Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-596-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-03
Bylos Nr.
2A-596-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Atsakovas
I. T.
Ieškovas
Bendros Lietuvos-Vokietijos- Lenkijos įmonės UAB „Merwal“, Bendros Lietuvos
Advokatai
Kazimieras Baranauskas
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Nijolė ZaleckienėVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant atsakovui I. T. ,atsakovo atstovui advokatui Kazimierui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bendros Lietuvos-Vokietijos- Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ ir atsakovo I. T. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6-239/2008 pagal ieškovo Bendros Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ ieškinį atsakovui I. T. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Bendra Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonė UAB „Merwal“ pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti 9225,05 Lt žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Merwal“ pagal 2004-10-01 darbo sutartį vairuotoju-ekspeditoriumi, privalėjo vykdyti tarptautinius pervežimus už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau 2006-05-24 atsakovas atsisakė vykdyti teisėtą 2006-05-23 ieškovo direktoriaus įsakymą vykti maršrutu Olandija - Ispanija, dėl ko įmonė patyrė 2171,76 EUR (7498,65 Lt) nuostolių už mašinos prastovas ir 500 EUR (1726,40 Lt) už TB Europe BV išrašytą baudą, iš viso – 9225,05 Lt. Kadangi įmonėje buvo įprasta tvarka, jog visi vairuotojai apie numatytą kelionę iš anksto būdavo informuojami telefonu, 2006-05-12 telefoninio pokalbio metu atsakovui buvo pranešta, jog 2006-05-24 jis turės vykti į reisą, t.y. kartu su kitais įmonės vairuotojais autobusiuku vykti į Olandiją ir ten perimti laukiantį sunkvežimį. Pokalbio metu atsakovas sutiko vykti į reisą ir sutikimą dar kartą patvirtino 2006-05-23, kai jam paskambino ieškovo transporto skyriaus direktorius B. A. . 2006-05-24 atsakovas į UAB „Merwal“ neatvyko ir nepateikė nei raštu, nei kitokiu būdu jokio pranešimo apie atsisakymą vykti į reisą. Minėtą dieną buvo surašyti du aktai dėl įmonės darbuotojo neatvykimo į darbą su liudininkų, patvirtinančių, jo atsakovas visą darbo dieną nebuvo darbe, parašais. Be to, 11:06 val. atsakovui buvo siųsta SMS žinutė, o 11:07 val. ir 11:09 val. skambinta telefonu. Telefoninių pokalbių metu atsakovas pareiškė, jog į reisą nevyks, tačiau nepateikė jokių atsisakymo vykti į reisą priežasčių. 2006-05-25 atsakovui buvo išsiųstas raštiškas reikalavimas atvykti į darbovietę ir paaiškinti savo elgesio priežastis, tačiau atsakovas darbe nesilankė iki 2006-05-31, todėl minėtą dieną taip pat buvo surašytas aktas dėl įmonės darbuotojo neatvykimo į darbą. Krovinys, kurį turėjo nugabenti atsakovas, laiku nebuvo nugabentas, t.y. vilkikas, v/n (duomenys neskelbtini) , kurį, vykdydamas jam pavestą darbo užduotį, turėjo vairuoti atsakovas, prastovėjo nuo 2006-05-26 iki 2006-06-03. Dėl šios priežasties ieškovas patyrė 9225,05 Lt žalą. Nors 2006-06-01 buvo gautas atsakovo paaiškinimas, kad jis nebuvo gavęs jokio įsakymo vykti į komandiruotę, tačiau 2006-06-01 įsakymu Nr. 06/05-M60, atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsakovas padarė ne vieną drausmės pažeidimą – netinkamai vykdė savo tiesiogines pareigas, savo veiksmais padarė žalą ir vengė atsiskaityti su ieškovu. 2006-07-13 atsakovui buvo siųstas raginimas atlyginti ieškovui padarytą žalą, tačiau reikalaujama suma nebuvo padengta (LR DK 245 str., 246 str., 253 str., 255 str., 257 str., 295 str. 2 d. 5 p.).

Atsiliepimas

Atsakovas I. T. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovo 2006-05-24 įsakymo dėl vykimo į Olandiją – Ispaniją negavo ir su juo nebuvo susipažinęs. Atsakovas, gavęs kontaktinio telefono informaciją apie komandiruotę į Olandiją – Ispaniją, atsisakė vykti, kadangi ieškovas nebuvo pilnai atsiskaitęs už ankstesnes komandiruotes, dėl ko atsakovas turėjo nuostolių, be to, nebuvo pakeistos atsakovo vairuotojo teisės. Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos. Darbuotojo komandiravimas į užsienį negali būti derinamas telefono skambučiais, t.y. įstatymas to nenumato, tokio susitarimo taip pat nebuvo. Darbuotojų komandiravimas atlikti su darbo santykiais susijusias užduotis turi atitikti komandiruočių norminius teisės aktus. Ieškovas neparuošė ir konkrečiai nesupažindino darbuotojų su tarnybine instrukcija, nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, kur konkrečiai nustatomos darbuotojų teisės ir pareigos bei pareigų neįvykdymo teisinės pasekmės ir sąlygos, kas konkretizuoja darbo sutarties turinį. Be to, bendrovėje nebuvo sudaryta kolektyvinė sutartis, su atsakovu nebuvo sudaryta individualios ar visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis realiai turėjo nuostolius, kuriuos atlygino užsakovams, t.y. ieškinyje pateikti tik žalos paskaičiavimai, bet ne reali žala. Ieškinyje nenurodyta, kokias norminių teisės aktų nustatytas taisykles atsakovas pažeidė. Taip pat nenurodytos ir nekonkretizuotos materialinės atsakomybės sąlygos. Vilkikas v/n (duomenys neskelbtini) buvo pakrautas atsakovui nedalyvaujant, ant krovinio važtaraščio CTUR atsakovas nepasirašė, jam nebuvo žinoma, kas buvo pakrauta ir kiek, todėl atsakovas neprivalėjo paimti krovinio. Be to minėtas vilkikas atsakovui nebuvo priskirtas, t.y. atsakovas dirbo su vilkiku v/n (duomenys neskelbtini) Dėl šių priežasčių atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui nuostolių (DK 246 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2008-02-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 2235,05 Lt žalos atlyginimo ieškovui ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2006-09-20 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš atsakovo 448,99 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 20,81 Lt pašto išlaidų valstybei, o iš ieškovo priteisė 65,09 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas 2004-10-01 buvo priimtas UAB „Merwal“ vairuotoju ekspeditoriumi, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis. Teismas konstatavo, jog bendrovėje nėra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Teismas nustatė, kad 2006-06-01 UAB „Merwal“ direktoriaus įsakymu Nr. 06/05-M60 atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Teismas konstatavo, jog atsakovas atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo. Teismas nustatė, jog atsakovas, atlikdamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, turėjo vadovautis 2004-01-05 BĮ UAB „Merwal“ direktoriaus patvirtinta UAB „Merwal“ „Vairuotojų, dirbančių Europos sąjungos ribose, instrukcija“, nes neneigė, jog buvo susipažinęs su ja. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, 2006-05-24 neišvykdamas maršrutu „Olandija – Ispanija“, pažeidė DK 35 str. įtvirtintą darbuotojo pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidė pagrindines darbuotojų pareigas, numatytas DK 228 str., dėl ko ieškovui ir buvo išrašyta 1726,40 Lt bauda bei ieškovas negavo 2171,76 EUR (7498,65 Lt) pajamų. Teismas pažymėjo, kad nebuvo ginčo dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir konstatavo, jog ieškovo patirta 9225,05 Lt dydžio žala buvo įrodyta. Teismas padarė išvadą, jog yra visos materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: ieškovui buvo padaryta žala; ši žala ieškovui buvo padaryta atsakovo neteisėta veika, pasireiškusia savo pareigų neatlikimu – neišvykimu nurodytu maršrutu; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo – neišvykus atsakovui minėtu maršrutu, vilkikas, kurį atsakovas turėjo vairuoti, prastovėjo nuo 2006-05-26 iki 2006-06-03, t. y. 8 d. ir dėl to įmonė patyrė 7498,65 Lt nuostolių už krovinio prastovą, dėl ko TB Europe BV paskyrė baudą 1726,40 Lt sumai (500 EUR); žala atsirado dėl atsakovo kaltės, atsakovas su ieškovu pažeidimo padarymo metu buvo susiję darbo santykiais ir pats šios žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių jo 2006-05-24 neišvykimą maršrutu „Olandija-Ispanija“, bei neginčijo, kad jam skambino vadybininkas B. A. ir telefonu pranešė apie 2006-05-24 išvykimą minėtu maršrutu. Teismas konstatavo, jog šias aplinkybes patvirtino ir byloje esančios telefono išklotinės. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl savo neišvykimo į maršrutą pasiaiškino tik 2006-06-01, nors tai turėjo padaryti nedelsdamas, t.y. raštu pranešti darbdaviui apie tokio savo atsisakymo priežastis. Teismas konstatavo, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą įstatymų numatyta tvarka. Teismas nustatė, kad 2004-10-01 tarp šalių sudaryta darbo sutartimi buvo sulygta tik dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbovietės, dėl vairuotojo ekspeditoriaus pareigų. Jokios kitos sąlygos darbo sutartimi nebuvo sulygtos. Nors sutarties 6.1 p. bei 6.2 p. ir nurodyta, kad darbuotojas įsipareigojo laikytis pareigybinių instrukcijų bei visiškai atlyginti jam patikėtam turtui padarytą žalą pagal Sutartį dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, tačiau su instrukcijomis atsakovas nebuvo supažindintas, nes bendrovėje jų iš vis nėra, o minėta materialinės atsakomybės sutartis taip pat nebuvo pasirašyta. Teismas pažymėjo, jog 2004-01-05 UAB „Merwal“ direktoriaus patvirtinta UAB „Merwal“ „Vairuotojų, dirbančių Europos Sąjungos ribose, instrukcija“ nėra vairuotojo ekspeditoriaus pareigybinė instrukcija, kadangi ji nereguliuoja vairuotojų ekspeditorių darbo tvarkos bendrovėje, joje nenumatytos vairuotojo ekspeditoriaus teisės bei pareigos. Tai bendrojo pobūdžio instrukcija, reglamentuojanti vairuotojo elgesį Europoje. Teismas nustatė, kad nei darbo tvarkos taisyklių, nei vairuotojo ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos, pareiginių nuostatų ar pareigybių aprašymo UAB „Merwal“ nėra. Tokiu būdu nebuvo sukonkretintos asmenų, dirbančių vairuotoju-ekspeditoriumi, pareigos, darbo laikas, išvykimo į užsienio valstybes tvarka, eiliškumas, atsakomybė už pagrindinių pareigų nevykdymą ir kt. Teismas pažymėjo, jog nėra aišku, kokiu būdu atsakovui turėtų būti pranešta apie išvykimą į maršrutą, apie atsakomybę, jeigu jis tai atsisakys daryti ir t. t. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė įstatymo reikalavimus tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų ir, tokiu būdu, neįrodė, kad atsakovas, neišvykdamas minėtu maršrutu, prašomą priteisti žalą padarė tyčia. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos atlyginti visą ieškovo prašomą priteisti žalą. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio žalą, nustatė jos dydį 2235,31 Lt sumai ir atsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Merwal“ dirbo neilgai, t.y. nuo 2004-10-01 iki 2006-06-01, už neišvykimą į maršrutą buvo atleistas iš darbo, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nėra didelis. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2006-09-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. ieškovui priteisė 67,06 Lt žyminio mokesčio, 242,31 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 139,62 Lt už vertimo paslaugas – viso 448,99 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., DK 35 str., 93 str., 94 str., 99 str., 136 str. 3 d. 2 p., 217 str., 228 str., 230 str., 246 str., 254 str., 255 str. 1 p., 256 str., 257 str. 2 d., CPK 93 str., 185 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas Bendra Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonė UAB „Merwal“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą dalyje dėl likusios nepriteistos sumos 6990 Lt žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą šioje byloje, patenkinant visus patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas klaidingai pritaikius ir išaiškinus procesinės ir materialinės teises normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui negalima taikyti visiškos materialinės atsakomybės, nes ieškovas pažeidė DK 229 str. reikalavimus tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų ir, tokiu būdu, neįrodė, kad atsakovas, neišvykdamas minėtu maršrutu, prašomą priteisti žalą padarė tyčia. Šiuo atveju atsakovo darbo funkcijos apimtis buvo aiški jau iš paties pareigybės pavadinimo – vairuotojas – ekspeditorius, kurio pagrindinė funkcija – gabenti krovinius automobilių transportu vidaus ir užsienio maršrutais. Atsakovas priėmimo į darbą metu ieškovui nurodė, kad vairuotoju – ekspeditoriumi jau yra dirbęs, turi patirties, turi tam būtiną vairuotojo pažymėjimą, kas ieškovui davė pakankamą pagrindą manyti, jog priimamas į darbą atsakovas suprato savo būsimas darbo funkcijas, pareigas ir su jomis sutiko. Priėmimas į darbą vairuotoju – ekspeditoriumi įmonėje, kuri verčiasi pervežimo paslaugomis, suponuoja prielaidą, kad darbuotojui reikės dirbti darbus, susijusius su krovinių pervežimais. Atsižvelgiant į atsakovo patirtį, jis turėjo žinoti pagrindines vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas, pareigas ir darbo atlikimo sąlygas. Šalių susitarimas dėl vairuotojo – ekspeditoriaus pareigų DK 229 str. prasme šioje byloje turėjo būti pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šalys dėl darbo funkcijų, pareigų ir darbo atlikimo sąlygų susitarė tinkamai.

2) Teismas neatsižvelgė į byloje esantį atsakovo paaiškinimą, jog jis vairuotoju dirba jau seniai, taigi turi pakankamai praktikos, turi tam būtiną vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas turėjo žinoti pagrindines vairuotojo – ekspeditoriaus funkcijas. Be to, atsakovas įmonėje dirbo nuo 2004 m. spalio mėnesio iki šio incidento jis ne kartą atliko savo tiesiogines pareigas pagal darbo sutartį – vykdė tarptautinius pervežimus už Lietuvos Respublikos ribų. Byloje yra duomenų, jog atsakovas pripažino, jog apie būsimas keliones į užsienio valstybes jis iš anksto būdavo informuojamas telefonu. Šios aplinkybės įrodė, kad atsakovas buvo supažindintas su darbovietėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą, bei žinojo savo pareigas ir darbo atlikimo tvarką, tame tarpe ir išvykimo į užsienio valstybes tvarką. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas, nežinodamas visų savo pareigų, darbo funkcijų, ar kai kurių jam pavesto darbo atlikimo detalių, abejodamas šių aplinkybių žinojimu, tokiu atveju vykdė savo prievolę kreiptis į ieškovą ir prašyti atitinkamų instrukcijų.

3) Tai, kad dokumentas, detalizuojantis atsakovo pareigas – „Vairuotojų, dirbančių ES ribose, instrukcija“ ar darbo tvarkos taisyklės nebuvo atsakovo pasirašytos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas pažeidė DK 229 str. bei pareigą supažindinti atsakovą su teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą, pavesto darbo atlikimo detalėmis. Minėtas aktas pats savaime neįrodo, jog atsakovas nebuvo supažindintas su savo darbo funkcijomis, pareigomis ir sąlygomis. Byloje esanti medžiaga įrodė, kad ieškovas visada iš anksto parengdavo įsakymus ir informuodavo atsakovą telefonu. Tokia buvo nusistovėjusi ir abiems šalims priimtina praktika. Atsakovas pripažino, jog apie 2006-05-24 kelionę jam buvo iš anksto pranešta telefonu, vadinasi 2006-05-24 įsakymą atsakovas atsisakė vykdyti tyčia. Dėl šios priežasties atsakovui turėjo būti taikyta pilna materialinė atsakomybė.

Atsakovas I. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-02-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas vadovavosi tik DK bendrosiomis nuostatomis, kurios nesudarė pagrindo tenkinti ieškinį nors iš dalies. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Jau pati darbo sutartis negalėjo sukelti darbuotojui teisinių pasekmių atlyginti žalą, kadangi ji visiškai neatitiko įstatymų reikalavimų, nenurodytas darbo sutarties turinys, bei sutarties sąlygos. Be to, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad bendrovėje nebuvo paruoštos darbo tvarkos taisyklės, pareigybinės instrukcijos, nepasirašyta kolektyvinė sutartis. Taip pat nebuvo nustatyta darbo vidaus tvarka, nekonkretizuoti darbdavio ir darbuotojų tarpusavio santykiai. Neaiški tvarka priimant į darbą, suteikiant atostogas, poilsis, drausminės ir materialinės atsakomybės rūšis ir kt. Nesant darbo tvarkos taisyklių, ieškovo tvirtinimas, kad buvo nusistovėjusi tvarka komandiruotės klausimus spręsti telefoniniais skambučiais neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi tiek darbdavys, tiek darbuotojas gali elgtis savo nuožiūra ir tai nesukels jokių teisinių įsipareigojimų.

2) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas pažeidė DK 35 str. įtvirtintą darbuotojų pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidė pagrindines darbuotojų pareigas, numatytas DK 228 str. Teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytas atsisakymo vykti į maršrutą aplinkybes, jog ieškovo transporto vadybininkas atsakovui paskambino tik 2006-05-23, t.y. ieškovas neinformavo apie maršrutą iš anksto, su įsakymu apie išvykimą nesupažindino, ieškovas nebuvo atsiskaitęs už ankstesnę komandiruotę, ieškovas be pagrindo darė įskaitymus iš atlyginimo dėl kuro pereikvojimo, taip pat, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovo vairuotojo pažymėjimas buvo jau negaliojantis ir, kad atsakovas nebuvo apdraustas sveikatos draudimu.

3) Teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos DK 246 str. materialinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas žalą apskaičiavo, nenurodęs jokio norminio dokumento, nors atsakovas teismo posėdžio metu ir prašė juos pateikti. Neaišku, kodėl į žalos dydį įtraukti amortizaciniai atskaitymai, administracijos atlyginimai, nurodomos tik pajamos, o išlaidos (kuro sąnaudos ir kt.) nenurodomos. Teismas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių neišvykimo į komandiruotę įrodymų. Neaiškus atsakovo vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskaičiavimas, nes jis nedetalizuotas. Pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovui buvo išmokėta – 2006-03 – 329,60 Lt, 2006-04 – 558,72 Lt ir 2006-05 – 362,34 Lt (dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, neįskaitomi).

Atsiliepimas

Ieškovas Bendra Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonė UAB „Merwal“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistus: ieškovo naudai - žalos dydį nuo 2235,05 Lt iki 727,38 Lt sumos ir bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 448,99 Lt iki 431,93 Lt sumos. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai (LR CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovui negalima taikyti visiškos materialinės atsakomybės, nes ieškovas pažeidė DK 229 str. reikalavimus tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų ir neįrodė, kad atsakovas, neišvykdamas minėtu maršrutu, prašomą priteisti žalą padarė tyčia. Tai, kad ieškovas, kaip darbdavys neturėjo sudaręs kolektyvinės sutarties, nebuvo patvirtinęs vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos ir įmonės darbo tvarkos taisyklių bei nesudaręs su atsakovu visiškos materialinės atsakomybės sutarties, sukūrė teisines pasekmes. Tokiu būdu atsakovas už padarytą žalą, neišvykstant į komandiruotę, atsako ribotu materialinės atsakomybės dydžiu, kuris pagal pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą ribojamas pagal jam priskaičiuotą vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis nustatomas pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr.650 patvirtintą Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis skaičiuojamas už tris paskutinius mėnesius, ėjusius prieš žalos padarymą, t.y. 2006 metais atsakovas dirbo: kovo mėnesį 13 dienų (1 t., b.l. 167) ir jam priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 358 Lt, balandžio mėnesį – 25 dienas (1 t., b.l. 168) ir 716 Lt, gegužės mėnesį – 4 dienas (1 t., b.l. 170) ir 409,14 Lt (2 t., b.l. 74). Tokiu būdu atsakovas per tris mėnesius dirbo 42 dienas (13 +25+4) ir jam priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 1483,14 Lt (358 Lt+716 Lt+409,14 Lt). Vidutinis atsakovo darbo dienos užmokestis buvo 35,30 Lt (1483 Lt: 42 dienų), kurį padauginus iš 2006 metų metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 20,6 (2005-12-30 Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos įsakymu A1-345 patvirtintą “Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiavimo 2006 metais”), apskaičiuojamas atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 727,38 Lt sumai. Toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tai, kad atsakovas, grįžęs po 2006 metų balandžio mėnesio komandiruotės, nesirūpino savo vairuotojo teisių tinkamais dokumentais, įrodo atsakovo nerūpestingumą, kuris sąlygojo jo neišvykimą į komandiruotę. Tokiu būdu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neišvykstant į komandiruotę ir darbdaviui atsiradusios žalos, kurios dydis ribojamas vienu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, yra priežastinis ryšys ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Tai, kad atsakovo pareigybės pavadinimas buvo vairuotojas – ekspeditorius, savaime neatleido ieškovo, kaip darbdavio, nuo pareigos patvirtinti darbo tvarkos taisykles ir pareigybės aprašymą bei nuostatus, sudarant galimybę darbuotojui tiksliai žinoti savo pareigas ir teises.

Tai, kad atsakovas ieškovo įmonėje dirbo nuo 2004 m. spalio mėnesio iki šio incidento, nesudaro teisinio pagrindo priteisti visą ieškovo prašomą žalą. Šiuo atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą pagal darbdavio ieškinį darbuotojui, teisiškai reikšmingi yra būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė DK 35 str. įtvirtintą darbuotojų pareigą veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei pažeidė pagrindines darbuotojų pareigas, numatytas DK 228 str. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti visą ieškovo prašomą žalos dydį.

Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas pagal atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai mažintinas pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas žyminio mokesčio dydis nuo 67,06 Lt iki 50 Lt sumos. Teisėjų kolegija nemažina pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas: ieškovo naudai -242,31 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 139,62 Lt už vertimo paslaugas, valstybės naudai - 20,81 Lt pašto išlaidų, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija nedidina iš ieškovo priteistų 65,09 Lt pašto išlaidų valstybei, nes tai prieštarautų atsakovo teisėtų lūkesčių principui, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.251 str. 2 d., LR CPK 7 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovas turi iš dalies atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 50 Lt sumai dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., b.l. 100). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

nutarė:

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą.

Sumažinti ieškovo Bendros Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ naudai iš atsakovo I. T. priteistą žalos dydį nuo 2235,05 Lt iki 727,38 Lt sumos.

Sumažinti ieškovo Bendros Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ naudai iš atsakovo I. T. priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 448,99 Lt iki 431,93 Lt sumos.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Bendros Lietuvos - Vokietijos - Lenkijos įmonės UAB „Merwal“ 50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovo I. T. naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius