Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-301-900/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
1-301-900/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-301-900-/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03218-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.27.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro G. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsituokęs, neteistas, yra kaltinamas pagal BK 286 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. sausio 13 d. apie 19³⁰ val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), aktyviai pasipriešino pareigas einančiam valstybės tarnautojui - Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui T. B., kai pastarasis bandė sulaikyti jį, negalintį savarankiškai paeiti, einantį važiuojamąja dalimi neleistinoje vietoje, vieną kartą suduodamas delnu į krūtinės sritį, kas sukėlė policijos pareigūnui fizinį skausmą, ir nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo eiti pėstiesiems numatytu šaligatviu ir nekelti grėsmės važiuojamąja dalimi važiuojantiems automobiliams, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) V. V. paaiškinimais, užfiksuotais jo apklausos protokoluose (22-23, 29 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015 m. sausio 13 d. apie 19³⁰ val. jis ėjo J. B. gatve iš parduotuvės į namus. Buvo išgėręs apie 200 g. degtinės, bet alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo. Kadangi buvo slidu, ėjo ne šaligatviu, o gatve, kur ledas jau buvo nutirpęs. Dėl girtumo galėjo svirduliuoti. Prie jo sustojo tarnybinis policijos automobilis. Išlipęs uniformuotas policijos pareigūnas pasakė, kad jis eina gatve ir trukdo eismui, liepė eiti šaligatviu. Jis neatsimena, ar ką nors pasakė pareigūnui, ar paaiškino priežastį, dėl kurios jis eina gatve, ne šaligatviu. Pareigūnas liepė jam eiti šaligatviu, tačiau jis jo neklausė. Tada jis jam liepė sėsti į automobilį, pasakė, kad jis girtas, todėl veš jį į policijos komisariatą surašyti protokolą. Važiuoti nenorėjo, todėl priešinosi. Kai pareigūnas bandė pasodinti jį į tarnybinį automobilį, jis vieną kartą rankos delnu sudavė policijos pareigūnui į krūtinę. Gailisi, kad taip pasielgė.

Nukentėjusiojo T. B. parodymais, užfiksuotais jo apklausos protokoluose (9, 12-13 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2015 m. sausio 13 d. dirbo ekipaže „Dainava-101“. Apie 19³⁰ val. ties J. B. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, pastebėjo važiuojamąją kelio dalimi, kai šalia įrengtas šaligatvis, einantį vyrą. Privažiavęs tarnybiniu automobiliu su policijos skiriamaisiais ženklais VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sėdėdamas jame, paprašė vyro eiti iš važiuojamosios kelio dalies į pėstiesiems skirtą šaligatvį. Vyras atsisakė eiti šaligatviu. Išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie vyro, kuris buvo važiuojamojoje kelio dalyje, pasakė, kad jis eitų šaligatviu, tačiau jis tai daryti atsisakė. Matėsi, kad vyras neblaivus: eidamas važiuojamąja kelio dalimi svirduliavo į šalis, bendraujant iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Išsikvietė kitą mieste dirbantį ekipažą, kad pristatytų asmenį į komisariatą surašyti protokolą dėl ėjimo važiuojamąja kelio dalimi pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį. Stovint priešais vyrą ant šaligatvio ir laukiant atvykstančio ekipažo, vyras pasilenkė pasižiūrėti pro praviras tarnybinio automobilio vairuotojo dureles ir įsitikinęs, kad jis yra vienas, tarė: „koks tavo reikalas, kaip aš einu“. Sakydamas: „ką tu man vienas padarysi?“, trenkė tiesų smūgį dešinės rankos delnu į krūtinę, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Gavęs smūgį jis nieko nelaukdamas panaudojo kovinių imtynių veiksmus: sugriebė vyro ranką, ją lauždamas pervertė vyrą ant žemės ir antrankiais surakino rankas už nugaros. Surakinęs vyro rankas antrankiais, jį laikė rankomis ir dešinės kojos keliu prispaudė prie žemės, nes, kol atvyko į pagalbą kviestas ekipažas, vyras smarkiai muistėsi ir spardėsi kojomis. Vyrą perdavė atvykusiam ekipažui ir šis pristatė jį į Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas. Tas vyras prisistatė V. V..

Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu (6-8 b. l.) bei asmens blaivumo testu, kuriame pažymėta, kad V. V. 2015 m. sausio 13 d. 19⁴⁶ val. nustatytas vidutinis - 1,62 promilių – girtumo laipsnis (17 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą, už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už nusikalstamos veikos pagal BK 286 straipsnį padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki 3 m.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 286 straipsnį padarymą skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn. Pagal BK 64¹ straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštarauja siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (54 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu (BK 15 str. 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Kaltinamasis neteistas (38 b. l.). Buvo baustas administracine tvarka už įvairius – smulkius ir grubius – KET pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (38-48 b. l.). Yra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (35 b. l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro ar VšĮ Dainų PSPC Psicikos sveikatos pacientų registre neįrašytas (36-37 b. l.). Nedirba, darbo biržoje neregistruotas (49-50 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.), todėl laisvės atėmimas būtų per griežta bausmė. Skirti baudą mažai efektyvu, nes kaltinamasis nedirba, neturi savarankiškų legalių, pakankamo dydžio pragyventi pajamų. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (ir esant jo sutikimui), teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skyrus kaltinamajam švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių trukmė parenkama ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį.

Laikantis BK 64¹ straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojo nuo 2013 liepos 13 d.) reikalavimų, paskirta viešųjų darbų bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015 m. sausio 13 d. 19³⁵ val. iki 2015 m. sausio 14 d. 11⁴⁵ val. (viena para) (14, 18 b. l.). Į atliktą viešųjų darbų bausmę santykiu 1:6 įskaitoma viena laikino sulaikymo para, ją prilyginant 6-oms viešųjų darbų valandoms (mutatis mutandis BK 65 str. 1 d. 2 p. b pp.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (30-31 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. skirtą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktą viešųjų darbų bausmę įskaityti V. V. laikino sulaikymo laiką (vieną parą) ir laikyti, kad jis atliko 6 (šešias) valandas viešųjų darbų.

Po įskaitymo nustatyti tokią viešųjų darbų atlikimo tvarką: pirmą ir trečią bausmės atlikimo mėnesius V. V. visuomenės labui turi neatlygintinai išdirti po 19 (devyniolika) valandų, antrą ir ketvirtą bausmės atlikimo mėnesius – po 18 (aštuoniolika) valandų (iš viso – 74 valandas iš likusių neatliktų 80 valandų viešųjų darbų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. V. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti V. V. kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ir/ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė