Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria netenkintas V. Č. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovados 2012-06-06 nutarimas Nr. 10-13-AT1-549, kuriuo PC M (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų R. A., A. B., V. V. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Grigiškių policijos nuovadoje 2012-06-05 buvo gautas V. Č. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jis 2012-06-05, apie 14 val. 15 min. buvo neteisėtai sulaikytas PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų, jo atžvilgiu buvo panaudota jėga ir nuo sulaikymo momento iki 15 val. buvo apribota laisvė, pareiškėjas buvo pažemintas.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovada 2012-06-06 nutarimu Nr. 10-13-AT1-549 nutraukė PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų R. A., A. B., V. V. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo, R. A., A. B., V. V. veiksmuose nesant šio pažeidimo sudėties.

V. Č., nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. nutartimi V. Č. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovados 2012-06-06 nutarimą Nr. 10-13-AT1-549.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, netinkamai tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, nenagrinėjo jų tarpusavio ryšio ir tuo iš esmės pažeidė tiek ATPK 248 str. nurodytus administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinius, tiek pamatinius ATPK 7 str. įtvirtintus principus, dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta ir skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojai R. A., A. B., V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

ATPK 188 str. nurodyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, minėta teisės norma yra blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatomis.

PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojas V. V. paaiškinime policijai nurodė, kad 2012-06-05, apie 14 val. 15 min., PC „M“ (duomenys pakeisti) buvo sulaikytas neprisistatęs pilietis, kuris apsipirkinėjo 17 kasoje, praeinant pro apsaugos vartelius, jie suskambėjo. Apsaugos darbuotojui priėjus prie minėto piliečio ir paprašius praeiti dar kartą pro vartelius, minėtas asmuo kategoriškai atsisakė tai padaryti, motyvuodamas, kad nenori. Jam buvo pasakyta, kad šiuo atveju bus kviečiama policija, bet jis atsisakė laukti ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pilietis buvo sulaikytas ir atvestas į apsaugos patalpas, iškviestas policijos ekipažas (b. l. 17). Apklaustas pirmosios instancijos teisme V. V. iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad V. Č. geruoju nesutiko eiti į tarnybines patalpas. Jis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Nurodė, kad jeigu apsaugos darbuotojai patikrintų asmenį ir nieko neaptiktų, būtų žmogų paleidę. Kitokių variantų negali būti. Tačiau jeigu signalas suveikė ir žmogus nenori būti tikrinamas, nori pasišalinti, tai buvo įtarimas, jog kažką slepia. Dėl to jis buvo nuvestas į tarnybines patalpas (b. l. 46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad tuo metu jis dirbo „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotoju. Jis stovėjo už kasų ir pamatė kaip V. Č. praėjo pro kasas. Tada suskambo apsaugos varteliai. Jis priėjo prie piliečio, paprašė jo dar kartą praeiti pro tuos apsaugos vartelius. Jis atsisakė ir pasakė: „jog neis ir nenori to daryti“. A. B. per raciją pranešė kolegoms, jog yra toks pilietis ir nenori praeidinėti pro vartelius. Būna įvairios priežastys dėl ko apsaugos varteliai suveikia. Tai jiems reikėjo patikrinti pagal vidaus tvarką. V. Č. buvo agresyvus. Atėjęs pamainos viršininkas V. V. paklausė, kodėl jis nenori praeiti dar kartą pro apsaugos vartelius. Jis atsakė: „jog šiaip sau nenoriu“. Tada V. V. paaiškino, jog bus iškviesta policija. Pilietis sutiko su tuo. Tuomet atėjo R. A.. Piliečiui buvo pasiūlyta pora variantų, kaip galima jį patikrinti, ar skamba apsaugos varteliai, ar ne, jam einant. Net buvo atneštas rankinis ieškiklis. Pilietis iš pradžių kaip ir sutiko, kad būtų juo patikrintas, bet vėliau atsisakė ir sakė, jog lauks policijos. Jie iškvietė policiją. Pilietis apsipirko kasoje ir tada pasakė: „aš nieko nelauksiu“, bei bandė praeiti pro juos. Apsaugos darbuotojai gindamiesi, nuvedė pilietį į savo tarnybines patalpas, kol atvažiuos policija. Pilietis pradėjo stumdytis ir prieš jį buvo panaudoti savigynos veiksmai (b. l. 45). PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojas R. A. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir A. B. bei V. V. (b. l. 47). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų R. A., A. B., V. V. dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtų apsaugos darbuotojų nurodytas aplinkybes patvirtina PC „M“ (duomenys pakeisti) vaizdo kameromis darytas įrašas, iš kurio matyti, kad V. Č. atsisako pasitikrinti nešiojamu detektoriumi. V. Č. elgiasi agresyviai ir provokuojančiai, sumokėjęs už prekes ir jomis nešinas mojuoja mobiliu telefonu, tampo apsaugos darbuotojo R. A. tarnybinę kortelę, prisegtą prie išorinės marškinių kišenės, galiausiai bando jėga prasibrauti pro apsaugos darbuotojus link išėjimo. Tada prieš V. Č. panaudoti veiksmai, jis suimtas už rankos ir nuvestas link tarnybinių patalpų. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kad minėtas įrašas byloje pateiktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Č. pateiktas įvykio metu darytas vaizdo įrašas nėra informatyvus, jame nematyti nei konflikto pradžios, nei pabaigos, todėl juo nesivadovaujama.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas sutinkamai su Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 7 str. numatytos apsaugos darbuotojų teisės, tarp kurių ir teisė vykdant asmens ir turto saugą nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, taip pat panaudoti fizinę prievartą (2 p.); sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. Sulaikytas asmuo nedelsiant turi būti perduotas policijai (4 p.). 16 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad apsaugos darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Pagal 15 str. 4 d., apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš asmenį, kuris kėsinasi į saugomą subjektą ar objektą, pažeidžia viešąją tvarką ar priešinasi sulaikomas, būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti bei sulaikomo asmens pasipriešinimui neutralizuoti. Bylos medžiagos analizė leidžia teigti, kad šiuo konkrečiu atveju apsaugos darbuotojai nepažeidė minėtų įstatymo nuostatų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Č. atsiskaitant kasoje už prekes suveikė apsaugos varteliai, apsaugos pareigūnams prašant pakartotinai praeiti pro vartelius, V. Č. atsisakė tai daryti bei pasitikrinti metalo ieškikliu. Tai sudarė pagrindą įtarti, kad asmuo galimai padarė teisės pažeidimą ir jį sulaikyti bei iškviesti policiją (7 str. 4 p.). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. Č. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. jėga kūnu bandė pastumti apsaugos darbuotojus bei pasišalinti iš įvykio vietos, kas leido apsaugos darbuotojams panaudoti fizinę prievartą – paimti V. Č. už rankos ir nuvesti į tarnybines patalpas tam, kad būtų nustatyta jo asmenybė, peržiūrėtas vaizdo įrašas, siekiant patikrinti, ar nepadaryta vagystė (16 str. 1 d. 4 p.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prieš V. Č. panaudoti apsaugos darbuotojų veiksmai buvo proporcingi paties V. Č. agresyviam elgesiui (15 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. A., A. B., V. V. būtų padarę administracinį teisės pažeidimą, nėra, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad R. A., A. B., V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, kuria netenkintas V. Č. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Panerių policijos nuovados 2012-06-06 nutarimas Nr. 10-13-AT1-549, kuriuo PC „M“ (duomenys pakeisti) apsaugos darbuotojų R. A., A. B., V. V. atžvilgiu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį nepakeistą ir V. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.