- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-3860-503/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00713-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., valstybės įmonė „Turto bankas“
Įžanginė dalis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (toliau- pareiškėjas) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje G. B. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė jog (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota sudaryta santuoka tarp J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. T. B., gim. (duomenys neskelbtini). J. B. ir P. T. B. šeimoje gimė du vaikai - (duomenys neskelbtini) sūnus G. B., o (duomenys neskelbtini) jis (sūnus A. B.). J. B. ir P. T. B. santuokoje gyveno iki (duomenys neskelbtini), kadangi šią dieną jų santuoka buvo nutraukta. Jo (pareiškėjo) motina P. T. B. (duomenys neskelbtini) metais sudarė santuoką su V. V., o tėvas J. B. kitos santuokos iki pat savo mirties dienos ((duomenys neskelbtini)) sudaręs nebuvo. J. B. po santuokos nutraukimo su P. T. B. už asmenines lėšas įgijo nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise: (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre iki šiol įregistruotas mirusiojo J. B. vardu; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre iki šiol įregistruoti mirusiojo J. B. vardu. (duomenys neskelbtini), mirus J. B., remiantis Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro R. K. (duomenys neskelbtini) liudijimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-iajį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pažymėjo, kad dar (duomenys neskelbtini) J. B., nuvykęs pas notarą, sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju sudarė tokį patvarkymą: - visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, nežiūrint į tai kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties palieka sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini); jog iki šiol niekada nebuvo jokio ginčo tarp jo ir brolio G. B. dėl tėvo palikimo. Nors nei jis (pareiškėjas), nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai per įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą po palikėjo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis vienas visu palikėjo (tėvo) turtu, jam mirus, ir toliau rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Be to, būtent jam po tėvo mirties atiteko ir visi palikėjo turėti namų apyvokos daiktai, įrankiai. Taip pat tiek tėvu, tiek jo turto išlaikymu iki tėvo mirties ne vienerius metus rūpinosi jis (pareiškėjas), jis tėvui padėdavo ir finansiškai. Jis po tėvo J. B. mirties dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, kadangi nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis per tris mėnesius po palikėjo mirties, ir todėl savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą per minėtą laikotarpį neįteisino, kaip testamentinis įpėdinis, tačiau palikimą iškart po tėvo mirties priėmė praktiškai pradėjęs mirusio tėvo turtą valdyti, juo disponuoti, būdamas tikras, jog yra vienintelis teisėtas palikėjo turto savininkas. Be to, jo asmeninėmis lėšomis tėvas Lenkijoje buvo kremuotas ir palaidotas Lietuvoje. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu jam (pareiškėjui) gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, šiame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui
Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl traktuojama, kad pareiškimui neprieštarauja. Pareiškėjo pareiškimas su priedais jam įteikti 2024 m. balandžio 23 d. asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pagal pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą pareiškėjas deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini); pagal pažymą apie šeimos sudėtį jis vienas; pagal gimimo liudijimą pareiškėjas J. B. ir P.-T. B. sūnus; pagal santuokos nutraukimo įrašą J. B. ir P. T. B. išsituokę (santuokos nutraukimo data – (duomenys neskelbtini)); pagal testamentą J. B. visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, nežiūrint į tai kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties palieka A. B. (pareiškėjui); pagal notaro liudijimą dėl mirusio J. B. turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta; pagal medicininį mirties liudijimą J. B. mirė (duomenys neskelbtini); pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą J. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą J. B. nuosavybės teise priklausė pastatas – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas -garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); pagal kremacijos sertifikatą, sąskaitą J. B. kremuotas.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50–51 straipsniai nustato, kad įpėdinis, šiuo atveju pareiškėjas laikomas priėmusiu tėvo J. B. palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t. y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.
Anksčiau nurodyti nenuginčyti, objektyvūs įrodymai – pareiškėjo pareiškime aprašyti aktualūs pareiškimui pagrįsti paaiškinimai, pareiškimui pagrįsti pateikta anksčiau aprašyta rašytinė medžiaga, suinteresuoto VĮ Turto bankas atstovo pateiktas atsiliepimas, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas tėvo J. B. turto atžvilgiu iš esmės atliko anksčiau nurodytus ir įstatymu numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus. Nenustatyta, kad būtų ginčų dėl minėto palikimo priėmimo. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjas tėvo J. B. anksčiau minėtą palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir jų negalima gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445, 448 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po tėvo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.