Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2445-258/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-16
Bylos Nr.
2S-2445-258/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16732-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rita Kisielienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
"Nekilnojamojo turto valdymas"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2445-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16732-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Daivos Prunskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstolė Daiva Prunskienė.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja VMI 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į antstolę Daivą Prunskienę skundu dėl jos veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. SD-276 vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/00610. Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/00610 pareiškėjos naudai pagal VMI 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-9552 (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 5 203 237,31 Eur sumą. Antstolė skundžiamu patvarkymu patenkino skolininkės prašymą, atidėjo mokėjimų terminą iki 2021 m. liepos 30 d. ir leido skolą mokėti dalimis pagal pateiktą grafiką, kuris yra pateiktas vykdomojoje byloje. Pasak pareiškėjos, skundžiamame patvarkyme minimas mokėjimų grafikas jai nebuvo pateiktas ir su juo susipažinti pareiškėja galėjo tik Antstolių informacinėje sistemoje. Be to, pareiškėja nurodė, kad antstolė savo veiksmų prieš priimdama skundžiamą patvarkymą su išieškotoja (pareiškėja) nederino.

2. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad antstolė skundžiamu patvarkymu atidėjo mokėjimų terminą ir išdėstė mokėjimus pagal skolininkės pasiūlytą grafiką, tokiu būdu pakeitė vykdomojo dokumento vykdymo tvarką ir taip galimai viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas patvarkymas ir mokėjimo grafikas, pagal kurį leidžiama mokėti, nesudaro vientiso dokumento, kadangi patvarkyme nėra nurodytas konkretus mokėjimo grafikas ir tik nurodoma, kad leidžiama mokėti pagal pateiktą grafiką, kuris yra vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/00610. Pareiškėjos vertinimu, antstolės pasirinkta sprendimo priėmimo forma sudaro sąlygas jau po skundžiamo patvarkymo priėmimo keisti mokėjimo grafiką pagal skolininkės ar pačios antstolės pageidavimą, nes pakaks tik grafiką pateikti į vykdomąją bylą. Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiamame patvarkyme nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, taip pat nenurodyta, kokie skolininkės turtinę padėtį apibūdinantys duomenys buvo antstolės įvertinti. Be to, antstolė, priimdama skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 skolininkei yra iškelta bankroto byla, o ši aplinkybė svarbi vertinant skolininkės galimybę mokėti skolą pagal pasiūlytą grafiką. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėja teigė, kad antstolė skolininkės prašymą išnagrinėjo galimai neišsamiai ir skubotai (patvarkymas priimtas praėjus vos dienai po prašymo gavimo), neįvertinusi svarbių aplinkybių bei skundžiamo patvarkymo tinkamai nemotyvavo.

3. Antstolė Daiva Prunskienė 2021 m. birželio 9 d. patvarkymu Nr. SD-321 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir jį perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu patenkino skolininkės prašymą leisti mokėti skolą dalimis, atsižvelgusi į vykdomojoje byloje esančią informaciją, taip pat įvertinusi skolininkės turtinę padėtį bei jos pateiktus motyvus. Antstolė teigė, kad pareiškėja apie priimtą antstolės patvarkymą bei atliekamus veiksmus buvo informuota el. paštu: vmi@vmi.lt, be to, išieškotoja turėjo galimybę susipažinti su vykdomąja byla, įskaitant skolininkės pateiktu mokėjimo grafiku, Antstolių informacinėje sistemoje, prisijungusi prie vykdomųjų bylų portalo www.antstoliai.lt.

4. Antstolė atkreipė dėmesį, jog skolininkės atžvilgiu antstolės kontoroje yra vykdomos ankstesnės vykdomosios bylos, todėl šiuo atveju jau buvo žinoma apie skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtinę padėtį, todėl skundžiamas patvarkymas buvo priimtas tą pačią dieną, kai buvo gautas skolininkės prašymas, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. Antstolė pažymėjo, jog visam antstolės turto arešto aktais areštuotam skolininkės turtui yra įregistruota hipoteka, taikomi ankstesni kitų antstolių areštai, todėl šiuo atveju antstolė turto realizuoti negali, o kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir išieškoti visą išieškotiną sumą, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolės vertinimu, skolininkės skolos dengimas dalimis šiuo metu yra vienintelis būdas įvykdyti jai pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolė nurodė, kad turėjo teisę priimti patvarkymą leisti skolą mokėti dalimis, kadangi toks skolos mokėjimas bei grafikas, nurodytas skolininkės 2021 m. gegužės 24 d. prašyme, nepažeidžia išieškotojos teisių, nes išieškojimo procesas nėra stabdomas, turtui ir sąskaitoms taikomi apribojimai nėra naikinami ir toliau galioja, o skola dengiama pagal grafiką geranoriškai. Pasak antstolės, atsiradus galimybei išieškoti iš kito turto, nepaisant skolos mokėjimų dalimis, priverstinis išieškojimas iš turto bus vykdomas. Be to, pagerėjus skolininkės finansinei padėčiai, antstolė turi teisę keisti skolos mokėjimo dalimis tvarką ir skolos mokėjimo grafiką trumpinti. Priešingu atveju, antstolei neleidus mokėti skolos dalimis, antstolės teigimu, būtų pažeidžiami tos pačios išieškotojos interesai atgauti skolą ir tuo pačiu skolininkės teisė skolą padengti geranoriškai. Pasak antstolės, 2021 m. gegužės 27 d. antstolės kontoroje gauta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartis Nr. eB2-1992-912/2021 iškelti skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą, tačiau ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų tenkino. Teismas panaikino antstolės Daivos Prunskienės 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. SD-276 vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/00610.

6. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad antstolė tenkino skolininkės prašymą dėl jos sunkios finansinės padėties, kai visas skolos padengimas vienu mokėjimu yra neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad sunki skolininkės finansinė padėtis nėra pagrindas jai sudaryti kokias nors išskirtines sąlygas vykdymo procese, tuo labiau, kad nepateikti duomenys, kad skolininkė geranoriškai ar jau vykdymo procese dengė bent kokią žymesnę skolos dalį. Teismas taip pat pažymėjo, kad su prašymu dėl skolos atidėjimo ir išdėstymo antstolei nepateikti duomenys ir įrodymai, kad skolininkė apskritai turės galimybę tokį savo pačios pasiūlytą grafiką vykdyti. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ finansinę padėtį, 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, nors ji šios nutarties priėmimo metu ir nėra įsiteisėjusi, civ. b. Nr. eB2-1992-912/2021 nutarė iškelti bankroto bylą, tad skolininkės galimybė tam tikromis dalimis mokėti skolą, nesant kitų įrodymų, yra abejotina. Be to, vien tai, kad antstolei yra žinoma skolininkės turtinė padėtis, šiuo atveju nereiškia, kad tai suteikia antstolei teisę be kitos šalies sutikimo spręsti dėl išieškojimo tvarkos pakeitimo.

7. Teismas nurodė, kad bet koks antstolio patvarkymas turi būti aiškus, o priimtas patvarkymo sprendimas turi logiškai sekti iš jame nurodomų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo. Nagrinėjamu atveju antstolė patvarkymą priėmė skubotai, neįvertinusi visų šiam klausimui spręsti svarbių aplinkybių, taip pat neišklausiusi išieškotojos nuomonės, nesant duomenų apie realią galimybę pačios skolininkės pasiūlyto grafiko laikytis. Be to, skundžiamame patvarkyme nėra nurodytas skolos mokėjimo grafikas, daroma nuoroda į vykdomojoje byloje esantį grafiką. Tokiu būdu antstolė iš esmės pakeitė išieškojimo tvarką, tos tvarkos net nenurodydama savo priimtame patvarkyme, kas iš esmės prieštarauja CPK 613 straipsnyje nurodytam reikalavimui apie priimtą sprendimą nurodyti patvarkyme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė (antstolė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

8.1. Antstolė, remdamasi byloje esančia informacija, gaudama papildomą informaciją iš įvairių registrų, įvertina realią skolininko finansinę padėtį ir turi teisę spręsti leisti skolininkui sumokėti skolą geranoriškai dalimis pagal nustatytą grafiką. Leisti skolininkui mokėti dalimis esamą skolą nedraudžia įstatymai.

8.2. Gavus skolininko prašymą mokėti dalimis, antstolė turėjo teisę priimti patvarkymą skolą mokėti dalimis, siekiant kuo greitesnio ir efektyvesnio vykdymo proceso. Ypač kai toks skolos mokėjimas dalimis niekaip nepažeidžia išieškotojos teisių – išieškojimo procesas nėra stabdomas, turtui ir sąskaitoms taikomi apribojimai nėra naikinami ir galioja toliau.

8.3. Antstolei neleidus mokėti skolos dalimis, bus pažeidžiami išieškotojos interesai atgauti skolą, o skolininkės teisė mokėti skolą geranoriškai taip pat bus pažeidžiama.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja VMI prašo antstolės Daivos Prunskienės atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

Šalies argumentai

9.1. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad turi teisę leisti skolininkui sumokėti skolą dalimis pagal nustatytą grafiką, tačiau nenurodo jokio teisės akto, kuriame tokia teisė antstoliui yra suteikta.

9.2. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad priėmus patvarkymą išieškojimo procesas nėra stabdomas, tačiau nepaaiškinama, kaip realiai gali būti įgyvendinamas patvarkymas leisti skolą mokėti dalimis, kartu vykdant ir išieškojimą. Nei patvarkyme, nes teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo pateiktas skolininko turtinės padėties vertinimas, lėmęs patvarkymo priėmimą ir tik apsiribota paaiškinimu, kad skolininko turtas yra areštuotas ir įkeistas hipoteka.

9.3. Apeliantė, priimdama patvarkymą, veikė išimtinai skolininko interesais. Skolininkas apeliantės patvarkymą ir turto arešto aktą panaudojo bankroto byloje, įrodinėjant, kad skola VMI prie FM yra išdėstyta, taigi prievolės mokėjimo terminas nėra suėjęs, bei įrodinėjant turto vertę, nors kito antstolio A. Bublio patvarkymai, kuriais buvo nustatyta turto vertė pagal tuos pačius turto vertinimo dokumentus, buvo teismų panaikinti, o turto pardavimą vykdančių antstolių buvo įvertinti mažesnėmis vertėmis.

9.4. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, nesuteikia antstoliui įgaliojimų keisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos pagal skolininko prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Byloje kilo ginčas, dėl antstolės veiksmų jai patenkinus skolininko prašymą dėl skolos pagal skolininko pateiktą grafiką išdėstymo vykdomojoje byloje pagrįstumo.

12. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė gavusi skolininko prašymą išdėstyti išieškomas sumas pagal jo teikiamą grafiką, šį skolininko prašymą patvarkymu patenkino. Antstolė nurodo, kad įvertinus skolininko turtinę padėtį toks patvarkymas užtikrins geriau išieškotojo interesus, nes skola bus dalimis sumokėta. Tačiau tokia antstolės išvada nepagrindžiama nei bylos dokumentais, nei išieškotojos pozicija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolė skolininko prašymą tenkino vienašališkai, neišklausiusi išieškotojos pozicijos šiuo klausimu. CPK 627 straipsnis antstoliui suteikia teisę atidėti vykdymo veiksmus tik išieškotojui prašant. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateiktas išieškotojo prašymas atidėti vykdymo veiksmus, taip pat nebuvo pateikta skolininko ir išieškotojo taikos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks antstolio įgaliojimus viršijantis veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Pažymėtina, kad CPK nenumato antstoliui teisės spręsti klausimą dėl išieškomų sumų išdėstymo. Teikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo numatyta Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 1998-11-17 įsakymu. Tačiau toks prašymas gali būti teikiamas ne antstoliui, o vietos mokesčių administratoriui. Sutiktina su išieškotojos pozicija, kad nei Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, nesuteikia antstoliui įgaliojimų keisti vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos pagal skolininko prašymą. Todėl darytina išvada, kad antstolė tenkinti skolininko prašymo išdėstyti vykdymą neturėjo teisės.

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė