- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e1-2115-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27432-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- G. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme. 2018 m. vasario 9 d. paleistas iš pataiso įstaigos atlikęs bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. R. 2020 m. liepos 11 d., apie 19.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis, žodinio konflikto su A. T. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. T. durtinę–pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą (ties antro šonkaulio kremzlės dalimi). Tokiais savo veiksmais G. R. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. T. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2020 m. pradžios gyvena (duomenys neskelbtini), čia jam gyventi leido buto savininkė D. R., kartu su juo gyvena pažįstamas A. T., bet nuo kada jis gyvena ir kodėl, nežino. 2020 m. liepos 11 d. nuo ryto jis, buto savininkė D. R. ir A. T. pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė kelis butelius degtinės, o gal ir daugiau, ar buvo daugiau žmonių, nepamena. Buvo labai apsvaigęs, todėl nepamena, kas įvyko, atmintį atgavo tik policijos areštinėje. Sutinka, jog sužalojo A. T. peiliu, kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, turbūt dėl to, kad buvo labai girtas. Po įvykio kalbėjo su A. T., atsiprašė ir šis jam pretenzijų neturi. Labai gailisi dėl šio įvykio (priedo b. l. 141-142, b. l. 152-155).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Nukentėjusiojo A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis apie 12 metų gyvena su savo sugyventine D. R., bute (duomenys neskelbtini). G. R. yra jo senas pažįstamas, kuris apie įvykio metu taip pat gyveno D. R. bute. 2020 m. liepos 11 d., kažkur nuo 13 val. jis, D. R., M. G. ir G. R. gėrė bute degtinę ir stiprų alų. Išgėrė daug alkoholio ir buvo stipriai apsvaigęs. Kažkuriuo metu D. R. nuėjo į kambarį, kuris yra antrame buto aukšte, o jie liko gerti trise. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, tarp jo ir G. R. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jie pradėjo pyktis, nepamena. Jis tuo metu sėdėjo ant grindų atsirėmęs į sekciją, G. R. sėdėjo netoli jo, fotelyje. Jiems besipykstant G. R. netikėtai paėmė ant stalo gulėjusį peilį ir peiliu vieną kartą dūrė jam. Kadangi sėdėjo žemiau už G. R., pateikė jam į krutinę, į vietą žemiau kaklo. Jis buvo šoko būsenoje, nes viskas įvyko labai netikėtai, jam iš krūtinės pradėjo bėgti kraujas. M. G. viską pamatęs iškvietė greitąja pagalbą. Atvykę medikai išvežė į ligoninę, policijos pareigūnų dar nebuvo. Kas vyko toliau jis nematė. Ligoninėje jam susiuvo žaizdą ir jau kitą dieną paleido namo. Jis G. R. jokių pretenzijų neturi, pats G. R. nepuolė, bet gal įžeidė žodžiais, todėl šis taip pasielgė. G. R. jo atsiprašė ir jie susitaikė (priedo b. l. 47-49);
Liudytojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis apie metus gyvena bute (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą D. R.. Bute dar gyvena jos sugyventinis A. T. ir jų bendras pažįstamas G. R.. 2020 m. liepos 11 d. bute jis, D. R., A. T. ir G. R. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, buvo vyno, stipraus alaus. Kiek jis buvo išgėręs negali pasakyti, nes daug alkoholio gėrė jau 2 paras. Kažkuriuo metu D. R. nuėjo į kambarį buto 2-ame aukšte. Prie stalo liko gerti trise. A. T. su G. R. pradėjo pyktis žodžiais, negali pasakyti ką konkrečiai kas ką sakė, bet gavosi žodinis konfliktas, kurį pradėjo G. R.. Staiga G. R. paėmė nuo stalo peilį ir per kelias sekundes kelis kartus smogė peiliu A. T. į krūtinę, kiek tų smūgių buvo tikrai negali pasakyti. A. T. nukrito šalia sekcijos ant žemės, o G. R. peilį numetė ant stalo. Jis (M. G.) pasiėmė telefoną ir paskambino numeriu 112. Tada priėjo prie A. T., iš pradžių nematė kraujo, bet staiga pamatė, kad per rūbus sunkiasi kraujas. Peilis, kuriuo G. R. dūrė A. T., buvo tame bute buityje naudojamas peilis (priedo b. l. 63-65);
Liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji gyvena 3 kambarių bute, (duomenys neskelbtini). Bute gyvena jos sugyventinis A. T., taip pat gyvena jo pažįstami M. G. ir G. R.. 2020 m. liepos 11 d. bute įvykusio konflikto metu buvo neblaivi. Iki policijos iškvietimo kažkur prieš 2 valandas bute prasidėjo išgertuvės, dalyvavo ji, A. T., G. R. ir M. G.. Iš viso buvo 0,5 l degtinės „Bajorų“ ir dar buvo 2 buteliai vyno „Kagor“. Ji daugiau gėrė vyną, o vyrai degtinę. Visų išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Po kažkurio laiko ji nuėjo į buto antrą aukštą, vyrai liko 1-ame buto aukšte, toliau tęsėsi išgertuvės. Gulint lovoje išgirdo, kad M. G. ją šaukia, ji nusileido ir pamatė, kad A. T. guli ant grindų, šalia sėdėjo G. R., netoliese buvo ir M. G.. Niekas nieko neaiškino, kas kaip atsitiko, A. T. tik skundėsi, kad jam skauda, kad jis kraujuotų nematė. Ji liepė kviesti medikus, pati nuėjo į vonią nusiplauti akių. Jai atrodo, kad M. G. pasakė, jog G. R. peiliu sužalojo A. T. (priedo b. l. 59-61);
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio V. G. 2020 m. liepos 11 d. tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 11 d., apie 19.40 val., patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais E. A. ir M. P., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kas (duomenys neskelbtini) pranešėjo draugą su peiliu nudūrė svečias. Atvykus į įvykio vieką kartu su V9019 buvo sulaikyti visi išgertuvėse dalyvavę asmenys, o nukentėjusįjį A. T. Greitosios medicinos pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę (priedo b. l. 125);
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 11 d. 19.40 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugą su peiliu nudūrė svečias (priedo b. l. 12-13);
2020 m. liepos 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, kurie sutampa su bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir operatorės. Pokalbio metu skambinusysis M. G. praneša, jog buvo išgertuvės bute (duomenys neskelbtini), ir vienas asmuo su peiliu padūrė kitą žmogų (priedo b. l. 109-110);
2020 m. liepos 11 d. – 2020 m. liepos 12 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, virtuvėje, ant stalo, buvo rasti du virtuviniai peiliai, kurie buvo supakuoti į kartoninę dėžutę Nr. 1. Kambaryje ant stalo rastas mobilus telefonas „Nokia“, kuris buvo supakuotas į paketą Nr. 439018. Kambaryje ant grindų patiesto kilimo tarp sekcijos ir stalo matosi raudonos spalvos dėmės. Nuo dėmių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Kambaryje prie sekcijos ant grindų kilimo guli baltai geltonos spalvos vyriški marškinėliai trumpomis rankovėmis. Marškinėliai sutepti daugybinėmis raudonos spalvos dėmėmis. Marškinėlių priekinės dalies dešinės pusės viršutinėje dalyje yra pailgas kiauryminis plyšimas. Marškinėliai pakuojami į popierinį paketą Nr. 3. Kambaryje dešinėje yra mediniai laiptai į buto antrą aukštą. Prie laiptų stovi sofa ant kurios krašto guli baltos spalvos megztukas. Ant megztuko guli virtuvinis peilis rudos spalvos medine rankena. Peilis pakuojamas į kartoninę dėžutę Nr. 4 (priedo b. l. 16-45);
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. balandžio 16 d. Specialisto išvados Nr. 11-1544 (20) duomenimis, iš kurių matyti, jog tirti pateiktų marškinėlių paimtų įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidimas yra durtinis-pjautinis, padarytas vienu smūgiu įrankiu, turinčiu plokščią, vienašmenę, geležtę, tikėtina peiliu. Nustatyti, ar marškinėlių pažeidimas padarytas vienu iš tirti pateiktų virtuvinių peilių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu iš buto virtuvės ir kambario, negalima, kadangi pažeidime individualizuojančių peilių geležtės požymių nėra (priedo b. l. 83-86);
2020 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys, iš kurių matyti, jog specialistas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjo A. T. medicinos dokumentą išrašą/siuntimą ir nustatė, jog A. T. buvo nustatyta durtinė-pjautinė krūtinės dešinės pusės žaizda (ties antro šonkaulio kremzlės dalimi). Sužalojimas padarytas duriančių-pjaunančių savybių daikto ar įrankio, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (priedo b. l. 56);
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 5 d. specialisto išvados duomenimis, iš kurių matyti, jog ant pateiktos tirti nuoplovos nuo G. R. kairės rankos, padarytos 2020 m. liepos 11 d., rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti abiejų asmenų, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant nuoplovos nuo G. R. kairės rankos rastas žmogaus kraujas. Ant nuoplovos nuo G. R. kairės rankos gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu A. T. ir vyro, kurio asmens tapatybei nustatyti tinkamų biologinių pėdsakų rasta ant nuoplovos nuo G. R. dešinės rankos, genotipus sudarančiu alelių rinkiniu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų ant nuoplovos nuo G. R. kairės rankos nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 4×10-10. Ant pateiktų tirti marškinėlių, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (mėg. Nr. 9, Nr. 10), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. T. genotipu (priedo b. l. 92-98);
Alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad G. R. 2020 m. liepos 20 d. 20.29 val. nustatytas 2,34 promilių girtumas (priedo b. l. 129).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus aukščiau išvardintus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad G. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,34 promilių girtumo laipsnis, žodinio konflikto su A. T. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam vieną smūgį į krūtinę, taip padarydamas nukentėjusiajam A. T. durtinę–pjautinę krūtinės dešinės pusės žaizdą (ties antro šonkaulio kremzlės dalimi), t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje G. R. nežymiai sužalojo A. T. bei sukėlė jam fizinį skausmą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat teismas konstatuoja, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši išvada daroma atsižvelgus į nustatytą pakankamai stiprų apsvaigimą nuo alkoholio (2,34 promilės girtumo) bei pačio kaltinamojo parodymus, jog įvykio aplinkybių neprisimena, greičiausiai taip pasielgė dėl didelio apsvaigimo.
Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. R. savo tyčiniais veiksmais sudavė vieną kartą A. T. į krūtinę, taip nežymiai jį sužalodamas bei sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl G. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. R. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 204-207).
Nukentėjusysis A. T. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 210).
Byloje pateiktas kaltinamojo G. R. įsipareigojimas atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 59,79 Eur žalą už A. T. gydymą (priedo b. l. 123).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, niekada oficialiai nedirbęs (priedo b. l. 188), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (priedo b. l. 189), anksčiau buvo teistas 2 kartus (ankstesni teistumai išnykę), abu kartus už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmes atlikęs (priedo b. l. 172-174), per paskutinius 3 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir išmaldos prašymą viešoje vietoje, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (priedo b. l. 190-203). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, ir dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. R. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, tačiau nustatant maksimalų šios bausmės terminą – 2 metams, taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, paskiriant įpareigojimus ir draudimus: per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Teismas mano, kad būtent tokia bausmė su įpareigojimais atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Taip pat sutiktina su prokuroru, jog G. R. tikslinga skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.
Esant įstatyme numatytam pagrindui, laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo.
V. Kiti klausimai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2020 m. liepos 28 d. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti iš kalto asmens privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 59,79 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (priedo b. l. 116-117). 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiline ieškove (priedo b. l. 121). Byloje nustatyta, jog minėta žala kilo dėl neteisėtų kaltinamojo G. R. veiksmų, 2021 m. birželio 21 d. G. R. įsipareigojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti 59,79 Eur žalą už A. T. gydymą (priedo, b. l. 123).
Esant šioms aplinkybėms, ieškinys laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 59,79 Eur žala priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio G. R.. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas skatins kaltininką greičiau atlyginti žalą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 11 d. 19.52 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 14.20 val. (dvi dienos) (priedo b. l. 132-133). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 156), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina, dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 158-161) paėmimas – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina, dokumentas grąžintinas G. R..
Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Daiktai, pagal 2021 m. birželio 21 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002565, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose:
1) paketas Nr. 439018 su mobiliuoju telefonu „Nokia“ – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkui, o nesant galimybės jį nustatyti – sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai);
2) vokas Nr. 2 su nuoplova – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
3) vokas su pluoštais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);
4) vokas su tyrimo objektais, dėžė su marškinėliais, džemperiu, trimis peiliais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kompaktinis diskas su garso įrašais iš bendrojo pagalbos centro (priedo b. l. 110) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti G. R.:
· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
· per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;
· uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį;
· per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, įpareigoti G. R.:
· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
· per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;
· uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį;
· per laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
G. R. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 11 d. 19.52 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 14.20 val. (dvi dienos), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios.
G. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, dokumento (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti, dokumentą grąžinti G. R..
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. R. civilinei ieškovei 59,79 Eur (penkiasdešimt denytis eurus 79 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) paketą Nr. 439018 su mobiliuoju telefonu „Nokia“ – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui, o nesant galimybės jį nustatyti – sunaikinti;
2) voką Nr. 2 su nuoplova – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti;
3) voką su pluoštais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini;
4) voką su tyrimo objektais, dėžę su marškinėliais, džemperiu, trimis peiliais – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
5) kompaktinį diską su garso įrašais iš bendrojo pagalbos centro – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.