Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-401-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-25
Bylos Nr.
1A-419-401-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
J. K.
Advokatai
Vytautas Gustas
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-401/2008

Teisėjas E.Gražys Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam J. K., gynėjui advokatui Vytautui Gustui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p, 5 p. J. K. įpareigotas per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2007-04-15, apie 01.22 val. viešoje vietoje, Vytauto pr. 71, Kaune, prie klubo „Amerika pirtyje“ demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia užsimojo metaliniu strypu ir ketino suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o tuo metu uždarosios akcinės bendrovės „Jungtis“ apsaugos darbuotojui J. P. bandant jį sulaikyti, medine lazda užsimojo ir ketino smogti nukentėjusiajam J. P., tačiau smūgio nesudavė, nes buvo sulaikytas UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotojų.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2008-05-15 nuosprendį ir jį išteisinti neįrodžius jo kaltės. Nurodo, kad nuosprendis priimtas neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes. UAB „Jungtis“ darbuotojų protokole-pareiškime policijai nurodoma, kad jie į klubą buvo iškviesti dėl konflikto, kilusio tarp dviejų neblaivių jaunuolių, kurie buvo sulaikyti ir palydėti į lauką. Teismas nesiaiškino, kodėl klubo vidaus apsaugos ir „Jungties“ darbuotojai nenustatė tų dviejų sulaikytų jaunuolių tapatybės, o juos paprasčiausiai išleido ir tuo iš esmės patys išprovokavo didesnį konfliktą. Nuosprendyje pabrėžiama, kad J. P. bandė apginti nenustatytą asmenį nuo jo neteisėtų veiksmų. Tačiau iš jų pačių parodymų matyti, kad nukentėjusiuoju ir kaltininku turėjo būti kiti asmenys. Konfliktas lauke, buvo tęsinys konflikto, kuris kilo klubo viduje tarp išgėrusių lankytojų. Teismas visiškai neįsigilino į jo aiškinimus, kad jis atvažiavo prie klubo pasitikti pažįstamos merginos, buvo visiškai blaivus. Nei vienas nešališkas liudytojas nepatvirtino, kad jis padarė inkriminuotus veiksmus. Liudytojai V. J., J. P. suinteresuoti savo versijos pagrindimu, nes jis pats nukentėjo nuo jų nepagrįstai panaudoto fizinio smurto. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Teismas pažeidė LR BPK 20 str. įrodymų vertinimo principus, nes tai atliko šališkai tik kaltinimui naudinga linkme. Jo versijos teismas visiškai nesiaiškino, nuosprendyje nemotyvavo jos atmetimo, taip pažeidė LR BPK 1 str., 305 str. nuostatas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. K. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis J. K. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymo, ir prašo jį išteisinti, remiantis skunde nurodytais argumentais. Apelianto skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlumu gali būti laikomas toks aiškų visuomenės negerbimą rodantis viešosios tvarkos nusikalstamas pažeidimas, kuris buvo susijęs su smurto panaudojimu arba asmens niekinimu, ilgai trunkančiu viešosios tvarkos pažeidimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas J. K. padarytą nusikaltimą pagal LR BK 284 str. 1 d. teisingai nustatė šio straipsnio dispozicijoje nurodytą viešosios tvarkos pažeidimo būdą. Teismas nuosprendyje nurodė kokie konkretūs J. K. veiksmai pripažinti įžūliais – J. K. viešoje vietoje ketino suduoti metaliniu strypu kitam asmeniui, o jį bandant sulaikyti UAB „Jungtis“ darbuotojui J. P. ir šiam norėjo suduoti medine lazda. Byloje nustatytas esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, tai kad J. K. ketino suduoti kitam asmeniui ir jį bandžiusiam sulaikyti nukentėjusiajam J. P., tuo išreiškė nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį. Nustatyta, kad visuomenės rimties sutrikdymas buvo realus, nes nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, už keleto metrų nuo įėjimo į klubą durų, kurioje buvo daug iš klubo išėjusių žmonių, jiems matant.

Nuteistasis J. K. neigia ketinęs kam nors suduoti, tai yra neigia objektyviąją šio nusikaltimo pusę. Tačiau apeliacinės instancijos teisme išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, kad nuteistasis J. K. rankose laikė medinę lazdą ir metalinį strypą, kuriuo bandė suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o jį bandant sulaikyti nukentėjusiajam J. P. ir šiam norėjo suduoti medine lazda. Tai patvirtina nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo V. J. parodymai, kad J. K. buvo iškėlęs į viršų metalinį strypą ir bandė juo suduoti nenustatytam asmeniui (b.l. 96-97, 109). Tai, jog nuteistasis J. K. neatėmė nei metalinio strypo, nei medinės lazdos iš neva jį puolusio vaikino, patvirtina nukentėjusysis J. P. ir liudytojas V. J. (b.l. 97, 109). Šie nukentėjusiojo J. P. ir liudytojo V. J. parodymai detalūs, vieni kitus papildantys. Analogiškus parodymus jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl kolegija pripažįsta, kad jų duoti parodymai yra nuoseklūs, išsamūs nuo pat bylos tyrimo pradžios. Nei nukentėjusysis nei liudytojas nepažinojo nuteistojo J. K. iki šio įvykio, civiliniai ieškiniai nepareikšti, jie jokių pretenzijų nuteistajam neturi, todėl šių liudytojų parodymų objektyvumu nėra pagrindo abejoti.

Apsaugos bendrovės „Jungtis“ darbuotojas J. P. pateikė iš nuteistojo paimtą metalinį laužtuvėlį ir medinę lazdą, jie apžiūrėti yra daiktiniai įrodymai byloje (b.l. 16-19).

Apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta nuteistojo J. K. nurodyta liudytoja J. A., kuri parodė, kad įvykį matė tik nuo nuteistojo J. K. sulaikymo momento. Todėl ji niekaip negali patvirtinti arba paneigti, kad J. K. atėmė metalinį strypą iš jį puolusio vaikino.

Atmestinas apelianto teiginys, kad specialisto išvada patvirtina, jog jis nukentėjo nuo jį sulaikiusių apsaugos darbuotojų nepagrįstai panaudoto fizinio smurto. Specialisto išvadoje Nr. G.2066/07(02) nustatyta, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, dešinio kelio srityje, dešinėje plaštakoje (b.l. 41). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodomas J. K. paaiškinimas, kuris teigė, kad prie klubo „Amerika pirtyje“ jį sumušė UAB „Jungtis“ apsaugos darbuotojai, pargriovė ant žemės, dėdami antrankius sužalojo kaktą, dešinę ranką, dešinę koją (b.l. 41). Iš šios specialisto išvados ir tokio J. K. paaiškinimo matyti, jog sužalojimai - poodinės kraujosruvos kaktoje, odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, dešinio kelio srityje, dešinėje plaštakoje, kurie nustatyti specialisto išvadoje ir nurodyti paties nuteistojo, galėjo būti padaryti nuteistojo J. K. sulaikymo metu, kuomet jis buvo pargriautas ant žemės. Specialisto išvadoje nenustatyta daugiau jokių sužalojimų, tai yra jokių mušimo požymių, kaip tik tie sužalojimai, kurie padaryti J. K. sulaikymo metu, apie kurių atsiradimo aplinkybes nurodo ir pats J. K.. Todėl galima pagrįstai manyti, jog prieš J. K. nebuvo panaudota daugiau fizinės prievartos, nei tai buvo būtina jo sulaikymui, t.y. tiek, kiek reikėjo apsaugos darbuotojų pareigai įvykdyti.

Nepagrįstas, deklaratyvus apeliacinio skundo teiginys, kad teismas pažeidė LR BPK 20 str. įrodymų vertinimo principus ir tai atliko šališkai tik kaltinimui naudinga linkme. Teismas vertino byloje esančius visus įrodymus vadovaujantis LR BPK nuostatomis, taip pat tikrino nuteistojo J. K. versiją, kad jis atėmė metalinį strypą iš jį puolusio asmens. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog nukentėjusysis, liudytojai patvirtino, kad nuteistasis J. K. nei lazdos nei metalinio strypo iš kito asmens neatėmė. Išskyrus paties apelianto aiškinimą nėra jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. A. taip pat nepatvirtino šios nuteistojo versijos. Todėl nėra pagrindo abejoti teismo šališkumu vertinant įrodymus.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad teismas nesiaiškino, kodėl klubo vidaus apsaugos ir „Jungties“ darbuotojai nenustatė dviejų sulaikytų jaunuolių tapatybės, o juos paprasčiausiai išleido, tuo iš esmės patys išprovokuodami didesnį konfliktą. Konfliktas lauke, buvo tęsinys konflikto, kuris kilo klubo viduje tarp išgėrusių lankytojų. Tačiau šis apelianto minimas konfliktas negali būti siejamas su jo atliktais veiksmais, už kurių padarymą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kadangi už dalyvavimą anksčiau vykusiame konflikte jis nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas. Nuteistasis prieštarauja pats sau, kadangi nurodo, kad jis buvo ką tik atvažiavęs pasiimti pažįstamos merginos, todėl klubo viduje su niekuo nekonfliktavo.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad surašant nuosprendį buvo pažeistos LR BPK 1 str., 305 str. nuostatos, kadangi teismas nesiaiškino jo versijos, nemotyvavo jos atmetimo. Kaip nustatyta iš nuosprendžio aprašomosios dalies, apylinkės teismas išdėstė J. K. parodymus ir išanalizavęs byloje esančius duomenis, nurodė kokie įrodymai šią nuteistojo versiją paneigia, todėl kolegija pripažįsta, kad nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, t.y. nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis LR BPK 305 str. 1 d. reikalavimų.

Apeliantas nenurodo kuo konkrečiai pasireiškė bendro pobūdžio normos-LR BPK 1 str. reglamentuojančio baudžiamojo proceso paskirtį, pažeidimas, todėl nėra galimybės išnagrinėti ir atsakyti į šį apeliacinio skundo teiginį.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. rankose laikė medinę lazdą ir metalinį strypą, kuriuo bandė suduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o nukentėjusiajam J. P. jį bandant sulaikyti ir šiam norėjo suduoti medine lazda. Iš nuteistojo veiksmų matyti, kad jis suvokė, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį, pažeidžia viešąją tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie J. K. veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais ir trikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje – prie naktinio klubo, matant daugeliui žmonių, buvo kėsinamasi panaudoti smurtą prieš žmogų, jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kolegija įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio objektyvumu ir pagrįstumu. J. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pilnai įrodyta.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija,

nutarė:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti;

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis