- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-505-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00049-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 27 d. nutarimas Nr. 95-43 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d., 259 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1-2 d., 5 d. 2 p., paskirta galutinė 5 m. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2012-01-26, bausmės pabaiga – 2017-01-26.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 95-43 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės, bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. B. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės. Iš naujo įvertinti jo asmenybę, Psichologinės tarnybos išvadas pripažinti nepagrįstomis ir įpareigoti Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus Psichologinę tarnybą pateikti naujas išvadas per teismo nustatytą terminą, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Skunde A. B. nesutinka su teismo motyvais. Teismas privalėjo vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, kurios rodo, jog galima daryti išvadą, kad jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, taikant probacijos įstatymo normas. Nuteistasis išdėsto probacijos bei socializacijos sąvokas ir pabrėžia, kad asmenys nuolat susiduria su socialinėmis problemomis, kurios glūdi supančioje aplinkoje, o nuteistieji, būdami įkalinti, praranda reikalingus įgūdžius.
Nuteistasis nurodo, jog psichologinėje tarnyboje nebuvo jokio pokalbio apie narkotikus ar tam tikrų narkotinių medžiagų legalizavimą, todėl nesupranta, kodėl padarytos tokios psichologinės išvados, tuo labiau, kad jis nebuvo baustas pataisos namuose už narkotikų naudojimą. Jis suvokia narkotikų sukeliamą neigiamą poveikį. Pripažįsta, kad būdamas jaunas bandė marihuanos, tačiau tik iš smalsumo. Jis supranta, kaip neigiamai narkotikų vartojimas veikia santykius su šeima, bendradarbiais, aplinkiniais, kenkia valstybės ekonomikai.
Nuteistasis tvirtina pataisos namuose dirbęs ne dėl paskatinimų, o dėl prasmingo laiko praleidimo, todėl nesiekė jokios naudos sau, nereiškė pretenzijų dėl gaunamos algos, nors 2008 m. Europos socialinių teisių komitetas išaiškino, jog Europos socialinės chartijos 1(2) str. reikalauja mokėti asmenims, dirbantiems laisvės atėmimo vietose, atlyginimą.
Skunde nuteistasis teigia, kad niekuomet nemanipuliavo kitais žmonėmis ir jokios naudos sau nesiekė, todėl neaišku, kokiu būdu buvo nustatyta, kad jo savivertė žema.
Nuteistasis sutinka, kad dėl jam paskirtų nuobaudų galimai yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau jo pažeidimai nebuvo piktybiniai, ir tai nereiškia, kad jis nekoreguoja savo elgesio iki šiol. 2015-01-27 jis neišėjo į darbą, nes iš vakaro turėjo temperatūros, blogai jautėsi, todėl pramiegojo. O dėl 2015-02-03 pažeidimo nurodo, kad negalėjo norinčiam valgyti žmogui atsisakyti perduoti maisto.
Po paleidimo nuteistasis žada dirbti UAB „T.“ vairuotoju.
Nuteistasis nurodo turintis aiškią motyvaciją ir, suprasdamas savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas išvadas, pasimokęs iš savo klaidų, todėl visomis išgalėmis stengiasi socializuotis normaliam gyvenimui. Tvirtina, kad jis atitinka motyvuoto asmens schemą: žinoti-suprasti-sutikti-norėti-gebėti-daryti. Jam akivaizdu, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, ir atlikta bausmės dalis iš 5 metų laisvės atėmimo yra nemaža ir pakankama.
Skunde pažymima, kad viena iš valstybės politikos krypčių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės srityje yra jau atlikusių bausmę asmenų resocializacija, o paprastai resocializacijos priemonės pradedamos taikyti per vėlai. Resocializacija siekiama pozityvaus grįžimo į visuomenės gyvenimą.
Nuteistasis teigia įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad yra pasitaisęs ir šį rašytinį įsipareigojimą jis pateikė pataisos namų administracijai. Jis pasiryžęs vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, sutiktų išdirbti ir tam tikrą laiką nemokamų darbų.
Nuteistasis nurodo, kad jo padaryta veika buvo atsitiktinio pobūdžio, dėl gyvenimiško nepatyrimo ir smalsumo, todėl yra pagrindas tenkinti jo skundą. Tokie pagrindai nurodyti ir Komisijos nutarime, padarius išvadas, kad jis jau yra tinkamai pasiruošęs lygtiniam paleidimui ir jo resocializacija jau galima be realaus laisvės atėmimo, jam jau pakanka taikyti probacijos įstatymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į A. B. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nors A. B. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamus savo elgesio pokyčius, didelę motyvaciją laikytis įstatymų, daugiau nenusikalsti ir pasiruošimą resocializuotis į visuomenę, tačiau tokiais nuteistojo argumentais verčia abejoti paties nuteistojo elgesys.
Bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Tačiau negalima sutikti su nuteistuoju, kad jo elgesys rodo šią pareigą vykdžius tinkamai – A. B. vien iki Komisijos nutarimo priėmimo penkis kartus baustas drausmine tvarka ir, nors šios nuobaudos jau negaliojo nutarimo priėmimo metu, dar du pažeidimus jis padarė jau po Komisijos posėdžio, kuriame buvo priimtas jam palankus sprendimas, kas, be abejonės, vertintina itin neigiamai. Nuteistasis tvirtina apgailestaująs dėl tokio elgesio, nes nusižengė ne tyčia, o dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau tai nėra pirmi jo nusižengimai. A. B., atlikęs jau daugiau nei pusę laisvės atėmimo bausmės, puikiai žinojo nustatytas elgesio taisykles ir vidaus tvarką, todėl žinojo, kaip turi elgtis vienoje ar kitoje jo nurodytoje situacijoje ir suprato savo priešingo nustatytai tvarkai elgesio pasekmes. Taigi, tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ką taip akcentuoja nuteistasis, net atsižvelgiant į A. B. palankias aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo.
Nuteistasis yra skatintas keturis kartus, iš jų tris kartus už gerą darbą, pataisos namuose dirbo, laisvėje taip pat turi realių planų įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su šeima, turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kitos palankiai charakterizuojančios aplinkybės be abejonės yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, penkerius metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis tiek turint, tiek neturint tikslo jas platinti, todėl likusi neatlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, dar labai didelė – 2 metai 4 dienos (Komisijos posėdžio dienai). Tokie nusikaltimai yra ypač pavojingi visuomenės moralei, sveikai gyvensenai, valstybės ekonomikai. Nuteistasis savo nusikalstamą elgesį bando pateisinti smalsumu ir nepatyrimu, nors ir tvirtina suprantąs neigiamą narkotikų žalą, tačiau pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra tyčiniai, todėl ir juos darydamas asmuo puikiai suprato savo priešingą teisei elgesį bei sąmoningai jį pasirinko. Be to, nusikaltimų padarymo metu jis jau nebuvo labai jauno amžiaus ir tai nebuvo pirmas jo teistumas, taigi, Psichologinės tarnybos išvadose labai teisingai nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs savo elgesį pateisinti, minimalizuoti, nusikaltimo sunkumą mažinti.
Ir nors nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau kriminogeniniai veiksniai išlieka, tai informacija apie teisės pažeidimus – nusikalstamo elgesio istorija, nes A. B. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumai išnykę; gyvenimo stilius ir draugai – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupės, dabartinis ir ankstesni nusikaltimai buvo įtakojami asocialios grupės. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei vis dar išlieka, todėl neleidžia daryti išvados, kad A. B. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija.
Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo, vertina šios nutarties teisėtumą, pagrįstumą ir nutartyje padarytų išvadų teisingumą. Psichologinės tarnybos išvados yra tik vienas iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, tačiau jų kvestionavimas nėra šio skundo dalykas. Iš kitos pusės, tai, kad nuteistojo netenkina šiose išvadose padarytas jo asmenybės vertinimas, nes kai kuriais aspektais jis jam nėra malonus, nereiškia, jog išvados yra neteisingos, tuo labiau, kad jos padarytos specialisto psichologo, ir teismas neturi pagrindo jomis abejoti. Be to, pateiktos išvados vis dėlto yra palankios nuteistajam ir jomis vadovaujantis Komisija taikė lygtinį paleidimą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai A. B. charakterizuojančias aplinkybes, ypač įvertinus nuteistojo padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus po Komisijos posėdžio, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus veikų sunkumą ir pavojingumą, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, ypač padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laiką, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu A. B. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.