Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-04-29 · Administracinė byla Nr. I-983-0815/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-29
Bylos Nr.
I-983-0815/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
Ž. G.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 644/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3.1; 9.8.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Ž. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcija (toliau - ir inspekcija), siekdama įvertinti Ž. G. (toliau – ir pareiškėjas) prašymą perskaičiuoti ir grąžinti 72450 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permoką nuo pajamų, gautų už 2007 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Jovainė“ parduotą 0,0925 ha žemės sklypą, esantį Klaipėdos raj. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k. v., bei nebaigtą statyti gyvenamą namą su garažu, atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, įvertino pareiškėjo sudarytos 2007 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sandorio aplinkybes bei surašė 2008 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. 2-3-16, kuriame padarė išvadą, kad nagrinėjamuose sandoriuose apmokestinamas pajamas gavo pareiškėjo tėvai S. ir R. G. ir pareiškėjui negali būti grąžinta 72450 Lt GPM permoka. Inspekcija 2008 m. liepos 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.5-3-11 patvirtino 2008 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. 2-3-16. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas) 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr.68-244 patvirtino inspekcijos 2008 m. liepos 10 d. sprendimą Nr.5-3-11. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – komisija) 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.S-295-(7-273/2008) patvirtino atsakovo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr.68-244.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas) ir prašė panaikinti minėtus komisijos, atsakovo ir inspekcijos sprendimus. Nurodė tokius argumentus:

1. Komisija ir atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sandoriu Pareiškėjo tėvai siekė išvengti GPM mokėjimo ir mokesčio bazė pareiškėjui perkelta formaliai. 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sandoris turėjo vieną tikslą – suteikti pareiškėjui materialinę naudą, o ne gauti tėvams mokestinę naudą, todėl negalėjo būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

2. Pareiškėjas neginčijo, kad jo tėvai vykdė ūkinę - komercinę veiklą, pardavinėdami žemės sklypus, tačiau dovanojimo sandoriu nesiekta išskaidyti S. G. ankstesnės individualios veiklos tęstinumo, kadangi tėvai, vykdydami individualią veiklą, keitė žemės sklypo paskirtį ir pardavinėjo neužstatytus žemės sklypus, ir šioje veikloje nepardavė nė vieno žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu. Taigi, jokio individualios veiklos tęstinumo, kai pareiškėjui buvo padovanotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas, nebuvo ir negalėjo būti.

3. Pareiškėjas apie tai, kad tėvai nori jam dovanoti gyvenamąjį namą, sužinojo daug anksčiau negu įvyko dovanojimo sandoris. Sužinojęs apie tėvų siekį, pareiškėjas sprendė, kaip pasielgti su gauta dovana: kadangi gyvenamasis namas buvo nebaigtas statyti, o norint jame gyventi reikėjo didelių investicijų, pareiškėjas pasinaudojo palankiomis rinkos sąlygomis ir padovanotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą nedelsiant pardavė. Tokio pobūdžio situacija logiška ir paaiškinama – tėvai pareiškėjui padėjo finansiškai.

4. Pareiškėjas pripažino, kad jeigu jo tėvai savarankiškai būtų pardavę nekilnojamąjį turtą, jiems būtų tekę sumokėti mokesčius, ir tuomet pareiškėjui būtų padovanota mažesnė pinigų suma, negu pareiškėjas gavo pats pardavęs minėtą turtą, tačiau tai, kad vienas iš būdų asmeniui yra ekonomiškai tikslingesnis, negali sudaryti pagrindo teigti, kad jį pasirinkdamas asmuo piktybiškai siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo ar siekė mokestinės naudos. Įstatymų nuostatos ir bendrieji gyvenimo principai suteikia žmogui pasirinkimo laisvę bei galimybę gauti įstatymo nedraudžiamą didesnę materialinę naudą.

5. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjo motyvus dėl panaudotų pinigų. Dalis pinigų buvo panaudota būsto remontui ir buities gerinimui, šiuo metu, esant itin palankioms nekilnojamojo turto rinkos sąlygoms, pareiškėjas už likusius pinigus nusprendė pirkti namo dalį. Pareiškėjas prieš pusantrų metų, kai buvo nekilnojamojo turto kainų pikas, pardavęs nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, elgėsi protingai, logiškai ir materialiai naudingai. Tai, kad pareiškėjui pavyko pasinaudoti rinkos situacija ir gauti materialinės naudos, negali būti traktuojama kaip nesąžiningas elgesys ir valstybė negali dėl šios aplinkybės pažeisti pareiškėjo teisių. Atsakovas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui prievolę įrodyti pinigų panaudojimo faktą, visiškai nesiaiškindama, ar pinigus gavo pareiškėjo tėvai ir ar jie turėjo materialinės naudos.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė tokius argumentus:

1. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjo tėvai – S. G. ir R. G., 2004–2005 metais vykdė komercinę veiklą, neįregistravę individualios veiklos: per įgaliotą asmenį – sūnų R. G. 2004–2005 m. pardavė šešis sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, iš jų du sklypus po 0,0924 ha pardavė UAB „Jovainė“. S. ir R. G. pripažino, kad vykdė individualią veiklą ir apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį sumokėjo. Be to, R. G. užsakymu ir Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 13.6-2974 1,0710 ha žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio pakeista į individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti, sudarytas detalusis planas individualioms valdoms. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2004 m. liepos 28 d. patvirtino detaliojo plano projektą – minėtas žemės sklypas buvo padalintas į dešimt sklypų, skirtų individualiai statybai.

2. Pareiškėjo tėvai 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. JP-11642) padovanojo pareiškėjui 0,0925 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu. Turtas dovanojimo sutartyje įvertintas 483 000 Lt pagal UAB „Lituka ir Ko“ 2007 m. liepos 17 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. LDC-707165, 2007 m. liepos 17 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą Nr. LDC-707165a bei šalių įvertinimą, tačiau pareiškėjas, nuo Turto dovanojimo praėjus itin trumpam laiko tarpui – trims dienoms, 2007 m. liepos 27 d. sutartimi (notarinio registro Nr. JP-12209) dovanotą Turtą pardavė UAB „Jovainė“ už 483 000 Lt, t. y. tokia kaina, kokia Turtas įvertintas dovanojimo sutartyje.

3. Pradėjus mokestinį patikrinimą, pareiškėjo brolis, R. G., paaiškino esąs įgaliotas asmuo atstovauti sandoriuose dėl žemės su nebaigtais statyti statiniais pardavimo, pateikė notaro patvirtintą 2007 m. liepos 24 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. JP-11647); 2007 m. spalio 22 d. atvykęs susipažinti su pavedimu tikrinti pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LDC-707165, kurioje nurodyta, kad turto vertės nustatymo užsakovas – R. G., ataskaita surašyta 2007 m. liepos 17 d.

4. Pareiškėjo paaiškinimai, kad brolį įgaliojo dėl to, jog nenorėjo atsitraukti nuo darbo, vertintini kritiškai: pareiškėjas dirba AB „Žemaitijos pienas“, jį atstovaujantis brolis R. G. tuo metu, kai vyko žemės sklypų su nebaigtais statyti statiniais dovanojimas ir pardavimas dirbo Kaune registruotoje UAB „Paradis“ (nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. liepos 30 d.), nuo 2008 m. vasario 21 d. dirba UAB „Jukna ir Co“.

5. Pareiškėjo teiginiai, kad dalis pinigų už ginčo turto pardavimą panaudota būsto remontui ir buities gerinimui, kad, esant itin palankioms nekilnojamojo turto rinkos sąlygoms, už likusią pinigų sumą jis, esą, nusprendė pirkti namo dalį ir pateikė preliminarios sutarties kopiją, neparemti jokiais įrodymais; be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsniu, preliminarios sutarties sudarymas dar nereiškia, jog ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis, todėl pareiškėjo argumentas dėl preliminarios sutarties sudarymo vertintinas kaip gynybinė pozicija.

6. S. G. 2007 m. lapkričio 21 d. paaiškinimai, kad žemės sklypus jis padovanojo vaikams, nes gyvena (duomenys neskelbtini), sūnūs – Klaipėdoje, jo įsigyta žemė taip pat yra Klaipėdos rajone, o jis ir žmona turi negalią, todėl jam per sunku užsiimti individualia veikla, yra nelogiški ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

7. S. G. 2007 m. liepos 24 d. po vieną žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais padovanojo sūnums: pareiškėjui – Ž. G., S. G. ir R. G., prieš dovanojimo sutarties pasirašymą žemės sklypai su nebaigtais statyti statiniais buvo įvertinti turto vertintojo. Pareiškėjas – Ž. G. bei S. G. žemės sklypus 2007 m. liepos 27 d. pardavė UAB „Jovainė“, o R. G. – fiziniam asmeniui, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog dovanojimo sandoriu siekta išskaidyti S. G. individualios veiklos tęstinumą keliems asmenims.

8. Nekilnojamo turto pirkėjų ir pardavėjų paiešką, kainų derinimą, įvertinimą, dokumentų tvarkymą, nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo dokumentų tvarkymą sąlygoja objektyvios ir subjektyvios priežastys, todėl tokie veiksmai neatliekami skubotai, per labai trumpą laiką. Tačiau nagrinėjamu atveju sandoriai įvyko per labai trumpą laiką, dovanojimo sandoris įvyko 2007 m. liepos 24 d., o kitą dieną, 2007 m. liepos 25 d., UAB „Jovainė“ pareiškėjui į sąskaitą pervedė 133 000 Lt avansą už žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais; galutinis atsiskaitymas už parduotą turtą vyko 2007 m. liepos 31 d., kai į pareiškėjo sąskaitą UAB „Jovainė“ pervedė 277 550 Lt, kuriuos 2007 m. liepos 31 d. iš sąskaitos pasiėmė R. G., taigi, darytina išvada, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo tėvo asmeninė nuosavybė, o atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo artimųjų atliktų veiksmų seką, dokumentiškai kintančią turto vertę, konstatuotina, kad tokiu būdu siekta mokestinės naudos.

9. Pareiškėjas ir jo tėvai iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vienas kitam, siekdami ne tik padidinti ginčo turto vertę, bet ir išvengti GPM mokėjimo bei išskaidyti pareiškėjo tėvo – S. G. individualios veiklos tęstinumą, t. y. sudarydami dovanojimo sandorį sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti – nemokėti (susigrąžinti) GPM; pareiškėjas buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, mokesčio bazė jam perkelta formaliai, todėl laikytina, kad žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu pardavė pareiškėjo tėvai – S. ir R. G., kurie siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti; sandorio aplinkybės yra iškreiptos, sandorio sudarymo pagrindinis tikslas – mokestinė nauda, todėl pagrįstai taikytas turinio viršenybės prieš formą principas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad komisija ir mokesčių administratoriai pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies (2004 m. balandžio 13 d. redakcija) nuostatas. Byloje nustatytų įrodymų visetas (be kita ko, kad pareiškėjo tėvai 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. JP-11642) padovanojo pareiškėjui 0,0925 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, bei nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu; ginčo turtas dovanojimo sutartyje įvertintas 483 000 Lt pagal UAB „Lituka ir Ko“ 2007 m. liepos 17 d. turto vertės nustatymo pažymą Nr. LDC-707165, 2007 m. liepos 17 d. apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą Nr. LDC-707165a bei šalių įvertinimą, tačiau pareiškėjas, nuo Turto dovanojimo praėjus itin trumpam laiko tarpui – trims dienoms, 2007 m. liepos 27 d. sutartimi (notarinio registro Nr. JP-12209) dovanotą Turtą pardavė UAB „Jovainė“ už 483 000 Lt, t. y. tokia kaina, kokia ginčo turtas įvertintas dovanojimo sutartyje; kad sandorius sudarinėjo pareiškėjo brolis R. G.) leidžia paneigti pareiškėjo abejones dėl komisijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-295(7-273/2008) bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 68-244 neteisėtumo: nekilnojamo turto pirkėjų ir pardavėjų paiešką, kainų derinimą, įvertinimą, dokumentų tvarkymą, nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo dokumentų tvarkymą sąlygoja objektyvios ir subjektyvios priežastys, todėl tokie veiksmai neatliekami skubotai, per labai trumpą laiką, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sandoriai įvyko per labai trumpą laiką, dovanojimo sandoris įvyko 2007 m. liepos 24 d., o kitą dieną, 2007 m. liepos 25 d., UAB „Jovainė“ pareiškėjui į sąskaitą pervedė 133 000 Lt avansą už žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais; galutinis atsiskaitymas už parduotą Turtą vyko 2007 m. liepos 31 d., kai į pareiškėjo sąskaitą UAB „Jovainė“ pervedė 277 550 Lt, kuriuos 2007 m. liepos 31 d. iš sąskaitos pasiėmė R. G.. Teismas padarė išvadą, kad 2007 m. liepos 27 d. pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo tėvo asmeninė nuosavybė, o atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo artimųjų atliktų veiksmų seką, dokumentiškai kintančią turto vertę, konstatuotina, kad tokiu būdu siekta mokestinės naudos. Konstatuotina, kad pareiškėjas ir jo tėvai iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vienas kitam, siekdami ne tik padidinti ginčo turto vertę, bet ir išvengti GPM mokėjimo bei išskaidyti pareiškėjo tėvo – S. G. individualios veiklos tęstinumą, t. y. sudarydami dovanojimo sandorį sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti – nemokėti (susigrąžinti) GPM. Pareiškėjas buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, mokesčio bazė jam perkelta formaliai, todėl laikytina, kad žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu pardavė pareiškėjo tėvai – S. ir R. G., kurie siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti, sandorio aplinkybės yra iškreiptos, sandorio sudarymo pagrindinis tikslas – mokestinė nauda, todėl pagrįstai taikytas turinio viršenybės prieš formą principas.

Teismas nurodė, kad šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog pareiškėjo teiginiai, kad dalis pinigų už ginčo turto pardavimą panaudota būsto remontui ir buities gerinimui, nėra paremti jokiais įrodymais. Pareiškėjo teiginiai, kad, esant itin palankioms nekilnojamojo turto rinkos sąlygoms, už likusią pinigų sumą jis, esą, nusprendė pirkti namo dalį ir pateikė preliminarios sutarties kopiją (b. l. 32), nepaneigia komisijos 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-295(7-273/2008) bei atsakovo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 68-244. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.165 straipsnio 5 dalimi, preliminarios sutarties sudarymas dar nereiškia, jog ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis, todėl pareiškėjo argumentas dėl preliminarios sutarties sudarymo vertintinas kaip gynybinė pozicija. Taip pat vertintinas pareiškėjo brolio R. G. 2009 m. balandžio 27 d. liudijimas (b. l. 73), kuriame jis nurodė, kad praneša ir tvirtina, jog savo brolio Ž. G. lėšas, gautas už parduotą žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., išgrynino banke, pakeitė į eurus ir visą sumą perdavė broliui Ž. G., kad jokio dokumento dėl pinigų perdavimo jie nepasirašė, kadangi kaip brolis broliu vienas kitu pasitiki ir pretenzijų vienas kitam neturi.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo Ž. G. skundas dėl komisijos ir atsakovo sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo inspekcijai perskaičiuoti Ž. G. mokėtiną GPM ir grąžinti Ž. G. GPM permoką netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2007 m. liepos 24 d. dovanojimo sandoriu Pareiškėjo tėvai siekė išvengti GPM mokėjimo bei išskaidyti individualios veiklos tęstinumą. Dovanojimo sandoris tėvai siekė pareiškėją paremti finansiškai. Nurodo, kad mokestinę naudą iš dovanojimo ir vėliau turto pardavimo išimtinai gavo pareiškėjas, o ne jo tėvai, nes kadangi esminiais pinigais disponuoja būtent pareiškėjas. Pareiškėjas pripažįsta, kad jeigu jo tėvai savarankiškai būtų pardavę nekilnojamąjį turtą, jiems būtų tekę sumokėti mokesčius, ir tuomet pareiškėjui būtų padovanota mažesnė pinigų suma, negu pareiškėjas gavo pats pardavęs minėtą turtą, tačiau tai, kad vienas iš būdų asmeniui yra ekonomiškai tikslingesnis, negali sudaryti pagrindo teigti, kad jį pasirinkdamas asmuo piktybiškai siekė išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo ar siekė mokestinės naudos. Įstatymų nuostatos ir bendrieji gyvenimo principai suteikia žmogui pasirinkimo laisvę bei galimybę gauti įstatymo nedraudžiamą didesnę materialinę naudą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo pateiktus įrodymus apie panaudotas lėšas – preliminarią pirkimo pardavimo sutartį su įrodymais, jog visiškai pašaliniam asmeniui sumokėjau avansą, tikslu įsigyti nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo motyvų, kad atsakovas nepagrįstai perkėlė pareiškėjui prievolę įrodyti pinigų panaudojimo faktą, visiškai nesiaiškindama, ar pinigus gavo pareiškėjo tėvai ir ar jie turėjo materialinės naudos. Tokiu būdu sprendimas negalėjo būti motyvuotas turinio viršenybės prieš formą principu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir nurodė atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas ir jo tėvai iš anksto suplanavo nekilnojamojo turto dovanojimą vienas kitam, siekdami ne tik padidinti ginčo turto vertę, bet ir išvengti GPM mokėjimo bei išskaidyti pareiškėjo tėvo – S. G. individualios veiklos tęstinumą, t. y. sudarydami dovanojimo sandorį sukūrė sąlygas mokesčių įstatymui apeiti – nemokėti (susigrąžinti) GPM; pareiškėjas buvo tik tarpininkas tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos, mokesčio bazė jam perkelta formaliai, todėl laikytina, kad žemės sklypą su nebaigtu statyti statiniu pardavė pareiškėjo tėvai – S. ir R. G., kurie siekė nemokėti GPM nuo turto pardavimo pajamų. Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad sudarytas dovanojimo sandoris savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti; sandorio aplinkybės yra iškreiptos, sandorio sudarymo pagrindinis tikslas – mokestinė nauda, todėl pagrįstai taikytas turinio viršenybės prieš formą principas. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis ir pakvitavimas neįrodo, ginčo pinigų išleidimo fakto, nes preliminarios sutarties sudarymas (CK 6.165 str. 1 ir 5 d.) nereiškia, kad ateityje bus sudaroma pagrindinė sutartis, nes nei CK, nei kokiame kitame įstatyme nėra įsakmaus reikalavimo būtinai sudaryti pagrindinę sutartį. Nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog teismas visiškai neanalizavo jo argumentų dėl to, kad mokesčių administratorius jam nepagrįstai perkėlė prievolę įrodyti pinigų panaudojimo faktą, visiškai nesiaiškindamas, ar tuos pinigus gavo pareiškėjo tėvai ir ar jie turėjo materialinės naudos, yra pagrįstas. MAĮ 67 str. 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotas mokesčiais, privalo pagrįsti kodėl jie yra neteisingi. Teismas pareiškėjo brolio R. G. 2009 m. balandžio 27 d. liudijimą vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, neparemtą jokiais objektyviais įrodymais.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11 -719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-556-250/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-438-493/2009).

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalie 19 punkte (2006 m. spalio 3 d. redakcija) nustatyta, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir senelių nėra apmokestinamos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos, t.y. realiai ginčo turtą pardavė pareiškėjo tėvai, o dovanojimo sutartis buvo naudojama tik kaip instrumentas siekiant dirbtinai padidinti ginčo turto įsigijimo kainą ir taip išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.

Nekilnojamo turto pirkėjų ir pardavėjų paiešką, kainų derinimą, įvertinimą, dokumentų tvarkymą, nekilnojamo turto pirkimo ir pardavimo dokumentų tvarkymą sąlygoja objektyvios ir subjektyvios priežastys, todėl tokie veiksmai neatliekami skubotai, per labai trumpą laiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-250/2008 pažymėjo, kad pagal sandorių sudarymo laike to paties nekilnojamojo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiam asmeniui vyko sparčiu tempu. Ši faktinė aplinkybė leidžia teigti, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį. Atliktų veiksmų seka, atsižvelgiant į dokumentiškai kintančią turto vertę, suponuoja išvadą, kad tokiu būdu siekta mokestinės naudos. Tokiu būdu vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą.

Nagrinėjamu atveju sandoriai įvyko per labai trumpą laiką, dovanojimo sandoris įvyko 2007 m. liepos 24 d., o kitą dieną, 2007 m. liepos 25 d., UAB „Jovainė“ pareiškėjui į sąskaitą pervedė 133 000 Lt avansą už žemės sklypą su nebaigtais statyti statiniais, galutinis atsiskaitymas už parduotą turtą vyko 2007 m. liepos 31 d., kai į pareiškėjo sąskaitą UAB „Jovainė“ pervedė 277 550 Lt. Be to, nustatyta, kad pareiškėjo tėvai 2004 - 2005 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo komercinę veiklą. 2007 metų pavasarį, t.y. iki minėto nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties sudarymo, būsimos pirkėjos UAB „Jovainė“ atstovas S. K. jau žinojo apie parduodamus žemės sklypus su statiniais. Pažymėtina, kad pareiškėjui, parduodant jam dovanotą turtą, atstovavo brolis R. G., kuris taip pat atstovavo pareiškėjo tėvams 2004 – 2005 metais jiems vykdant nekilnojamojo turto pardavimo komercinę veiklą. Visus pinigus, kuriuos UAB „Jovainė“ pervedė į pareiškėjo sąskaitą už parduotą minėtą nekilojamąjį turtą, išgrynino R. G.. Pareiškėjo mokestinio ginčo metu ne kartą nurodyta aplinkybė, kad dar iki dovanojimo sandorio sudarymo pareiškėjas jau turėjo tikslą padovanotą nekilnojamąjį turtą parduoti, tik patvirtina aplinkybę, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo aiškus prieš dovanojimo sandorį. Darytina išvada, kad pardavimo sandoris inicijuotas dar tada, kai nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjo tėvo asmeninė nuosavybė, o atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo artimųjų atliktų veiksmų seką, dokumentiškai kintančią turto vertę, konstatuotina, kad tokiu būdu siekta mokestinės naudos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ryšiais susijusių asmenų, siekiant gauti mokestinės naudos, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 dalies nuostatomis, pagrįstai nebuvo atsižvelgta į formalią mokesčio mokėtojo veiklos išraišką bei buvo atkurtos iškreiptos aplinkybės, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Mokestinę naudą gavusiu pagrįstai pripažintas ne pareiškėjas, o jo tėvai, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti 72450 Lt GPM permoką.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų vertinimo kaip pasirinkta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenims. Mokesčių administratorius, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir konstatuodamas mokestinio pažeidimo faktą, rėmėsi visuma įrodymų, kurie tarpusavyje nekonkuruoja, patvirtina ir papildomo vienas kitą. Tuo tarpu, Pareiškėjo pateikta preliminarios sutarties kopija (b. l. 32) niekaip nepaneigia mokestinio patikrinimo ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Šioje sutartyje nurodoma, kad pareiškėjas, ketindamas pirkti nekilnojamąjį turtą, S. B. avansu sumokėjo 25 000 Lt, tačiau tai žymiai mažesnė suma, nei gauta pagal ginčo pirkimo - paravimo sandorį (483 000 Lt). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad preliminarios sutarties sudarymas nereiškia, jog ateityje būtinai bus sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 str. 1 ir 5 d.). Pareiškėjo brolio R. G. 2009 m. balandžio 27 d. liudijimas (b. l. 73), kuriame jis nurodė, kad iš ginčo pirkimo – pardavimo sandorio gautas sumas jis išgrynino banke ir perdavė savo broliui pareiškėjui, nėra pagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis, o be tokių duomenų toks įrodymas nėra pakankamas, nes paaiškinimą teikia su pareiškėju giminystės ryšiais susijęs asmuo, kuris taip pat yra suinteresuotas šio mokestinio ginčo baigtimi, todėl toks įrodymas pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinamas kaip pasirinkta gynybinę pozicija, kuri nepaneigia kitų bylos medžiagoje surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų visumos.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė