Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-02 · Byla Nr. A2.6.-7096-870/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
A2.6.-7096-870/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06432-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
W. B. S.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-7096-870/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06432-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui W. B. S.,vertėjai Giedrei Račiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi W. B. S., gimusio (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, Lenkijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, nedirbančio, turinčio techninį išsilavinimą (baigė technikos mokyklą), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

W. B. S. 2015 m. balandžio 15 d., apie 13:45 val., Linkmenų g. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį „ŽUK A07“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. GNG 6538, važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino abu automobilius. Taip W. B. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip W. B. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Atvykęs į teismo posėdį, administracinėn atsakomybėn traukiamas W. B. S. kaltę pripažino. Jis paaiškino, kad jis nepadarė to, ką turėjo padaryti pagal Lietuvos įstatymus. Jis žinojo, kad atsitrenkė į automobilį, tačiau jis nepasišalino iš įvykio vietos, paliko savo vizitinę kortelę ant automobilio, kurios kitoje pusėje parašė savo elektroninio pašto adresą su prierašu „prašome su manimi susisiekti“. Jis padarė klaidą, kadangi nenurodė savo telefono numerio. Jis buvo kartu su dukra, kuri labai blogai jautėsi, ją kankina pilvo skausmai. Buvo pietų metas mokykloje, parkavimosi aikštelėje buvo 70-100 automobilių, nemanė, kad suras automobilio savininką greitai ir manė, kad reikės jo labai ilgai laukti. Dėl susiklosčiusių aplinkybių su dukra palaukė penkias minutes ir išvažiavo. Tiesiog tuo metu nerimavo dėl dukters ir negalvojo apie automobilius, tuo labiau nebuvo padaryta didelė žala. Jis nemanė, kad įvykis sukels tiek problemų. Kitą dieną laukė elektroninio laiško, nieko nesulaukė. Kai jam paskambino policija, jau buvo per vėlu. Labai atsiprašo, kad taip pasielgė. Jis susisiekė su automobilio savininke, ji yra mokytoja. Jis nuėjo pas ją, atsiprašė. Lenkijoje praktika tokia, kad yra paliekama kortelė arba kontaktai ir niekada neskambinama policijai, nes policija atvažiavus kaltina, kad gaišina jų laiką. Pagal Lenkijos įstatymus tai nėra avarija. Jeigu bus atimtas vairuotojo pažymėjimas, jam reikės emigruoti iš Lietuvos. Jis turi pinigų sąskaitoje, bet mažai. Jo žmona uždirba 1700 litų.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo 2015-05-05 rašytiniame paaiškinime Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui W. B. S. nurodė, kad 2015 m. balandžio 15 d. 14.30 val. Sirokomlės mokyklos teritorijoje išvažiuodamas jam priklausančiu FS ŽUK markės automobiliu, jis apgadino VW markės automobilį. Pamatęs įbrėžimus ant savo automobilio ir sudaužytą pastatyto automobilio posūkio žibintą, jis nežinojo ką daryti. Tuo metu mokyklos teritorijoje stovėjo labai daug automobilių (apie 60-70). Matydamas, kad išvažiuoja ir įvažiuoja kiti automobiliai, pamanė, kad neras sugadinto automobilio savininko. Manė, kad kliudė vieno iš mokinių ar kažkieno atvažiavusio papietauti asmens automobilį. Už lango paliko vizitinę, o kitoje pusėje parašė „Aš daro“ ir angliškai „Please contact“ (liet. „Prašau susisiekti“), „wojciechswistuniuk@gmail.com“. Taip pat paaiškinime nurodė, kad nors tai nepateisina jo elgesio, Lenkijoje taip daroma, jeigu yra toks įbrėžimas ir būtų iškviesta policiją, kviečiantis asmuo gautų baudą už tai, kad trukdo dirbti. Kuomet būtų žinojęs, kad įvyks tokia situacija, jis lauktų prie to automobilio iki vakaro. Taip pat nurodė, kad būdamas šoke jis neužbraukė duomenų vizitinėje kortelėje – tai buvo vizitinė iš jo paskutinio darbo, kurio duomenys negaliojo. Nepagalvojo, kad esantys duomenys suklaidins sugadinto automobilio savininkę. Kitą dieną jis susitiko su savininke, atsiprašė už nesusipratimą ir už jos apgadintą automobilį (b.l. 12,13).

Šalies argumentai

J. K. paaiškinime, rašytame 2015-04-16 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui, nurodė, kad 2015-04-15, ji išeidama iš mokyklos apie 15.00 val., pastebėjo, kad yra sugadintas jos automobilis („Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam buvo subraižytas šonas ir sudaužytas priekinis žibintas. Mokyklos kieme stovinčios kameros užfiksavo įvykį. Iš vairuotojo pusės durelių lango buvo uždėta vizitinė kortelė. Ji bandė susisiekti su vairuotoju, kurio valstybinis Nr. GNG 6538, tačiau mobilusis telefonas buvo išjungtas, o atsakymo į elektroninį laišką ji nesulaukė. Jos automobilis draustas BTA draudimo kompanijoje (b.l. 8).

Iš 2015-04-16 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniosios patrulės S. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą 2014-04-16 apie 08.45 val. pagal gautą iškvietimą, J. K. paaiškino, kad 2015-04-15 apie 15.00 val. atėjusi prie savo automobilio „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo mokyklos kieme, Linkmenų g. 8, Vilniuje, pastebėjo, kad jis apgadintas. Už valytuvo pranešėja rado vizitinę kortelę, ant kurios ranka buvo užrašytas elektroninio pašto adresas ir prašymas susisiekti. J. K. parašė elektroninį laišką nurodytu adresu, tačiau atsakymo nesulaukė.

2015-04-16 apie 08.00 val., atvykusi į mokyklą, kurios vidiniame kieme įvyko eismo įvykis, pranešėja išsiaiškino, kad ant mokyklos pastato esanti vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kad 2014-04-15 apie 14.42 val. tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. GNG6538 (lenkiškais valstybiniais numeriais), atsitrenkė ir apgadino jos automobilį „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio pasišalino. 2015-04-16 apie 08.25 val. J. K. paskambino telefono numeriu, nurodytu ant vizitinės kortelės, tačiau atsiliepęs vyras neprisistatė ir nurodė, kad automobilio, valst. Nr. GNG6538, jis nevairavo. Pranešėja, peržiūrėjusi vaizdo įrašą ir suprasdama, kad vyras melavo, paskambino Nr. 112. Policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, pranešėja pakartotinai susisiekė telefonu su minėtu vyru, kuris paneigė, kad apgadino pranešėjos automobilį, o J. K. vyriškį informavo, kad į eismo įvykio vietą atvyko policijos ekipažas (b.l. 4,5).

2015-04-16 eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko Vilniuje, Likmenų g. 8, schemoje užfiksuota, jog automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadintas priekinis kairės pusės žibintas, sugadinimų aukštis 0,32-0,61 m (b.l. 6,7). Transporto priemonės (automobilio „ŽUK A07“, Lenkijos Respublikos valstybinis Nr. GNG 6538) techninės apžiūros akte bei fotolentelėse užfiksuota, jog automobiliui „ŽUK A07“, valstybinis Nr. GNG 6538, brėžtas dešinės pusės sparnas, įbrėžtas dešinės pusės metalinis zaipteris, automobiliui „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – brėžtas kairės pusės priekinis bamperis, sudaužytas kairės pusės priekinis posūkio žibintas, abiejų automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimų aukštis ir mechanizmas atitiko (b.l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų įvertinimas ir teismo išvados

Be W. B. S. prisipažinimo dėl J. K. automobilio sugadinimo, administracinio teisės pažeidimo faktines aplinkybes bei W. B. S. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodo byloje surinkti ir aukščiau paminėti įrodymai, tai yra, liudytojos (nukentėjusiosios) J. K. nurodytos aplinkybės 2015-04-16 paaiškinimas (b.l. 8) bei jos parodymai teisme, išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenis apie eismo įvykį (b.l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 14), fotolentelės (b.l. 15, 16), eismo įvykio vietoje paliktas raštelis (b.l. 9), kuriuose fiksuojami eismo įvykis, automobilių apgadinimai, vairuotojas, asmens duomenys (b.l. 25). Iš CD esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „ŽUK A07“ važiuodamas atbulas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino šį automobilį (b.l.11). Taigi šie minėti byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad W. B. S. pažeidė KET 9 punkte nustatytas bendrąsias eismo dalyvių pareigas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei 127 punkte numatytą pareigą pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Būtent šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai ir lėmė transporto priemonių sugadinimus, byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamą eismo įvykį sukėlė W. B. S. ir žalingas pasekmes sąlygojo pažeidėjo neatsargūs veiksmai vairuojant transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad W. B. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Pažeidėjas baustinas.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. W. B. S. kaltę įvykdžius šį jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodo asmens duomenys (b.l. 25), liudytojos (nukentėjusiosios) J. K. nurodytos aplinkybės 2015-04-16 paaiškinime (b.l. 8) bei jos parodymai teisme, išrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro (b.l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 14), fotolentelės (b.l. 15,16), eismo įvykio vietoje paliktas raštelis (b.l. 9), vaizdo įrašas, iš kurių matyti, kad automobilis „ŽUK A07“ važiuodamas atbulas ir atsitrenkęs (kliudęs) stovėjusį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pats pažeidėjas neneigė aplinkybės, jog jis kliudęs stovintį automobilį, jį apžiūrėjęs ir palikęs raštelį su savo elektroninio pašto adresu, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tvirtino, jog taip pasielgė vertinant situaciją Lenkijos Respublikoje, kurios piliečiu jis ir yra. Tiek liudytojos (nukentėjusiosios) J. K. paaiškinimais, tiek policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis bei vaizdo įrašu nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko įvykio vietoje nebuvo ir kaip pripažino pats pažeidėjas, jis šio automobilio savininko duomenų nežinojo, nežinojo ir šio asmens buvimo vietos. Eismo dalyvių veiksmus, susijusius su eismo įvykiu šioje situacijoje reglamentuoja Kelių eismo taisyklės, kurių 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Jokių alternatyvų (raštelių rašymo, jų palikimo eismo įvykio vietoje) Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, todėl pažeidėjo teiginiai, kad jis neturėjo tyčios nuslėpti eismo įvykį, kuomet buvo padaryta akivaizdi žala, atmestini, pažymėtina ir tai, jog jis dėl sukelto eismo įvykio paaiškinimą pateikė tik praėjus trims savaitėms po sukelto eismo įvykio, jokių veiksmų, nustatyti sugadintos transporto priemonės savininką, nesiėmė, nors tokią realią galimybę turėjo (pvz. apklausiant iš mokyklos teritorijos išeinančius/įeinančius asmenis, tokių asmenų buvimas užfiksuotas teismui pateiktame vaizdo įraše, ar apklausiant netoliese esančios mokyklos darbuotojus, kurios teritorijoje be kita ko ir įvyko eismo įvykis).

Teismo vertinimu šios situacijos negalima vertinti kaip įprasto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paliko raštelį (b. l. 90 su teisingu elektroninio pašto adresu, be to būtina įvertinti, aplinkybę, kad jis Lenkijos Respublikos pilietis ir dėl kalbos barjero nėra gerai susipažinęs su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Šios aplinkybės neatleidžia nuo administracinės atsakomybės taikymo, tačiau teikia pagrindą vertinti kaip išskirtines.

W. B. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog pažeidėjas kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nes asmens subjektyvi nuomonė apie įvykio aplinkybes (palikus raštelį pasišalinant iš eismo įvykio vietos), nėra laikytina atsakomybės vengimu ir negali sunkinti pažeidėjo padėties.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. 5 p. nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. ATPK prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. (mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi ATPK 30¹ str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2011, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.). Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, atlyginus padarytą žalą bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.

Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-3-2014).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius – W. B. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų (yra filmuota medžiaga, paties pažeidėjo paliktas raštelis su kontaktiniais duomenimis). Teismas atsižvelgia ir į nustatytą, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl eismo įvykio, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius W. B. S. – administracine tvarka nėra baustas, vedęs, turi nepilnametę dukrą (b.l. 25), jo vairavimo stažas (16 metų) leidžia teismui spręsti, kad W. B. S. pakankamai stropus vairuotojas, nėra linkęs daryti teisės pažeidimų, pažeidimas, kuomet jis pasišalino iš eismo įvykio vietos palikdamas savo kontaktinius duomenis, teismo vertinimu buvo įtakotas subjektyviu paties pažeidėjo vertinimu apie įvykio aplinkybes ir atsiradusius padarinius, atsitiktinio pobūdžio. Pažeidimai padaryti dėl neatsargumo. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendžia, kad už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą W. B. S. skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o skiriant nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą šiuo atveju yra pagrindas W. B. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir mažinti sankcijoje nustatytos piniginės nuobaudos dydį bei neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šiuo atveju ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (LVAT 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Tenkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prašymą ir skiriamą baudą išdėstyti per 12 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 27 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 33 str., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. teismas,

nutaria:

pripažinti W. B. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 eurų baudą;

pripažinti W. B. S. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, skirti jam 300 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirtas administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą W. B. S. skirti 300 eurų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Tenkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens prašymą ir paskirtą baudą išdėstyti 12 mėn. laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 25 Eurus t. y. baudą sumokėti iki 2016 m. liepos 1 d.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė