Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-06-29 · Administracinė byla Nr. eI1-4529-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-06-29Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
eI1-4529-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00455-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI1-4529-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjo J. L. atstovei advokato padėjėjai R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas.

Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-12 iki 2020-12-28 (tolesniame skundo tekste nurodė laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28) buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, 5 būryje, netinkamomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Paaiškino, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo nešvarios, apsilupę, plytelės suskaldytos. Tualetuose nešvaru, primėtyta nuorūkų. Kadangi tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Prausyklos grindys šlapios ir slidžios. Pažymėjo, kad dušinėje kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, dalis įrenginių neveikia, tarp dušo ragelių nėra pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos. Nurodė, kad nebuvo vietos džiovinti drabužiams ir avalynei, todėl skalbinius teko džiovinti gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje trūko ploto laisvai pajudėti, buvo drėgna, veisėsi pelėsis ir buitiniai parazitai, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dirbti, nors jis ne kartą raštu teikė prašymą dėl įdarbinimo. Papildomai pažymėjo, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė itin prasta, maistas atšalęs. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, kančiomis, orumo pažeminimu, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į pataisos namų psichologą dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų. Atskirais ir trumpais laikotarpiais pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m minimalaus ploto norma, tačiau trūko tik 0,1 kv. m, todėl šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir negalėjo sukelti skunde nurodomų pasekmių. Bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji gali skalbti ir džiovinti drabužius. Nuteistųjų drabužiai ir patalynė taip pat skalbiama centralizuotai. Sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patalpas taip pat galima vėdinti per atvirus langus. Pataisos namuose remontai atliekami pagal poreikį. Pažymėjo, kad švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo pačių nuteistųjų valios, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nuolat naikina ir jų veisimasi kontroliuoja už tai atsakinga įmonė, su kuria pataisos namai yra sudarę paslaugų teikimo sutartį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą yra pataisos įstaigų teisė, bet ne pareiga. Valgykloje tiekiamo maisto kokybė yra nuolat tikrinama atsakingų institucijų. Nepasitaikė atvejų, kuomet maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Maistas išdalijamas nuteistiesiems iš karto po pagaminimo, todėl negali būti atvėsęs. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas prašė skundą atmesti ir daliai ginčo laikotarpio taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 2018-2021 metais. Skundo pradžioje pareiškėjas nurodė ginčo laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-12 iki 2020-12-28, tačiau skundo tekste patikslino laikotarpio ribas ir jas nurodė nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28. Atsižvelgiant į tai, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018-02-22 iki 2019-06-20 ir nuo 2020-05-05 iki 2021-02-28, o skundą teismui pateikė tik 2021-02-25. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas už laikotarpį nuo 2018-02-25.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018-02-25 iki 2020-05-12 buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio kambaryje Nr. 521, kurio plotas – 36 kv. m. Šiame kambaryje kartu su pareiškėju buvo kalinama nuo 6 iki 11 asmenų, todėl pareiškėjui tekdavo nuo 3 kv. m iki 5,14 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2020-05-12 pareiškėjas buvo kalinamas 2 būrio kambariuose: Nr. 205, kurio plotas – 36 kv. m, jame kalėjo nuo 9 iki 11 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,2 kv. m iki 4 kv. m ploto; Nr. 219, kurio plotas – 18 kv. m, jame kalėjo nuo 3 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 4,5 kv. m iki 6 kv. m ploto; ir Nr. 221, kurio plotas – 36 kv. m, jame kalėjo nuo 8 iki 11 asmenų, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,2 kv. m iki 4,5 kv. m ploto. Atsižvelgiant į šiuos byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2018-01-09 iki 2018-01-18, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-13, nuo 2018-02-22 iki 2018-02-28, nuo 2018-03-01 iki 2018-03-02, nuo 2018-03-16 iki 2018-03-23, nuo 2018-03-27 iki 2018-04-24, nuo 2018-04-26 iki 2018-05-03, nuo 2018-05-08 iki 2018-05-21, nuo 2018-07-10 iki 2018-08-21, nuo 2018-09-18 iki 2018-10-11, nuo 2018-12-12 iki 2018-12-19, 2019-01-24 iki 2019-01-30, nuo 2019-02-06 iki 2019-05-09 Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 5 būrio kambaryje Nr. 521 teko mažiau, nei 3,1 kv. m ploto (trūko 0,1 kv. m). Taigi, atsakovės atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą ir šis pažeidimas iš viso truko 238 paras.

Pareiškėjas teigė, kad sanitarinio mazgo patalpose sienos ir lubos buvo nešvarios, apsilupę, plytelės suskaldytos. Tarp dušo ragelių nėra pertvarų, neįrengti kilimėliai, sieninės kabyklos. Tualetuose nešvaru, primėtyta nuorūkų. Kadangi tualeto kabinose nėra galimybės užsirakinti, buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą. Prausyklos grindys šlapios ir slidžios. Pažymėjo, kad tiek dušinėje, tiek gyvenamosiose patalpose kaupdavosi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų sanitariniuose mazguose ir bendrabučio tipo patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema ir pateikė tai patvirtinančias fotonuotraukas, iš kurių taip pat matyti, kad prausykloje ir tualete buvo įrengti ir atidaromi langai, per kuriuos galima papildomai išvėdinti patalpą, be to, matyti, jog sienos ir lubos yra tvarkingos, plytelės, priešingai, nei teigia pareiškėjas – nesuskaldytos, šalia dušų įrengtos kabyklos drabužiams, o dušai atskirti užuolaida. Pareiškėjas skundo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017-06-30 ataskaita nelaikytina šioje byloje objektyviu įrodymu, kadangi ji nėra aktuali ginčo laikotarpiui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų kabyklų, netvarkingų sienų, lubų, netinkamo vėdinimo, dušų ragelių neatskyrimo pertvaromis, atmestini.

Iš minėtų įrodymų (fotonuotraukų) negalima nustatyti, ar dušuose yra kilimėliai, kurių įrengimas reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 13.3 punkte, tačiau pareiškėjas šią aplinkybę nurodė visiškai abstrakčiai, nepagrindė jos priežastinio ryšio su realiai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, neteigė, kad dėl kilimėlių neįrengimo pareiškėjas buvo paslydęs ar susižeidęs, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų. Tas pats pasakytina ir vertinant pareiškėjo nusiskundimus, kad prausyklos grindys šlapios ir slidžios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai šioje dalyje nelaikytini pakankamais pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį, net ir pripažįstant, kad kilimėlių Marijampolės PN dušinėje nebuvo.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog sanitariniuose mazguose nešvaru, primėtyta šiukšlių, teismas pažymi, kad nešvara ir netvarka gyvenamosiose patalpose dažniausiai atsiranda dėl juose esančių asmenų atsainaus požiūrio į bendrąsias higienos normas ir tvarkos palaikymą. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktą, gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių jose gyvenančių nuteistųjų prerogatyva, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Teismas taip pat įvertina atsakovės atstovo pateiktas tualetų fotonuotraukas iš kurių matyti, kad tualetai yra vizualiai švarūs.

Pareiškėjo nusiskundimas, jog tualetuose negalima užsirakinti, yra teisiškai nepagrįstas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, taip pat nuo 2020-12-21 įsigaliojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Vis dėlto, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02; ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė, jog naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, jį kas nors stebėjo ar pan., o nurodė, jog tualetuose nebuvo įmanoma užsirakinti. Galimybės užsirakinti tualete nebuvimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pareiškėjui naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas jo privatumas, juolab, kad byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad tualetai yra įrengti atskirose visiškai uždarose kabinose.

Skunde nurodoma, kad tiekiamo maisto kokybė itin prasta, maistas atšalęs.

Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 14-16 punktus, maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Pagal tų pačių taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Kauno technologijos universiteto maisto instituto atliktų maisto kokybės tyrimų protokolus, kuriuose nebuvo nustatyta jokių nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės pažeidimų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymas, taip pat skundo šioje dalyje nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir koks būtent maistas buvo tiekiamas atšalęs, kokiu būdu ir kuo remiantis pareiškėjas nustatė tiekiamo maisto temperatūrą ar netinkamą kokybę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko abstrakčiais ir nepagrįstais.

Skunde nurodoma, kad pataisos namuose veisėsi buitiniai parazitai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, o kenkėjų kontrolės darbai atliekami reguliariai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, o priešingų įrodymų byloje nėra. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar gydytoją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi ir jų sukeltų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skundėsi, jog nebuvo įdarbintas pataisos namuose, nors to ne kartą pageidavo. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas (pvz., LVAT 2014-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-407/2014). Pastebėtina, jog paties pareiškėjo pateiktame Kybartų pataisos namų 2018-02-13 rašte nurodyta, kad pareiškėjas jo kalinimo laikotarpiu Kybartų pataisos namuose (po reorganizacijos – Marijampolės PN) buvo įdarbintas pagalbiniu darbininku 2016 metais, o 2017 metais jam vėl buvo pasiūlytas darbas, tačiau pats pareiškėjas dirbti atsisakė. Šios aplinkybės skunde nutylimos. Priešingai, pareiškėjas teigia, jog visą kalinimo laikotarpį (nuo 2015 m.) apskritai nebuvo įdarbintas. Atsižvelgiant į minėtus prieštaravimus, pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Tačiau, vadovaujantis minėta teismų praktika, net ir sutinkant su pareiškėju, jog jam pageidaujant, ginčo laikotarpiu Marijampolės PN atsisakė pareiškėją įdarbinti, tokie pataisos namų veiksmai savaime nelaikytini neteisėtu veikimu ir neatitinka būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 238 paras) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpoje (trūko 0,1 kv. m).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 50 000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis, nenustatyti ir jokie kiti pareiškėjo kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas atsakingas institucijas, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 856 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Tokia teismo išvada atitinka LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. LVAT 2021-01-13 nutartį byloje Nr. TA-65-822/2021; 2021-01-06 nutartis byloje Nr. TA-20-602/2021).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2021-04-20 nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021-04-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo J. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 856 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-04-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė