- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- ATP-515-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02177-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas M. D. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 21 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 200 Lt bauda. Dėl šio nutarimo M. D. apylinkės teismui padavė skundą, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą nutarimo apskundimo terminą. Buvo išaiškinta, jog M. D. gali pasinaudoti ATPK 293 str. numatyta teise ir pateikti teismui prašymą šį terminą atnaujinti.
2012-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas M. D. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 21 d. nutarimo paduoti. Prašyme nurodyta, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, o pareigūno nutarime neaiškiai apibrėžta, ar dvidešimt dienų yra darbo, ar kalendorinės dienos, todėl susidarė padėtis, kad dėl ydingai nutarime įvardinto 20 dienų periodo, nenurodant, ar turimos galvoje darbo ar kalendorinės dienos, pareiškėjas buvo suklaidintas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi M. D. prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino. Nurodė, jog M. D. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui pateikė praėjus keturiasdešimt aštuonioms dienoms nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo, kuria atsisakyta priimti jo skundą. M. D. pateiktame prašyme nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą. M. D. nurodyta aplinkybė, kad jis neturėdamas teisinių žinių nesuprato ATPK įtvirtintų terminų skaičiavimo taisyklių, nėra laikytina objektyvia aplinkybe, kadangi tokių žinių stoka pati savaime nelaikytina svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes priešingu atveju asmuo, turintis teisę skųsti institucijos priimtą nutarimą, įgytų galimybę realizuoti šią procesinę teisę praktiškai neribotą laiko tarpą. Nepaisant to, prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pateiktas po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, beveik po pusantro mėnesio nuo teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą, priėmimo dienos, t.y. praėjus tiek dvidešimt kalendorinių, tiek ir dvidešimt darbo dienų. Asmuo, dėl nepakankamo išsilavinimo ar kitų aplinkybių suabejojęs savo galimybe tinkamai interpretuoti teisės nuostatas, turi galimybę pasitelkti atstovą – kvalifikuotą teisininką. Pažymėtina, kad ATPK 272 str. numatyta teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, M. D. buvo išaiškinta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ką jis patvirtino savo parašu. Aplinkybių, dėl kurių jis objektyviai negalėjo pasinaudoti teisininko paslaugomis, byloje nenustatyta. Taigi tai, kad pareiškėjas neturi teisinių žinių yra subjektyvus, tik nuo asmens valios priklausantis veiksnys, kuris negali būti laikomas pakankamu pagrindu terminui atnaujinti. Įstatymas (šiuo atveju – ATPK 293 str.) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. M. D. neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greitą ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir nuo pareigūno nutarimo priėmimo dienos, ir kreipiantis pakartotinai su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nepraleidus terminų ir nustatyta tvarka pateikti skundą teismui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu M. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo arba pakeisti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismo sprendimas atsisakyti pratęsti skundo padavimo terminą, kuris buvo praleistas dėl ydingo pareigūnų surašyto turinio aprašant nutarimo apskundimo tvarką, iš esmės yra audiatur et altera pars principo pažeidimas. Jei ydingas pareigūnų dokumentų turinys, neleidžiantis aiškiai suprasti, kaip gali būti tinkamai ir savalaikiai apginti teisėti piliečių interesai, kai formalumas yra didesnis gėris, nei teisingas bylų nagrinėjimas bei teisingumo vykdymas, kuris priskirtas teismų kompetencijai, pareiškėjas manytų, kad tai esminis pažeidimas jo pagrindinių teisių, ginamų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos ir Europos Tarybos priimtų socialinių chartijų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos. Pagal ATPK 292 str. numatytą nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarką, taikomą ginčijant ATPK 216 str. 5 p. nurodytų pareigūnų (t.y. policijos) nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose, skundas administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-1520185-12 „Dėl 2012-03-21 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-1520185-12“, vadovaujantis ATPK 291 str., ATPK 292 str. bei remiantis ATPK 216 str., ATPK 281 str., 2012-04-10 buvo paduotas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą) Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Buvo pateiktas toks skundo kopijų skaičius, kad po vieną būtų galima įteikti visiems ATPK 291 str. nurodytiems subjektams. Skundas registruotu laišku buvo išsiųstas 2012-04-11, t.y. per 20 darbo dienų. Remiantis tuo, kad ATPK 293 str. numato teisę teismui atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjo prašymu jį praleidus dėl svarbių priežasčių, o įstatymas įsakmiai neriboja tokio prašymo pateikimo bei nagrinėjimo bet kurioje proceso stadijoje, prašo užtikrinti palankiausią žmogaus teisių režimą nagrinėjant bylą ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei išnagrinėti bylą. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-10 priėmė reikšmingą nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-683/2010, formuojančioje praktiką, ir yra pateikęs šį išaiškinimą: Remiantis LR Konstitucijos 5 str. 3 d., valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucinis valstybės įstaigų paskirties tarnauti žmonėms įteisinimas suponuoja joms pareigą užtikrinti palankiausią žmogaus teisių įgyvendinimo režimą ir ginti bei saugoti šias teises, pačioms jų nepažeisti ir neleisti pažeisti kitiems. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-7361 redakcija) 1 str. reglamentuota, kad šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Remiantis tuo pašo užtikrinti palankiausią žmogaus teisių režimą nagrinėjant praleisto termino skundui paduoti vertinimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: ATPK 293 str. numato, kad skundas dėl pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, o pareigūno nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje neaiškiai apibrėžta, ar dvidešimt dienų yra darbo, ar kalendorinės dienos, todėl susidarė padėtis, kad dėl ydingai nutarime įvardinto 20 dienų periodo, nenurodant, ar turimos omenyje darbo ar kalendorinės dienos, pareiškėjas buvo suklaidintas. Palikus bylą nenagrinėtą ir ją grąžinus pareiškėjui, būtų neapginti teisėti pareiškėjo interesai nepagrįstai jį nubaudus, nors jis nepadarė menamo administracinio teisės pažeidimo, bei būtų nepateisinti pareiškėjo teisėti lūkesčiai į teisingą teismą, nukentėtų valstybės prestižas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.
ATPK 293 str. nustatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas; apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas (ATPK 296 str. 1 d. bei 3 d. 2 p.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog M. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 21 d. nutarimo buvo atsisakyta priimti tuo pagrindu, jog M. D. skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skundui paduoti. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimas, kuriuo M. D. nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d., priimtas 2012 m. kovo 21 d., vadinasi, vadovaujantis ATPK 293 str., paskutinė skundo dėl minėto nutarimo padavimo diena buvo 2012 m. balandžio 10 d. Atskirajame skunde M. D. nurodo, jog „skundas administracinėje teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-1520185-12 dėl 2012-03-21 nutarimo 2012-04-10 buvo paduotas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (t.y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą) Klaipėdos miesto apylinkės teismui“. Tačiau pažymėtina, jog šioje byloje nėra pirminių dokumentų, kurie patvirtintų arba paneigtų M. D. argumentą, kad skundas buvo paduotas laiku, t.y. 2012-04-10 per nutarimą priėmusią instituciją. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu M. D. savo skundą pateikė Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, t.y. paštu ar pateikė asmeniškai, iš kurių būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. D. skundą padavė praleidęs/nepraleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Apeliacinio teismo vertinimu, esant prieštaringiems ir nepilniems duomenims, būtina papildomai aiškintis, kada tiksliai M. D. pateikė skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui, kokie duomenys tai patvirtina (pašto spaudas, dokumento registracijos žyma ar pan.), o jei skundas vis dėlto paduotas praleidus įstatymo numatytą terminą, vertinti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ar praleistas terminas pakankamai žymus, kad užkirstų kelią asmeniui pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise skųsti jo netenkinantį sprendimą.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad M. D. į apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012 m. kovo 21 d. nutarimo paduoti kreipėsi tik 2012-06-05, negali būti vertinama atsietai nuo to, jog jis dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo balandžio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundą, Klaipėdos apygardos teismui buvo padavęs atskirąjį skundą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog M. D. atskirasis skundas buvo išnagrinėtas tik 2012-06-26. Kaip matyti, M. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, netgi nelaukdamas galutinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kurio priėmimas užtruko pakankamai ilgai. Šios aplinkybės neleidžia besąlygiškai sutikti ir su apylinkės teismo išvada, jog M. D. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti padavė po nepateisinamai ilgo laiko tarpo.
Remiantis išdėstytu, M. D. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-03-21 nutarimo paduoti nagrinėjimo klausimas perduotinas Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti, ir M. D. prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-03-21 nutarimo paduoti perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.