandžio 1 d. atsakovė pasiūlė nuosavybės teises atkurti neatlygintinai suteikiant lygiavertį miško plotą kaimo vietoje, tačiau jos atsisakė pasinaudoti šia teise. Atkūrimo įstatyme nenumatyta galimybė atnaujinti terminą valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, pakeitimui, šis terminas laikytinas naikinamuoju. Kadangi šis terminas yra naikinamasis ir jį praleidus negali būti atnaujintas, vėlesnis piliečio valios nurodymas ar pakeitimas negali būti vertinamas kaip sukeliantis jam teisines pasekmes.

Todėl byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje reglamentuota situacija, numatanti, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai <...> nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimai Nr. 16S-19-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. M. K.“ ir Nr. 16S-18-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. A.“, kuriais nuspręsta pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais, yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl piniginės kompensacijos dydžio

Pareiškėjos skunde akcentuoja, jog skundžiamais sprendimais nustatytos piniginės kompensacijos (V. A. – 464,13 Eur, o E. M. K. – 475,81 Eur) už valstybės išperkamą žemę prieštarauja teisingumo principui.

Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką ir kad šią diskreciją objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

Minėtame nutarime Konstitucinis teismas akcentavo, kad, sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas, todėl atsižvelgiant į valstybės galimybes gali būti nustatyti atitinkami kompensacijų už valstybės išperkamą turtą dydžiai.

Apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės vertę pareiškėjoms, buvo vadovaujamasi Metodika. Pažeidimų, kurie būtų padaryti Tarnybai taikant Metodikos nuostatas, byloje nenustatyta. Pareiškėjos skunde pabrėžia, jog pinginės kompensacijos dydžio apskaičiavimą reglamentuoja Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“. Nurodyto nutarimo 1 punktas numato, jog šiuo nutarimu nustatoma visuose miestuose žemės sklypo, už kurį piliečiui kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako arba esant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje išvardytomis sąlygomis negauna perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, kompensuojama vidutinė žemės sklypo tame mieste vertė. Akivaizdu, kad Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1243 taikomas tiems atvejams, kai asmuo atsisako neatlyginai nuosavybėn gauti naują žemės sklypą individualiai statybai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai įrodo, kad pareiškėjos šia teise pasinaudojo ir joms NŽT 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimais buvo neatlygintinai perduoti nauji žemės sklypai Palangos mieste, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjų cituojamos Vyriausybės nutarimo teisės normos nėra taikytinos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 16S-19-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. M. K.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 16S-18-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei V. A.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų E. M. K. ir V. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų E. M. K. ir V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė