- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-123-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51012-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. spalio 2 d. 20.00 val. iki 2017 m. spalio 4 d. 14.03 val.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2017 m. spalio 2 d., apie 19.30 val., L. N. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu sugriebė už plaukų kuodo savo sugyventinės L. N. dukrai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), su kuria sieja artima aplinka, ją tampė, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. P. vartojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, pripažinęs V. P. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgė į bausmės skyrimui svarbias aplinkybes ir nusprendė skirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. prašo peržiūrėti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nuteistojo manymu, jam buvo paskirta per griežta bausmė, kadangi jis savo kaltę dėl nusikaltimo visiškai pripažįsta, nukentėjusiosios atsiprašė, turi darbą ir vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga mažametis sūnus.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.Atsižvelgdamas į V. P. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam individualizuojant ir skiriant bausmę.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad V. P. padarė baigtą nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 11 straipsnis), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Teismo nuosprendyje taip pat atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką V. P. padarė praėjus tik pusei metų po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą ir būdamas anksčiau 10 kartų teistas, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes dėl ankstesnio teistumo už tyčinį nusikaltimą, apylinkės teismas visiškai teisingai nustatė nusikaltimų recidyvą BK 27 straipsnio 1 dalies prasme ir pripažino V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu V. P. yra pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl analogiškos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos prieš savo sugyventinę padarymo. Apylinkės teismas, vertindamas V. P. asmenybę ir pavojingumą, skundžiamame teismo nuosprendyje taip pat visiškai pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, teismo nuosprendyje jau įvertinta, nustatant šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertintos ir kitos V. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – jis ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, yra registruotas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas.Taigi, kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, sprendimą skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, iš esmės nulėmė aptartos nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad V. P. anksčiau yra ne kartą teistas, jam jau buvo skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšys, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju V. P. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta sankcijoje numatyta minimali 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (galutinė trečdaliu sumažinta bausmė 2 mėnesiai) nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga.Apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo V. P. skirti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis dirba ir prisideda prie nepilnamečio vaiko bei šeimos išlaikymo, taip pat nesudaro prielaidų švelninti jo teisinę atsakomybę, nes pareiga išlaikyti vaikus nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaiko.Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.