Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B., būdamas statytoju, nuo 2019 metų kovo mėnesio pradėjo ir vykdo adresu (duomenys neskelbtini) neypatingo statinio – gyvenamojo namo statybą neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo. Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos įgaliota atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė paskirti G. B. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. sutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog buvo sudaryta sutartis su projektuotoju D. D. dėl gyvenamojo namo suprojektavimo ir statybos leidimo gavimo. Šis projektuotojas jį informavo, jog visi dokumentai jau yra sutvarkyti, tik dar negali duoti popierinio statybos leidimo varianto. Jam pasakė ir tai, kad jau galima pradėti statybą. Kadangi jis pats nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pats negalėjo prisijungti prie informacinės sistemos ir sukontroliuoti statybos leidimo išdavimą. Kadangi projektuotojas jam pasakė, kad jau yra išduotas statybos leidimas ir galima pradėti statybos darbus, todėl ir buvo pradėti visi statybos darbai.

Tai, jog G. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei parodymų, patvirtina byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai duomenys, kurie pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 3 – 4).

2020 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-200218-00022 nurodyta, jog statytojas G. B. (duomenys neskelbtini) vykdo naujo neypatingo statinio – gyvenamojo namo (vieno buto pastatas) savavališką statybą. Nustatyta, jog statybos darbai pradėti 2018-2019 metais ir šiuo metu dar yra vykdomi. Nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimų pažeidimai (b. l. 5 – 8).

Fotonuotraukose užfiksuota (duomenys neskelbtini) vykdoma naujo neypatingo statinio – gyvenamojo namo savavališka statyba. Matyti, jog gyvenamasis namas dar nebaigtas statyti (b. l. 9 – 13).

2020 m. vasario 17 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-20-200217-00021 nurodyta, jog 2020 m. vasario 3 d. buvo gautas skundas dėl to, kad galimai siekiama įteisinti savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, nustatyta, jog gautas skundas yra pagrįstas. Patikrinimo metu nustatyta, jog G. B. ir Z. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be statybą leidžiančio dokumento yra statomas naujas neypatingas statinys – gyvenamasis namas (vieno buto pastatas). Statyba pradėta 2018-2019 metais. Patikrinimo metu nustatyta, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimai (b. l. 14 – 21).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso G. B. ir Z. B. (b. l. 22 – 23).

Iš Situacijos schemos matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra statomas naujas neypatingas statinys – dviejų aukštų gyvenamasis namas neturint privalomo statybą leidžiančio dokumento. Nustatyta, jog statytojas G. B., teikdamas prašymą dėl leidimo šiam statiniui, nenurodė, kad šis statinys jau yra statomas savavališkai (b. l. 24).

Iš Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog statytojams V. R. ir Z. R. buvo išduotas statybos leidimas adresu (duomenys neskelbtini) statyti naują neypatingą statinį – vieno aukšto gyvenamąjį namą su mansarda, su rūsiu ir priblokuotu garažu. Šis statybos leidimas galiojo nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2018 m. spalio 17 d. (b. l. 28 – 47).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog G. B. savavališkai statė naują neypatingą statinį – gyvenamąjį namą ir tuo jis padarė ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 351 straipsnio 5 dalis numato, jog naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

G. B. nagrinėjamą administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). G. B. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). G. B. praeityje buvo teistas, tačiau jo teistumas jau yra išnykęs (b. l. 49). G. B. iki šiol nėra baustas administracine tvarka ir tokio pobūdžio teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 50). Byloje daugiau nėra jokių kitų G. B. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus G. B. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20119318606.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.