- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-521-504/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pažeidėjas
- S. M.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Laurai Stulgienei, dalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn – S. M., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, nukentėjusiajai E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2015 m. sausio 9 d. apie 17.01 val. Rokiškio r., kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 1-ajame kilometre, vairavo R. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio (0,50 prom.) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. K., kurį apgadino (2015-02-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu jam paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127str.3d.) ir pasišalino iš įvykio vietos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sausio 9d. važiavo iš Bradesių k. Važiuojant keliu nuo Laibgalių link Rokiškio, likus kilometrui iki pagrindinio kelio (nuo Obelių link Panevėžio), buvo didelė putra. Buvo lyg bumptelėjimas. Pagalvojo, kad sniegas. Mašinų važiavo daug. Važiavo ir į vieną ir į kitą pusę. Jis važiavo savo eismo juosta. Važiuojant toliau, prie pagrindinio kelio praleido kelias mašinas. Važiuojant link viaduko pamatė, kad iš paskos važiuojanti mašina mirksi šviesomis. Sustojo šalikelėj. To automobilio vairuotoja sakė, kad jos mašinos veidrodėlį jis numušė. Klausė, kodėl nuvažiavo. Kas surašyta administracinio teisės pažeidimo protokole jis nepripažįsta. Teigia, jog sakė pareigūnai geranoriškai, kad nerašyt kažkokio straipsnio, tačiau straipsnio nepamena. Mirksint mašiną, važiuojančią iš paskos, pamatė netoli viaduko. Tas automobilis sustojo prieš jo automobilį. Jis nesutiko, kad sukėlė autoįvykį. Kai policininkai atvažiavo, jis irgi nesutiko dėl autoįvykio. Su pareigūnais nevažiavo į įvykio vietą. Dėl byloje Nr. A2.6-42-762/2015 duoto paaiškinimo nurodė, kad dėl autoįvykio pareigūnai sakė prisipažinti, mažesnę baudą gaus. Pareigūnai paaiškinimą diktavo. Nurodo, kad pareigūnas braižė ant lapų schemas. E. K. daugiau pasakojo, jis nesutiko. Jis pats mano, kad jo automobilio veidrodėlio stikliukas iškrito dėl kalniuko, esančio kelyje, poveikio.
Nors S. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo neprisipažįsta, jo kaltė dėl šio pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Patrulių būrio vyr. patrulio H. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 20), garso įrašu (b. l. 64), informacija iš policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos (b. l. 74-77), vaizdo įrašu (b. l. 87) bei kita byloje surinkta medžiaga.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresn. specialisto R. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2015-01-09 apie 17.01 val. Rokiškio r. kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 1-ajame kilometre S. M. vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. GGU, būdamas neblaivus (0,50 prom.) kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. K., kurį apgadino. S. M., nesustodamas nuvažiavo iš įvykio vietos. S. M. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas nuo eismo įvykio vietos nuvažiavus maždaug du kilometrus. Kadangi S. M. stabdomas policijos pareigūnų geranoriškai sustojo, neneigė padaręs eismo įvykį ir sutiko su įvykio aplinkybėmis, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis H. S., vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinį teisės pažeidimą kvalifikavo kaip dėl neblaivaus vairuotojo sukelto eismo įvykio ir sugadinto turto. S. M. savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasis ATPK 287 str. 1 d., S. M., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. padarymą paskyrė 1303 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Taip pat šiuo nutarimu pavedė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnams spręsti klausimą dėl S. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. S. M. keletą kartų raštu buvo šaukiamas atvykti į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK, kad surašyti protokolą pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau į šaukimus nereagavo. 2015-07-28 S. M. atvyko į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK, kur, vadovaujantis 2015-02-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje A2.6-42-762/2015, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. S. M. paaiškino, kad aplinkybes dėl eismo įvykio paaiškins teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu pareigūnas R. Š. paaiškino, kad pats eismo įvykio nematė, o protokolą dėl eismo įvykio surašė pareigūnas H. S., kuris netaikė pasišalinimo iš įvykio vietos ir savo tarnybiniame pranešime protingumo ir sąmoningumo kriterijais, motyvavo, kad netaikė pasišalinimo, nes vėliau sustabdytas vairuotojas sustojo. H. S. norėdamas būti objektyvus, neberašė protokolo pagal ATPK 130 str. 1d., tačiau teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmęs nutarimą byloje pagal ATPK 127 str. 3d., įpareigojo Rokiškio PK S. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130str. 1d. S. M. atvykus į policijos komisariatą buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130str. 1d. Medžiagoje buvo rašyta ir klausantis garso įrašo girdėjosi, kad E. K. dukra, bendraudama telefonu su policijos pareigūnais, važiavo iš paskos pažeidėjo, nes pats vairuotojas nestojo. Vėliau įraše girdėti pokalbis su pažeidėju, tačiau ar vairuotojas pats sustojo ar jį sustabdė pareigūnai nebeaišku. Nuo įvykio vietos buvo nuvažiuota apie du - tris kilometrus ir jo manymu buvo padarytas pažeidimas pagal ATPK 130 str. 1d. .
Liudytojos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulės E. V. parodymais, kuri teismo posėdžio metu (2015-09-11) nurodė, kad 2015 m. sausio 9 d. dirbo su H. S.. Apie 17 val. gavo pranešimą iš Rokiškio PK budėtojo, kad yra eismo įvykis ir buvo nurodyta kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai kryptis. Atvykus į įvykio vietą, pažeidėjas su nukentėjusiąja stovėjo kelkraštyje. Nukentėjusioji pati susistabdė pažeidėją prie viaduko, o kaip ji tai padarė, jai nėra žinoma. Nukentėjusioji vairuotoja paaiškino, kad iš priešpriešos atvažiuojantis automobilis „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė nukentėjusios automobilį „VW Passat“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Moteris išsigandusi sustojo, tačiau S. M. automobilis judėjo toliau, todėl nukentėjusi moteris apsisuko ir pradėjo jį vytis, o su moterimi važiavęs vaikas skambino pareigūnams. Buvo apgadintas nukentėjusiosios vairuotojo pusės veidrodėlis ir stiklas, kaltininko taip pat apgadintas veidrodėlis. Automobiliai buvo nufotografuoti, buvo padaryta medžiaga, paimti iš abiejų šalių paaiškinimai. Buvo nustatyta, kad kaltininkas buvo neblaivus. S. M. pripažino pažeidimą, buvo parašytas sutikimas, paaiškinimas, jis žodžiu paaiškino, kad buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė. Taip aiškino ir jis ir nukentėjusioji. Pareigūnai išklausė abiejų pusių. Pirma paaiškino nukentusioji kaip viskas buvo, po to S. M. sutiko su nukentėjusiosios parodymais, kad jis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o kaip atsitrenkė į kitos mašinos veidrodėlį, jis nepajuto, todėl nuvažiavo toliau. Rašytiniame paaiškinime tai neužfiksuota, nes paaiškinimus rašo patys asmenys. Į įvykio vietą pareigūnai buvo nuvažiavę po visų dokumentų forminimo, nes nukentėjusioji turėjo savo reikalų, o kaltininkas buvo neblaivus, automobilis perduotas jo žmonai. Tuo metu lijo ir snigo, ant kelio buvo sniego pliurza. Kelio žymėjimo ant pačios dangos nesimatė. Kelias buvo provėžuotas, ne jie vieni važiavo tuo keliu. Eismo įvykio schemą braižė nedalyvaujant nei nukentėjusiajai, nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jie pasirašė kaip ir ant tuščios schemos. S. M. atžvilgiu rašyti protokolą priėmė H. S.. Kaip kvalifikuoti įvykį nusprendė H. S.. S. M., buvo paaiškinta, jog jam gali būti inkriminuojamas ir pasišalinimas, bet kadangi apklausos metu jis neginčijo padaryto pažeidimo, sutiko su pažeidimu, gailėjosi ir leidosi, kad būtų nustatytas neblaivumas, todėl dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nerašė protokolo, nes pareigūnai visada vadovaujasi žmogiškumu. Ir pažeidėjas turėjo pajusti susidūrimą, nes nukentėjusioji pajuto.
Nukentėjusiosios E. K. parodymais, kuri teismo posėdžio (2015-10-09) metu paaiškino, kad automobiliu „VW Passat“, kuris registruotas jos vardu, su mergaite ir sūnumi iš Rokiškio važiavo namo. Nuo pagrindinio kelio Rokiškis - Obeliai pasuko link Laibgalių. Pavažiavus nuo posūkio apie 2 km, jos automobilį kliudė priešpriešais važiuojantis automobilis, kuris numušė kairės pusės veidrodėlį bei automobilio vairuotojo durelių langą. Po įvykio iškart sustojo, tačiau automobilis, kuris kliudė jos automobilį, nuvažiavo net nestabtelėjęs. Tuomet ji greitai apsisuko ir pradėjo vytis, o jos dukra iš karto paskambino policijai ir visą kelią, kol vijosi, ji palaikė su pareigūnais ryšį. Vydamasi automobilį, ji perjunginėjo šviesas, kad atkreiptų dėmesį, bet automobilis nestojo. Privažiuojant Rokiškį, prieš pat viaduką, ji aplenkė dar važiuojantį automobilį ir užkirto jam kelią. Išlipusi iš automobilio pamatė, kad automobilio, kuris kliudė jos automobilį, yra taip pat nudaužtas kairės pusės veidrodėlis. Priėjusi prie vairuotojo paklausė kodėl pabėgo ir ar neišgėręs, o jis atsakė, kad neišgėręs. Jai sustabdžius automobilį, dukra dar palaikė ryšį su pareigūnais ir jie labai greitai prisistatė.
Pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą – H. S. parodymais, kuris teismo posėdžio metu (2015-2015-10-09) paaiškino, kad 2015-01-09 apie 17 val. iš operatyvaus poskyrio gavo pranešimą, kad yra eismo įvyks, vienas iš automobilių padaręs eismo įvykį šalinasi, kitas iš paskos vejasi ir važiuoja link Rokiškio, link viaduko. Atvažiavę į įvykio vietą matė pirmoje eismo juostoje sustojusius du automobilius. Vieną automobilį - „Audi 80“ vairavo S. M., o kitą - „VW Passat“ vairavo E. K.. Aiškinantis įvykio aplinkybes abu nurodė, kad važiavo pirmame kilometre ir į E. K. automobilį atsitrenkė „Audi 80“ automobilis, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai. Automobilyje „VW Passat“, kurį vairavo E. K., buvo dar du asmenys, bet įvykio vietoje niekas neneigė eismo įvykio aplinkybių, todėl užteko apklausti tik du žmones, t.y. S. M. ir E. K.. Abu patvirtino, kad jie važiavo savo eismo juosta. Toliau aiškintis aplinkybes vairuotojai buvo pakviesti į tarnybinį automobilį. Vairuotojas S. M. sukėlė įtarimą, kad gali būti neblaivus, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą ir buvo nustatytas lengvas girtumas. Iš vairuotojų paimti raštiški paaiškinimai. Kadangi iš įvykio vietos buvo pasitraukta, jie nurodė kurioje kelio atkarpoje viskas įvyko, išdėstė viską paaiškinimuose, kuriuos pasirašė. S. M. su eismo įvykio aplinkybėmis sutiko, taip pat ir E. K., jie pasirašė. Ant balto popieriaus buvo sudaryta eismo įvykio schema, ant kurios abu taip pat pasirašė ir sutiko. S. M. sutiko, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė transporto priemonę, tai patvirtina jo raštiškas paaiškinimas, jis to neneigė. S. M. buvo nustatytas lengvo girtumo laipsnis. Pareigūnas taip pat nurodo, jog pagal visas nustatytas tuo metu aplinkybes turėjo protokole įrašyti ir pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1d., tačiau vadovaudamasis tuo, kad pažeidėjas viską pripažino, nebenurodė pažeidimo dėl ATPK 130str. 1d.
Liudytoja Ž. K. nurodė, kad ji su mama E. K. važiavo iš Rokiškio. Pasukus į Jūžintų pusę, pajuto, kad kažkas trenkėsi į jų automobilį ir numušė veidrodėlį. Ji sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Paties susidūrimo ji nematė – pajuto, kai atsitrenkė. Matė tik priešais atvažiuojančią mašiną. Kai atsitrenkė, iškart stabdė, apsisuko ir vijosi nutolstančią mašiną. Apsisuko greit, iki minutės laiko. Ji iškart skambino policijai. Kai prisivijo jų automobilį kliudžiusią mašiną, vairuotojas elgėsi keistai. Pradėjo ginčytis, kad jie patys kalti.
Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M., administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-42-762/2015, kurioje jo atžvilgiu 2015m. vasario 9d. teismo priimtu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2015m. sausio 9d. , apie 17.01, kelio Čelkiai- Jūžintai – užpaliai 1-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,50prom.), sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė priešpriešais važiuojantį automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. K., kurį apgadino (b.l.63-68), neigė pasišalinęs iš eismo įvykio, tvirtindamas, kad po įvykusio kontakto jis nepasišalino, buvo sustojęs ir laukė apie 3- 4 minutes, tačiau automobilis su kuriuo buvo kontaktas nuvažiavo, todėl jis važiavo į policijos komisariatą, esantį Rokiškio mieste pranešti apie eismo įvykį (Teismo posėdžio protokolas b. l. 54-62).
Nukentėjusioji E. K. teismo posėdžio metu tiek nagrinėjant bylą Nr. A2.6-42-762/2015, tiek šioje nagrinėjamoje byloje, nuosekliai aiškino, kad S. M. automobilis „Audi 80“ valst. Nr. GGU, kliudė šonu jos automobilio kairę pusę, apgadino veidrodėlį, kuris trenkėsi į automobilio durelių langą ir apgadino stiklą. Po kontakto pažeidėjas nesustojo ir nuvažiavo toliau, dėl ko ji apsisuko ir pradėjo vytis pažeidėją. Tuo pat metu jos dukra telefonu palaikė ryšį su policija. Vydamasi pažeidėją E. K. nuolat jam mirksėjo ilgosiomis šviesomis. Vejamas automobilis nestojo, važiavo toliau nereaguodamas į mirksėjimą. Pamaniusi, kad galbūt ji vejasi ne tą patį automobilį, prisivijo arčiau ir pamatė, kad to automobilio veidrodėlis yra taip pat nudaužtas, todėl užkirto jam kelią ir tokiu būdu sustabdė vairuotoją.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulis H. S., patrulė E. V. ir pareigūnas R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek S. M., tiek E. K. iškart po įvykio nurodė, kad S. M. eismo įvykio metu išvažiavo iš savo eismo juostos į kitą eismo juostą, kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadinęs nuvažiavo toliau, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. S. M. tuo metu sutiko, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė E. K. automobilį ir nuvažiavo toliau. Kadangi S. M. stabdomas geranoriškai sustojo, neneigė padaręs eismo įvykį ir sutiko su įvykio aplinkybėmis, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis H. S., vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinį teisės pažeidimą kvalifikavo kaip dėl neblaivaus vairuotojo sukelto eismo įvykio ir sugadinto turto. Dar pildant protokolą pareigūnas buvo informavęs ir teismo posėdžio metu patikslino, jog šioje situacijoje buvo ir yra tikslinga pažeidėjui inkriminuoti pažeidimą pagal ATPK 130str. 1d.
Išklausius teismui pateiktus garso įrašus apie 2015-01-09, 17.01 val. eismo įvykį, (b.l.64, 99), nustatyta, kad E. K. dukra Ž. K., pranešdama apie autoįvykį, bendraudama telefonu su policijos pareigūnais, važiavo iš paskos pažeidėjo, nes pats vairuotojas nestojo. Vėliau įraše girdėti pokalbis su pažeidėju.
Nuo įvykio vietos buvo nuvažiuota apie du - tris kilometrus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios E. K., liudytojos Ž. K. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyr. patrulio H. S., patrulės E. V. ir pareigūno R. Š. paaiškinimais. Jie išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, pakankamai detaliai atskleidžia pažeidimo įvykdymo aplinkybes. Tai, kad pareigūnai klaidingai nurodė aplinkybę, kad iš ant balto lapo, pasakojant vairuotojams autoįvykio aplinkybes, nubraižė schemą, o po to važiavo į galimą autoįvykio vietą, nepaneigia jų nurodytų kitų byloje reikšmingų aplinkybių, ir nesudaro pagrindo netikėti jų parodymais.
Byloje nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių minėti pareigūnai, nukentėjusioji ir liudytoja būtų suinteresuoti nurodyti melagingas įvykio aplinkybes, jų parodymai laikytini nešališkais ir objektyviais.
Vertindamas S. M. elgesį po to, kai jis pajuto kontaktą, teismas negali jo pripažinti nepriekaištingu, nes jis turėjo imtis iniciatyvos aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, t. y. sustoti, išlipti iš automobilio ir tik pamačius, jog kitas automobilis nestoja, skambinti į policiją, nenutolus nuo pačios įvykio vietos, kad būtų kuo tiksliau nustatytos visos įvykio aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus nagrinėjant bylą Nr. A2.6-42-762/2015, jog jis buvo sustojęs ir laukė kokias 3-4 minutes, paneigia byloje esantis garso įrašas, kurio trukmė yra 2 minutės 19 sekundžių. Iš garso įrašo girdėti, kaip skambučio metu, kuris buvo daromas iškart po įvykusio kontakto, nukentėjusiosios dukra bendrauja su pareigūnais, o tuo pat metu kol nukentėjusiosios dukra kalbėjo, nukentėjusioji E. K. vijosi pažeidėją. Nesibaigus garso įrašui, ties 2- a minute, girdėti, kaip nukentėjusioji E. K. jau kalbasi su pažeidėju, kuri jį sustabdė esant maždaug dviem kilometrams nuo įvykio vietos. Šie įrodymai visiškai paneigia pažeidėjo teiginius, jog jis buvo sustojęs ir 3-4 minutes laukė. Pažeidėjo nurodytas laiko intervalas ir nuvažiuotas atstumas nuo įvykio vietos prieštarauja garso įrašo laikui ir realiai sugaištam laikui, per kurį nukentėjusioji apsisuko ir pradėjo vytis pažeidėją. Jei vairuotojas būtų sustojęs ir laukęs tris – keturias minutes, nukentėjusioji būtų privažiavusi prie jo automobilio, dar stovinčio prie įvykio vietos, nes nuo kontakto iki apsisukimo momento galėjo praeiti daugiausiai 30- 60 sekundžių.
Šie įrodymai leidžia S. M. duotus parodymus vertinti kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, asmens blaivumo patikrinimo metu S. M. buvo nustatytas 0,50 prom. girtumas, kuris nustatytas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19190, ir kuris yra patikrintas ir tinkamas naudoti (patikros sertifikatas Nr. 1640502). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad S. M. ignoravo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nes buvo neblaivus ir mėgino nuslėpti savo neblaivumą, išvengti gręsiančios atsakomybės už savo veiksmus.
Kaip aukščiau minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). S. M. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, kad manė, jog „bumbtelėjimas“ buvo nuo sniego, o jo automobilio veidrodėlio stiklas iškrito ir pakibo ant laidų dėl kalniuko, esančio kelyje, paneigta ir jo paties ankstesniais parodymais, kad po įvykio buvo sustojęs trims - keturioms minutėms ir laukęs, ir kita byloje surinktų įrodymų visuma.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. atstovas advokatas M. Beinaravičius teismo posėdžio metu nurodė, kad analogiškas kaltinimas dėl autoįvykio gali būti reiškiamas ir E. K., tad jos paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo yra priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-72-762/2015, ir pagal ATPK 127 str. 3 d. S. M. paskirta nuobauda už tai, kad jis 2015 m. sausio 9 d. apie 17.01 val. Rokiškio r., kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 1-ajame kilometre, vairavo R. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio (0,50 prom.) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. K., kurį apgadino. Nutarimas įsiteisėjęs ir šioje byloje dėl asmens kaltės sukėlus autoįvykį klausimas nebesprendžiamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir remiantis byloje surinkta medžiaga laikytina, nustatytu, kad S. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t.y. S. M. 2015 m. sausio 9 d. apie 17.01 val. Rokiškio r., kelio Čelkiai – Jūžintai – Užpaliai 1-ajame kilometre, vairavo R. K. priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio (0,50 prom.) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį E. K., kurį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 219.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d.
S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Skiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia, kad S. M. atžvilgiu nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į jo asmenybę: iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5-10) matyti, kad jis praeityje kelis kartus baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, todėl už padarytą pažeidimą jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vidurkio dydžio nuobauda.
Byloje nustatyta, kad S. M. 2015-02-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6-42-762/2015 pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.3d. Šioje byloje nuobauda skirtina už tęstinę veiką jau minėtoje byloje. Teismas sutinka su asmens atstovo argumentu, kad administracinė nuobauda paskirta 2015-02-09 nutarimu turi būti subendrinta su šioje byloje paskirta nuobauda. Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 str., bausmes subendrina apėmimo būdu, galutinai šiam asmeniui parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skaičiuotinas nuo tada, kai S. M. realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nuo ankstesniojo nutarimo (2015-02-09) priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 287 str. 1 d. 1 p. teismas
nutaria:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą, skirti 1013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą administracinę nuobaudą apėmimo būdu subendrinti su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimu paskirta nuobauda ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones keturiems metams.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimu paskirta 1303 Eur bauda sumokėta.
S. M. laikomas netekęs teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones nuo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutarimo priėmimo dienos. Nutarimo apskundimas nestabdo nutarimo dalies dėl specialiosios teisės atėmimo vykdymo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.