Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas pašalinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. spalio 19 d. sprendimo „Dėl rinkėjų papirkimo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje įtakos rinkimų rezultatams“ Nr. Sp-253 1 punkto nuostatą: „<...> (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir“ arba įpareigoti tai padaryti VRK.

Nurodo, kad VRK 2023 m. spalio 19 d. sprendimu „Dėl rinkėjų papirkimo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje įtakos rinkimų rezultatams“ Nr. Sp-253 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) nuspręsta: pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 3 straipsnyje nustatytus rinkimų proceso sąžiningumo, teisingumo ir skaidrumo principus; pripažinti pareiškėjo, V. S. ir D. B. padarytus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimus šiurkščiais Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punktą; pripažinti, kad pareiškėjo, V. S., D. B. padaryti pažeidimai – rinkėjų papirkimai ir papirktų 40 rinkėjų balsai, atiduoti už pareiškėją, neturėjo esminės įtakos (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų rezultatams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų rezultatų negaliojančiais.

Skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į VRK Darbo grupės 2023 m. spalio 16 d. išvadą (toliau – ir Išvada) Nr. 3-100 (1.2).

VRK 2023 m. spalio 26 d. sprendimu „Dėl rinkėjų papirkimo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje įtakos rinkimų rezultatams“ Nr. Sp-264 nuspręsta: nutraukti pareiškėjo, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal (duomenys neskelbtini) partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimus nesuėjus terminui, VRK 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. Sp-253 jį pripažinus šiurkščiai pažeidus Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą, pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 13 punktą.

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas teisės pažeidimus padarė būdamas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius.

Išvadoje, kuri yra sudedamoji Skundžiamo sprendimo dalis, siūloma šiukščiais pripažinti pareiškėjo padarytus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimus.

Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais padarė įtaką tiek 2023 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, tiek pakartotiname 2023 m. kovo 19 d. balsavime į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus dalyvavusiems rinkėjams.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo registruotas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatu į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus ir 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu.

Pareiškėjas rinkėjus papirko 2023 m. kovo 16 d. Tokiu būdu pareiškėjas paveikė asmenų, turinčių teisę rinkti, valią, realizuojant savo teisę rinkti merą (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero antro turo rinkimuose, vykusiuose 2023 m. kovo 19 d. Aplinkybė, kad būtent pastaruosiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų valiai jis padarė įtaką, konstatuota ir kaltinime pareiškėjui bei Skundžiamo sprendimo 5 dalyje, kurioje nurodoma „Pripažinti, kad K. K., <...> padaryti <...> pažeidimai – rinkėjų papirkimai ir papirktų 40 rinkėjų balsai, atiduoti už K. K., neturėjo esminės įtakos (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų rezultatams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų rezultatų negaliojančiais“.

Pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais padarė įtaką 2023 m. kovo 19 d. vykusiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų antrame ture dalyvavusių asmenų valiai, tačiau ne anksčiau nei neteisėtų veiksmų atlikimas vykusiuose 2023 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose dalyvavusių rinkėjų valiai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti.

Pažymi, kad iš skundo turinio ir reikalavimų matyti, kad pareiškėjas siekia iš ginčijamo VRK Sprendimo 1 punkto pašalinti žodžius „kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir“, nes vertina, kad tai yra netikslumas, nes K. K. rinkėjus papirko būdamas ne kandidatu į tarybos narius 2023 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, o būdamas tik kandidatu į merus 2023 m. kovo 19 d. vykusiame pakartotiniame balsavime į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad sprendime nurodoma, jog jis savo neteisėtais veiksmais padarė įtaką tiek 2023 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimuose, tiek pakartotiname 2023 m. kovo 19 d. balsavime į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus dalyvavusiems rinkėjams, liudija, kad pareiškėjas neteisingai supranta bei vertina politinės kampanijos laikotarpį, kandidato rinkimuose statusą ir jo kandidatavimo pabaigą bei Išvadoje nurodytus faktinius duomenis.

Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, yra nurodoma, kada konkrečiai pareiškėjas padarė neteisėtus veiksmus (papirko rinkėjus), t. y. jog K. K., rinkėjus papirko 2023 m. kovo 16 d., t. y. 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu, prieš 2023 m. kovo 19 d. vykusį pakartotinį balsavimą dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų.

Pakartotinis balsavimas dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų, kuris vyko 2023 m. kovo 19 d., taip pat yra 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos laikotarpio dalis (Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis). 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2022 m. spalio 7 d. (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. XIV-1424).

Galutiniai 2023 m kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai (duomenys neskelbtini) savivaldybėje yra nustatyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-772, t. y. po 2023 m. kovo 19 d. vykusio pakartotinio balsavimo mero rinkimuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Kandidato statusas pasibaigia įsigaliojus galutiniams rinkimų rezultatams. K. K. savo atliekamų neteisėtų veiksmų metu 2023 m. kovo 16 d. dar buvo laikomas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatu tiek į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius, tiek į merus, kaip ir nurodoma sprendimo 1 punkte, nes galutiniai tiek (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių, tiek ir mero rinkimų rezultatai paskelbti 2023 m. kovo 24 d. Jokio netikslumo sprendimo 1 punkte nėra.

Pareiškėjo teiginiai, kad sprendimo 1 punktas, kuriame nurodoma, kad jis neteisėtus veiksmus atliko būdamas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte keliamų reikalavimų dėl sprendimo motyvų nurodymo, dėl to ši aplinkybė turi būti pašalinta, yra nepagrįsti.

Tačiau net pareiškėjui vertinant, kad tai yra netikslumas, jis nenurodo, kaip šis, neva, netikslumas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas neginčija VRK 2023 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. Sp-264, kuriuo buvo nutraukti K. K., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nario, išrinkto pagal (duomenys neskelbtini) partijos iškeltų kandidatų sąrašą, įgaliojimai nesuėjus terminui VRK 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-253 1 punktu jį pripažinus šiurkščiai pažeidus Rinkimų kodeksą, pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 13 punktą.

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009; 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-41-624/2019). Rinkimų kodekse nėra jokios normos, kuri suteiktų teisę kandidatui rinkimuose kreiptis į teismą su skundu dėl VRK sprendimo ar kitos jos veikos, nesusijusios su jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu.

Skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Tokių duomenų pareiškėjas taip pat nepateikia. Tarp VRK ir pareiškėjo nėra kilusio jokio rinkiminio ginčo.

Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Dėl šių argumentų pareiškėjo reikalavimai dėl įpareigojimo VRK atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

VRK priimto sprendimo 1 punkte yra teisėtai ir pagrįstai nurodoma pareiškėjo ginčijama faktinė aplinkybė dėl jo, kaip kandidato į savivaldybės tarybos narius statuso, nes ji yra teisinga. Pareiškėjo reikalavimas ją pašalinti nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimo „Dėl rinkėjų papirkimo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje įtakos rinkimų rezultatams“ Nr. Sp-253 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VRK 2023 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. Sp-30 buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatu į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini) partijos kandidatas, dalyvavo 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, kandidatavo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius. Pareiškėjas 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu.

Nustatyta, kad pareiškėjas taip pat dalyvavo antrame rinkimų ture, vykusiame 2023 m. kovo 19 d., kaip kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2023 m. kovo 16 d. organizavo asmenų, turinčių teisę rinkti savivaldybės merą 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, papirkimą siekdamas paveikti jų valią realizuojant savo teisę rinkti. Už padarytą nusikaltimą pareiškėjas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Pareiškėjas skunde neneigia, kad 2023 m. kovo 16 d. organizavo rinkėjų papirkimą.

VRK darbo grupė 2023 m. spalio 16 d. priėmė išvadą Nr. 3-100 (1.2), kurioje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) partijos kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus K. K. pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir Rinkimų kodekso 3 straipsnyje nustatytus rinkimų proceso sąžiningumo, teisingumo ir skaidrumo principus; pripažino K. K. padarytus Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo papirkti rinkėjus pažeidimus šiurkščiais Rinkimų kodekso pažeidimais pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punktą; pripažino, kad rinkėjų papirkimai ir papirktų 40 rinkėjų balsai, atiduoti už K. K., neturėjo esminės įtakos (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimams, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimų rezultatų negaliojančiais.

VRK 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-253 1 punktu nusprendė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir Rinkimų kodekso 3 straipsnyje nustatytus rinkimų proceso sąžiningumo, teisingumo ir skaidrumo principus.

Nesutikdamas su VRK 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-253 1 punktu pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas pašalinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-253 1 punkto nuostatą: „<...> (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir“ arba įpareigoti tai padaryti VRK.

Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir rinkimų įstatymai (Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucijos garantuojama asmens teisė įstatyme numatytomis sąlygomis būti renkamam – svarbi asmens konstitucinė teisė (2011 m. gegužės 11 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami inter alia (lot. be kita ko) rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas (2021 m. gegužės 28 d. nutarimas); rinkimų proceso skaidrumas – būtina prielaida rinkėjams pasitikėti atstovaujamąja institucija (inter alia 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai, inter alia VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos, turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

Rinkimų kodekso (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2023 m. spalio 26 d.) 64–67 straipsniuose nustatytos pagrindinės taisyklės, susijusios su rinkimų politine kampanija ir jos dalyviais. Pagal Rinkimų kodekso 64 straipsnio 1 dalį, rinkimų politinė kampanija – šiame kodekse nustatytu laikotarpiu politinės kampanijos dalyvių, rinkėjų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų atliekama veikla, susijusi su Seimo, Respublikos Prezidento rinkimais, rinkimais į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimais.

Remiantis Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos. Jai vykstant registruojami rinkimų politinės kampanijos dalyviai, kandidatai, kandidatų sąrašai, vykdoma rinkimų agitacija, atliekama rinkimų politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos stebėsena ir kontrolė.

Rinkimų kodekso 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkimų politinę kampaniją sudaro šie etapai: rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas – nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki tos dienos, kai pagal šį kodeksą yra pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas; šiuo etapu registruojami rinkimuose ketinantys dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai (1 punktas); kandidatų kėlimas (išsikėlimas) – nuo pareiškinių dokumentų pagal šį kodeksą teikimo pradžios iki kandidatų registracijos pabaigos; šiuo etapu keliami arba keliasi ir registruojami kandidatai (2 punktas); rinkimų agitacija – nuo kandidatų registracijos ir paskelbimo iki rinkimų agitacijos draudimo pradžios. Vykstant pakartotiniam balsavimui, šis etapas taip pat apima laikotarpį nuo rinkimų agitacijos draudimo pabaigos iki pakartotinio balsavimo agitacijos draudimo pradžios (3 punktas); rinkimų agitacijos draudimas – 7 valandos iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos; šiuo etapu draudžiama vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją (4 punktas); rinkimų diena (pakartotinio balsavimo diena) – nuo 7 iki 20 val. Rinkimų (pakartotinio balsavimo) dieną rinkimų agitacija nevyksta (5 punktas); baigiamasis etapas – nuo balsavimo pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo – jo metu teikiamos ataskaitos. Rinkimuose, kuriuose vykdomas pakartotinis balsavimas, baigiamasis etapas prasideda nuo balsavimo pakartotinio balsavimo dieną pabaigos iki praėjus 100 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo (6 punktas).

Remiantis Rinkimų kodekso 179 straipsnio 5 dalimi, jeigu mero rinkimuose yra rengiamas pakartotinis balsavimas, sprendimas dėl tos savivaldybės tarybos galutinių rinkimų rezultatų nustatymo skelbiamas kartu su sprendimu dėl galutinių mero rinkimų rezultatų nustatymo.

Pareiškėjo teigimu, išvadoje, sprendžiant dėl jo padarytų neteisėtų veiksmų pripažinimo šiurkščiais pažeidimais pagal Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punktą, neteisėtai ir nepagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė įtaką 2023 m. kovo 5 d. vykusiuose (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių rinkimuose dalyvavusių rinkėjų valiai.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rinkimuose buvo rengiamas pakartotinis balsavimas (antrasis rinkimų turas), kuris vyko 2023 m. kovo 19 d.

Pažymėtina, kad kandidato statusas pasibaigia įsigaliojus galutiniams rinkimų rezultatams. Byloje nustatyta, kad galutiniai 2023 m kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai (duomenys neskelbtini) savivaldybėje yra nustatyti VRK 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. Sp-772, t. y. po įvykusio pakartotinio balsavimo mero rinkimuose (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų šias teismo nustatytas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atliekamų neteisėtų veiksmų metu, t. y. 2023 m. kovo 16 d., buvo laikomas (duomenys neskelbtini) partijos sąrašo kandidatu tiek į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius, tiek į merus, nes galutiniai (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narių ir mero rinkimų rezultatai paskelbti 2023 m. kovo 24 d.

Pažymėtina, jog Išvados 28 punkte nekonstatuojama pareiškėjo neteisėtų veiksmų įtaka 2023 m. kovo 5 d. vykusio pirmojo rinkimų turo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus metu, o pateikiamas pareiškėjo veiksmų, atliktų 2023 m. kovo 16 d., kurie lėmė pakartotinio balsavimo mero rinkimuose, vertinimas. Kaip nurodoma Išvadoje ir tai pagrindžia Rinkimų kodekso reguliavimas, savivaldybių tarybų ir merų politinės kampanijos laikotarpis yra bendras ir vientisas bei nėra skaidomas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai skundžiamo sprendimo 1 punkte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) partijos kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir merus K. K. pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir Rinkimų kodekso 3 straipsnyje nustatytus rinkimų proceso sąžiningumo, teisingumo ir skaidrumo principus. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamo sprendimo 1 punkto.

Be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kaip skundžiamo sprendimo 1 punkte nurodyta teiginio dalis „(duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir“ pažeidžia jo teises. Kaip minėta, pats pareiškėjas pripažino padaręs BK uždraustą veiką, taigi, ir Rinkimų kodekso pažeidimus, skunde neginčijo atsakovės nustatytų aplinkybių apie jo 2023 m. kovo 16 d. atliktus neteisėtus veiksmus, neginčijo ir aplinkybės, kad kaip kandidatas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės merus pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus bei pažeidė Rinkimų kodekso 3 straipsnyje nustatytus rinkimų principus.

Kadangi, kaip minėta, teismas nustatė, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, be to, nėra pagrindo teigti, kad ginčijama VRK sprendimo 1 punkto dalis pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymų saugomų interesus, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo 1 punkto pakeitimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde prašė teismo pakeisti sprendimo 1 punkto nuostatą: „<...> (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narius ir“ arba įpareigoti tai padaryti VRK. Pažymėtina, jog teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VRK pakeisti skundžiamo sprendimo 1 punktą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjo skundą atmetus, nėra pagrindo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.