- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-275-557-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.8.1Šmeižimas (BK 154 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-04-24 nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Nuosprendžiu A. Ž. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
S. Ž. buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d. tuo, jog ji 2006 m. lapkričio 9 d. Šilutės rajono apylinkės teismui pateikdama rašytinį atsiliepimą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją nurodydama, kad A. Ž. šantažuoja DNSB „Draugystė“ darbuotojus, ir šia informacija ją pažemino.
S. Ž. buvo kaltinama ir pagal BK 155 str. 1 d. tuo, jog 2006 m. lapkričio 9 d. viešai raštu pateikdama Šilutės rajono apylinkės teismui atsiliepimą, užgauliai ją pažemino nurodydama, kad kartais ji atrodo psichiškai nesveika.
Apylinkės teismas S. Ž. išteisino motyvuodamas tuo, jog ji neturėjo tikslo kaip nors įžeisti ar apšmeižti A. Ž., nes išreiškė savo nuomonę, atsižvelgdama į A. Ž. elgesį ne tik su ja, bet ir su bendrijos nariais kelerių metų laikotarpyje, todėl paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tai padarė sąžiningai ir nepiktnaudžiaudama išreiškė savo nuomonę, ją hiperbolizuodama.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo pakeisti nuosprendį – S. Ž. nuteisti pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d., paskiriant bausmę sankcijų ribose, bei priteisti jos naudai 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas dėl neteisingo įrodymų vertinimo bei kaltinamosios veikų kvalifikavimo. Kaltinamosios rašte išdėstyti teiginiai, neva ji šantažuoja DNSB „Draugystė“ darbuotojus ir kartais atrodo psichiškai nesveika, ją paveikė visiškai ne taip, kaip konstatuoja teismas. Teismas nurodo, kad tokie teiginiai viso labo ją tik erzina, tuo tarpu jos atžvilgiu pavartoti minėti teiginiai ją paveikė taip, kad ji jaučiasi ne tik apšmeižta ir įžeista, bet ir pažeminta, o tai turėjo ir turi esminės reikšmės jos gyvenimo kokybei. Iš jos ėmė šaipytis kiti namo gyventojai bei kaimynai, dėl to labai sutriko jos sveikata, buvo ir yra priversta lankytis pas medikus. Teismas neanalizavo žodžio „šantažas“ reikšmės ir šio žodžio prasmės. Tarptautinių žodžių žodyne žodžio šantažas prasmė yra sekanti: „Šantažas - grasinimas paskelbti kompromituojančias žinias (tikras arba melagingas), siekiant savanaudiškų tikslų“. Ji niekada nieko nėra šantažavusi, o juo labiau nei S. Ž., nei kitų DNSB „Draugystė“ narių ar namo gyventojų, tad jos atžvilgiu iš kaltinamosios pusės išreikšti tokie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti. Ji, A. Ž., yra psichiškai sveika, ką patvirtina teismui pateikta 2007-01-17 medicininė pažyma, be to, jos giliu įsitikinimu, ji apskritai nėra „kartais atrodanti kaip psichiškai nesveika“. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 1 ir 2 dalys gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau asmens įsitikinimai ir jų reiškimo būdas tegali būti teisėtas, neįžeidžiant, neapšmeižiant bei nepažeminant kitų asmenų. S. Ž. negali įžeidinėti ar žeminti kitų asmenų, prieš įrašydama aiškiai neteisingus teiginius apie šantažą ir apie tariamą jos psichinę negalią, S. Ž. turėjo pasverti tų žodžių prasmę ir pasvarstyti apie galimas neigiamas tų žodžių pavartojimo pasekmes. Byloje apklaustų liudytojų R. V., V. I. L. bei H. S. duoti parodymai yra subjektyvūs, vienašališki bei tendencingi, kadangi šiais parodymais jie išreiškė ne savo disponuojamas žinias, o tik perteikė kaltinamosios nuomonę arba iš jos pačios išgirstus teiginius. R. V., buvusi bendrijos pirmininkė, pyksta ant jos dar nuo tų laikų, kuomet nesutikdama su priskaitomais mokesčiais jos pirmininkavimo laikais, ji bylinėjosi su bendrija teisme. Su V. V. yra susipykusios nuo tada, kai ji (A. Ž.) jai atsisakė paskolinti pinigų. H. S. ant jos pyksta nuo to laiko, kuomet ji pareiškimu informavo policiją apie įtarimus, kad minimas pilietis prekiauja namine degtine. S. Ž. raštu paskleidė prasimanytas žinias, suprasdama jų melagingumą, ir tuo siekė ją apšmeižti, pažeminti, sumenkinti jos asmenybę. S. Ž. tyčia raštu ją pažemino jos pačios ir kitų asmenų akyse. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. Ž. padarė BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. numatytas veikas, už ką privalo atsakyti.
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas ištyręs, byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. Ž. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę bei žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.
Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.
Kaip teisingai pastebi apeliantė, Tarptautinių žodžių žodyne šantažas apibūdinamas kaip grasinimas paskelbti kompromituojančias žinias (tikras arba melagingas), siekiant savanaudiškų tikslų. Vienok apeliantės argumentas, jog atsižvelgiant į nurodytą žodžio „šantažas“ prasmę S. Ž. be jokio pagrindo atsiliepime teismui nurodė, kad ji šantažuoja bendrijos darbuotojus, nėra visiškai teisingas. Aiškindama, kodėl atsiliepime nurodė, jog A. Ž. šantažuoja bendrijos darbuotojus, teisiamajame posėdyje S. Ž. parodė, jog šantažas, jos įsitikinimu, yra tuomet, kai darbuotoją šantažuoja, siekiant savanaudiškų tikslų, o būtent tokių tikslų, jos nuomone, siekia A. Ž. – ji siekia susigrąžinti iš bendrijos pinigus, kurie jai nepriklauso (b. l. 70). Todėl ji ir įrašė sakinį, kad A. Ž. ją šantažuoja, pasipiktinusi A. Ž. veiksmais 2006 metų birželio mėnesio pabaigoje, kai pastaroji, nepaisydama to, jog teismai atmetė jos ieškinį dėl 1051,19 dėl komunalinių mokesčių permokos, atėjo vakare apie 22 val. (tai patvirtino ir pati nukentėjusioji, b. l. 71), prikėlė ją iš lovos, padavė kažkokį popierių (kaip matyti iš bylos, tai buvo 2006-06-27 prašymas pateikti duomenis apie komunalinius mokesčius bei kitą informaciją, susijusią su bendrijos veikla, b. l. 56) ir reikalavo ant jo pasirašyti. Tuo tarpu ji tik administruoja bendriją, bendrijos buhalterė yra V. L., kuri viską skaičiuoja, todėl A. Ž. jai rūpimu klausimu turėjo kreiptis būtent į V. L.. Beje, kaip matyti iš bylos, šis nesusipratimas tarp A. Ž. ir bendrijos darbuotojų dėl neva atsisakymo pateikti duomenis, susijusius su bendrijos veikla, nėra pirmas, konfliktas yra pakankamai įsisenėjęs ir šio konflikto priežastis yra ginčas dėl komunalinių mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Dar 2001-08-06 rašte, adresuotame Šilutės savivaldybės merui (b. l. 54) dėl karšto vandens siurbliuko sugadinimo (dėl to visas namas neturėjo karšto vandens) gyventojai nurodė, jog namo gyventojai E. Ž. ir A. Ž. jau seniai gadina bendrą namo turtą, nelaiko savęs namo bendrijos nariais, nemoka su bendrija susijusių mokesčių, nevalo laiptinės, visus vadina vagimis ir „samagonščikais“, svaidosi necenzūriniais žodžiais, tačiau, kaip pažymėta 2007 m. sausio mėn. gyventojų prašyme, adresuotame Šilutės rajono apylinkės teismui (b. l. 52), dėl aukščiau paminėto incidento namo gyventojai jokios paramos iš savivaldybės ir policijos nesulaukė, o A. Ž., šmeiždama, žemindama, kerštaudama bei rašinėdama nepagrįstus skundus, ir toliau bendrijos darbuotojams trukdo normaliai dirbti, veikia psichologiškai, daro spaudimą ir griauna bendrijos organizacinius pagrindus. Kaip teigiama DNSB „Draugystė“ 2006-11-09 atsiliepime (b. l. 2), A. Ž., nors ir nebūdama bendrijos nare (iš bendrijos narių ji pašalinta 2002-03-27), tačiau turėdama visas galimybes dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose ir susipažinti su bendrijos sprendimais (kurie dar skelbiami ir laiptinės stenduose), taip pat galėdama susipažinti su stenduose skelbiama informacija apie kiekvieno mėnesio komunalinius paskaičiavimus, šiomis išvardytomis teisėmis ir galimybėmis nesinaudoja, nesistengia problemas spręsti geranoriškai, priešingai, netgi įgalioja pašalinius asmenis gauti iš bendrijos atstovų neva dėl bendrijos darbuotojų kaltės jai nepateikiamus duomenis, kartu su jais surašo 2006-06-30 aktą, kuriame konstatuoja, jog 2006-06-27 bendrijos atstovės S. Ž. ir V. I. L. atsisakė priimti jos prašymą dėl duomenų pateikimo, o 2006-06-29,30 minėtos atstovės neatidarė savo butų durų (b. l. 53), ir taip sukurdama savo kaip asmens, kurio teisės pažeidžiamos, įvaizdį, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo pateikti duomenis (b. l. 1). Kaip nurodo išteisintoji, šiuos A. Ž. veiksmus ji atsiliepime ir apibūdino kaip šantažuojančius bendrijos darbuotojus. Tuo būdu, nors aptartus A. Ž. veiksmus vertinti kaip šantažą tiesiogine šio žodžio prasme ir nėra visiškai tikslu, priimant dėmesin eilę metų besitęsiantį A. Ž. ir bendrijos konfliktą, kuris nesibaigia dėl A. Ž. elgesio, pasireiškiančio ne tik nepagrįstais reikalavimais bendrijos atžvilgiu (teismai atmetė A. Ž. ieškinius), bet ir, kaip matyti iš apklaustų bendrijos narių parodymų, užgauliojimais bendrijos administratorės S. Ž., bendrijos buhalterės V. I. L. bei buvusios bendrijos pirmininkės R. V., kuri, pasak jos pačios, atsisakė savo pareigų dėl A. Ž. veiksmų, atžvilgiu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. Ž., turėdama savo subjektyvų supratimą apie šantažo esmę, A. Ž. veiksmus savo ir kitų jau minėtų bendrijos darbuotojų atžvilgiu įvertindama kaip šantažą bei pateikdama šią nuomonę atsiliepime, sąžiningai klydo. Todėl daryti išvadą, jog S. Ž., atsiliepime nurodydama, kad A. Ž. „šantažuoja bendrijos darbuotojus“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nėra pagrindo.
Aiškindama, kodėl atsiliepime nurodė, jog A. Ž. kartais, jos manymu, atrodo psichiškai nesveika, S. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, jog šiuos žodžius įrašė, atsižvelgdama į ankstesnius jai žinomus duomenis, t. y. dar 2001 m. rugpjūčio mėn. gyventojų rašytuose raštuose (vieno iš jų turinys aptartas aukščiau) išdėstytas aplinkybes apie A. Ž. elgesį. Šiuos S. Ž. parodymus patvirtina 2006-11-09 atsiliepimo turinys, kur nurodyta, jog atsiliepimo priedai Nr. 7 ir 8 liudija, kad ji (A. Ž.) kartais atrodo psichiškai nesveika (teisiamajame posėdyje S. Ž. parodė, kad šie priedai – tai 2001 m. rugpjūčio mėn. gyventojų rašyti raštai). Tolimesni S. Ž. parodymai rodo, jog išvadą, kad sveikas žmogus taip nesielgia, ir atitinkamai prielaidą, jog Ž. kartais atrodo psichiškai nesveika, ji padarė atsižvelgdama ne tik į aptartą informaciją, bet ir pačios A. Ž. elgesį jos atžvilgiu, kuomet, pasak S. Ž., A. Ž. gatvėje koneveikdavo ją necenzūriniais žodžiais po pralaimėtos bylos teismuose dėl permokos grąžinimo. Tai, kad A. Ž. konfliktuodavo ir nepagarbiai elgėsi ne tik su S. Ž., bet ir su kitais bendrijos nariais, apylinkės teisme parodė liudytojai R. V., V. I. L. ir H. S.. Nors apeliantė teigia, kad šių liudytojų parodymai yra subjektyvūs, vienašališki bei tendencingi, tačiau juos visiškai patvirtina byloje pateiktas 2007 m. sausio mėn. kolektyvinis bendrijos narių pasirašytas prašymas, kuriame nurodoma, jog A. Ž. jau 10 metų šmeižia, kolioja, žemina, kerštauja, rašinėja nepagrįstus skundus ir tokiu būdu bendrijos darbuotojams trukdo normaliai dirbti, veikia psichologiškai, daro spaudimą ir griauna bendrijos kaip organizacijos pagrindus, teismai A. Ž. tapo gyvenimo norma ir pomėgis, kur gali išlieti visą savo pyktį ant žmonių, su kuriais gyvena viename name, taip pat rašte nurodoma, jog A. Ž. liguistas kerštas verčia namo gyventojus nerimauti, nes jų nuomone, ji turi sveikatos sutrikimų, kadangi sveikas žmogus taip nesielgia – tik ji vienintelė daugiabutyje, ir toks A. Ž. nenuspėjamas piktybiškas elgesys visiems jau įkyrėjo. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog S. Ž., kaip bendrijos administratorė, rašydama atsiliepimą teismui vėlgi bendrijos vardu, šiame atsiliepime nurodydama, jog A. Ž. kartais atrodo psichiškai nesveika, išdėstė ne tik savo asmeninę nuomonę, tačiau ir kitų bendrijos narių kolektyvinę nuomonę, jog A. Ž. elgesys bendrijos narių atžvilgiu jų supratimu neatitinka sveiko žmogaus elgesio.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą, kad S. Ž. neturėjo tikslo įžeisti ar apšmeižti A. Ž., parašydama atsiliepime teismui, kad A. Ž. šantažuoja bendrijos darbuotojus ir ji kartais atrodo psichiškai nesveika, nes išreiškė savo nuomonę, atsižvelgdama į A. Ž. elgesį ne tik su ja, bet ir su bendrijos nariais kelerių metų laikotarpyje. Apylinkės teismo išvados šiuo klausimu yra pakankamai argumentuotos nuosprendyje, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo S. Ž. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Pagrįstai išteisinęs S. Ž., apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. BPK 115 str. 3 d. nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Išteisindamas S. Ž. pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. tuo pagrindu, jog ji nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, ir po to atmesdamas A. Ž. civilinį ieškinį, apylinkės teismas pažeidė BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas, tuo nepagrįstai užkirsdamas kelią civiliniam ieškovui kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 4 d.). Todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina, ieškinį paliekant nenagrinėtu.
Išteisintoji S. Ž. prašo priteisti iš privačios kaltintojos A. Ž. 400 litų proceso išlaidų, kurias S. Ž. turėjo sumokėdama advokatui už jos gynybą pirmosios instancijos teisme. BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje gynėją, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotos jo naudai. BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. S. Ž. dėl nepagrįstai prieš ją iškeltų kaltinimų išteisinta, todėl jos išlaidos, susijusios su gynėjo darbo apmokėjimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. Ž.. Kadangi S. Ž. buvo kviečiama dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, juose dalyvavo ir dėl to turėjo kelionės išlaidų, išteisintosios prašymu dokumentais pateisintos jos kelionės išlaidos 24 litai 70 ct. bei atsiliepimo į apeliacinį skundą siuntimo apeliacinės instancijos teismui išlaidos 3 litai 58 ct. taip pat pripažįstamos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir išieškotinos iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti: A. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš A. Ž. 428 litus 28 ct. proceso išlaidų S. Ž. naudai.
Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.