Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idmava ir partneriai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5355-867/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 748,89 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste bei geriamojo vandens tiekėja ir buitinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos rajone. Nurodo, kad atsakovė nuo 2020 m. sausio 17 d. yra pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, savininkė, kuri nuosavybės teisę į pastatą įgijo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NB2-306 pagrindu. 2022 m. gegužės 16 d. ieškovės darbuotojas planinio patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, užfiksavo savavališką prisijungimą – savavališkai nuimtas apskaitos prietaisas su plomba. Esant tokiam pažeidimui atsakovė turėjo galimybę be apskaitos vartoti geriamąjį vandenį ir leisti buitines nuotekas. Surašant savavališko prisijungimo nustatymo aktą dalyvavo atsakovės atstovas ir viena akto kopija (geltona dalis) atsakovei buvo įteikta asmeniškai patikrinimo metu. Ant akto yra atsakovės parašas ir prierašas, kad su savavališku geriamojo vandens vartojimu atsakovė nesutinka. 2022 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2022/S.4-5/1.E-1081 atsakovė buvo informuota apie savavališko prisijungimo nustatymą ir iš to kylančias pasekmes: be apskaitos suvartoto vandens ir išleistų nuotekų kiekis už 1 mėnesio laikotarpį atsakovei buvo apskaičiuotas pritaikius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. Dl- 629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 10-o skyriaus 50 punktą. Už visą savavališko prisijungimo laikotarpį atsakovei apskaičiuotas savavališkai sunaudoto vandens ir išleistų buitinių nuotekų kiekis sudaro 729,244 m3, dėl to susidarė 723,56 Eur skola už savavališką geriamojo vandens vartojimą ir buitinių nuotekų išleidimą bei 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestis. Iki šios dienos iš atsakovės nėra gautas mokėjimas už savavališką prisijungimą, dėl to prie skolos prisidėjo ir delspinigiai ir šią dieną bendras įsiskolinimas yra 748,89 Eur (725,12 Eur nuostoliai ir 23,77 Eur delspinigiai). Iš prie 2022 m. gegužės 16 d. pateikto savavališko prisijungimo nustatymo akto pridėtų nuotraukų matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, buvo vykdomi statybos darbai ir nuotraukose užfiksuota, kad yra maišomas betonas su betono maišykle, o statybos darbams yra reikalingas vanduo, todėl akivaizdu, kad atsakovė faktiškai naudojo vandenį be apskaitos. Be to, atsakovė savavališkai nuėmė apskaitos prietaisą su plomba, kuris priklauso ieškovei, ir jį pametė. Tokius veiksmus atlikti be ieškovės žinios atsakovei draudžia įstatymai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Idmava ir partneriai“, ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“ naudai 723,56 Eur skolos, 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos (725,12 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas kilo dėl to, ar iš atsakovės prašomi priteisti nuostoliai, apskaičiuoti už savavališką prisijungimą adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., yra tinkamai apskaičiuoti ir ar yra pagrindas juos priteisti iš atsakovės.

5. Byloje nėra ginčo, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiame pastate, adresu Kvietinių g. 20, Gargždai, geriamojo vandens apskaitos prietaisas yra prarastas ir tai įvyko dėl to, kad buvo nugriautas namas, o vietoje jo pradėtas statyti daugiabutis. Atsakovė pripažįsta savo kaltę dėl ieškovei priklausančio apskaitos prietaiso praradimo ir sutinka kompensuoti prarasto apskaitos prietaiso vertę.

6. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatyti atsakovės veiksmai, tai yra vandens apskaitos prietaiso sunaikinimas be ieškovės žinios, patenka į savavališko prisijungimo prie ieškovei priklausančių tinklų atvejį (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 23.3 papunktį). Todėl atsakovė privalo atlyginti dėl šių veiksmų / neveikimo padarytą žalą. Ieškovės pateiktais skaičiavimais, atsakovės skola už vandens suvartojimą, vadovaujantis Taisyklių 49 punktu, yra 723,56 Eur.

7. Atsakovė nagrinėjamoje byloje laikėsi pozicijos, kad Taisyklių 49 punkte įtvirtinta metodika negali būti taikoma atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovė turi pagrįsti ir nurodyti realiai patirtus nuostolius. Atsakovė neigia savavališko prisijungimo prie vandens tinklų faktą. Nurodė, jog jai priklausančiame pastate (duomenys neskelbtini), Gargžduose, vandens tiekimo, iki atsakovei tampant savininke, nebuvo, ir tai, atsakovės teigimu, patvirtina byloje pateiktas ieškovės 2020 m. balandžio 6 d. Nr. 2020/S.6/3-459 atsakymas į atsakovės 2020 m. balandžio 3 d. prašymą dėl prisijungimo sąlygų daugiabučių gyvenamųjų namų (6.3) (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r. sav., statybos projektui. Teismas negali sutikti su šia atsakovės pozicija, nes atsakovė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, savininke, kaip pati nurodė, yra nuo 2020 m. sausio 17 d., tai reiškia, jog atsakovė į ieškovę dėl vandens prisijungimo kreipėsi tik po trijų mėnesių, todėl nei ieškovei, nei teismui neįmanoma nustatyti, ar tiekėjo vandens apskaitos prietaisas buvo prarastas po kreipimosi į ieškovę, ar prieš ir kiek vandens buvo sunaudota iki savavališko vandens prisijungimo fakto nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ir nebando įrodinėti vartojimo fakto, nes teisinės normos reglamentuoja, kas yra savavališkas prisijungimas, ir kad būtent atsakovės veiksmai / neveikimas, vandens apskaitos prietaiso sugadinimas ar praradimas, nepranešus apie tai tiekėjui, laikomas savavališku prisijungimu, dėl to vėliau remiantis Taisyklėmis apskaičiuojamas savavališko prisijungimo vandens suvartojimas. Atsakovė taip pat bandė paneigti vandens suvartojimo faktą teismui pateikdama padidėjusias greta esančio pastato – (duomenys neskelbtini), Gargždai, kuris, atsakovės teigimu, priklauso atsakovės vadovui V. M., vandens suvartojimo sąskaitas, teigdama, kad būtent iš šio pastato vanduo buvo tiekiamas statyboms adresu Kvietinių g. 20, Gargždai. Teismo vertinimu, padidėjusios suvartoto vandens sąskaitos adresu Kvietinių g. 18, Gargždai, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė nevartojo vandens iš vandens tinklų, adresu Kvietinių g. 20, Gargždai.

8. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašė priteisti 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokesčio. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. balandžio 1 d. Nr. O3E-91 nutarime „Dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 3 skyriaus 12 punkte nurodyta, kad apskaitos prietaisų priežiūros mokestį tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo valdyba, o kai ji nesudaroma, – Geriamojo vandens tiekėjo vadovas 5 metų laikotarpiui, kuris sutampa su Įstatyme numatytu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos laikotarpiu. Apskaitos prietaisų priežiūros mokestis galioja mažiausiai 12 mėn. Tame pačiame nutarime, 3 skyriaus 15 punkte numatyta, kad apskaitos prietaisų priežiūros mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso Geriamojo vandens tiekėjui, nagrinėjamu atveju ieškovei. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, kad apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestį atsakovė mokėjo ir jis buvo skaičiuojamas iki savavališko prisijungimo nustatymo akto surašymo (2022 m. gegužės 16 d.). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 0597860 matyti, kad atsakovei už periodą 2022 m. birželio mėn. apskaičiuotas apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestis 1,29 Eur plius PVM. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad data PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automatiškai, bet iš tiesų apskaičiavimo laikotarpis yra 2022 m. gegužės mėn.

9. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 23,77 Eur delspinigius. Tarp bylos šalių dėl prašomos priteisti skolos susiformavo deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, o ne sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieškovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių. Tuo remiantis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 23,77 Eur delspinigių priteisimo, kurie apskaičiuoti nuo 723,56 Eur sumos už savavališką prisijungimą, atmestas.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą ir nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Jau parengiamajame teismo posėdyje ieškovė susiaurino ginčo faktinį pagrindą, nurodydama, jog ieškinio faktinis pagrindas (atsakovės neteisėti veiksmai), ieškovės teigimu, byloje bus tik savavališkas apskaitos prietaiso nuėmimas, o ginčo dėl to, kad vanduo buvo faktiškai atjungtas dar iki atsakovei įsigyjant objektą, nėra, atitinkamai ir atsakovė savo poziciją bei prašymus susiaurino, nebesigindama nuo teiginio, jog atsakovė, neva, savavališkai vartojo geriamąjį vandenį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, vertino, ar atsakovė įrodė, kad ji nevartojo geriamojo vandens, todėl peržengė ginčo ribas ir pažeidė jau minėtą šalių dispozityvumo principą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi padarė išvadą, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nevartojo vandens iš vandens tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Faktą (vandens nevartojimo) bylos nagrinėjimo metu pripažino pati ieškovė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

10.3. Ieškovė ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas ir netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias CK nuostatas. Taisyklėse nurodytas formules galima taikyti tik žalos dydžiui apskaičiuoti, kai yra įrodytas žalos faktas – suvartotas geriamasis vanduo. Šiuo konkrečiu atveju suvartoto geriamojo vandens kiekis buvo žinomas, t. y. vanduo apskritai nebuvo vartojamas.

10.4. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei neįrodžius dviejų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos fakto ir priežastinio ryšio), nepagrįstai patenkino ieškinį.

2. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

11.1. Atsakovės pozicija dėl ieškovės prievolės įrodyti faktinį vandens vartojimą yra neteisinga. Ieškovė neturėjo galimybės nustatyti faktinio vartojimo, tačiau nustatė, ir atsakovė, be kita ko, neginčijo, kad buvo galimybė naudoti vandenį be apskaitos. Šiam neteisėtam veiksmui atlikti pakako atsukti sklendę šulinyje, esančiame gatvėje, šalia atsakovei priklausančio namo, ir tokiu būdu leisti vandenį, už jį nemokant ieškovei. Būtent dėl šios priežasties – kad būtų užkirstas kelias galimam savavališkam geriamojo vandens ir / arba nuotekų išleidimui be apskaitos yra sukurtas teisinis reguliavimo mechanizmas, įtvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme ir Taisyklėse.

11.2. Ieškovė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas atidžiai ir visapusiškai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir šalių argumentus ir priėmė teisiškai teisingą sprendimą, priešingu atveju ieškovei būtų perkelta per didelė našta, t. y. kiekvienu savavališko prisijungimo nustatymo atveju įrodyti ne tik patį savavališko prisijungimo faktą (apskaitos prietaiso sunaikinimą / sugadinimą, įsikirtimą į vandentiekio / nuotekų tinklus neturint geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo leidimo ar jam nedalyvaujant ir t.t.), tačiau ir tai, kad realiai buvo vartojamas vanduo ir (arba) leidžiamos nuotekos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

12. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13. Iš byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog atsakovei nuosavybės teise nuo 2020 m. sausio 17 d. priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos r.

14. Ieškovė yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir buitinių bei paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste bei Klaipėdos rajone, kuri 2022 m. gegužės 16 d. planinio patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., užfiksavo savavališką prisijungimą, surašytas savavališko prisijungimo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog savavališkai nuimtas apskaitos prietaisas, nustatytas savavališkas vandens vartojimas.

15. Iš ieškovės 2022 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 2022/S.4-5/1.E- Dėl savavališko prijungimo nustatymo adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, nustatyta, kad atsakovės sunaudoto vandens kiekis apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1- 629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 10-o skyriaus 49 punktu, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu viso įvado skersmeniu per visą savavališko prijungimo laikotarpį. Tokiu būdu sunaudoto ir neapmokėto geriamojo vandens kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, bet ne ilgiau kaip už vieną mėnesį (jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti). Skola už sunaudotą vandenį – 723,56 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

16. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog ieškovė ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, taip pat Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių nuostatas ir netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias CK nuostatas. Atsakovės teigimu, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse nurodytas formules galima taikyti tik žalos dydžiui apskaičiuoti, kai yra įrodytas žalos faktas – suvartotas geriamasis vanduo. Šiuo konkrečiu atveju suvartoto geriamojo vandens kiekis buvo žinomas, t. y. vanduo apskritai nebuvo vartojamas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

17. Kaip jau minėta, 2022 m. gegužės 16 d. planinio patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., užfiksavo savavališką prisijungimą, surašytas savavališko prisijungimo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog savavališkai nuimtas apskaitos prietaisas, nustatytas savavališkas vandens vartojimas. Ieškovė prašė taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti 723,56 Eur nuostolius dėl savavališko vandens vartojimo, kurie apskaičiuoti vadovaujantis paminėtų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 49 punktu.

18. Aptariamos prievolės atsiradimo pagrindas – deliktas, t. y. neteisėti veiksmai, kai savavališkai prisijungiama prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis), todėl tas asmuo, kuris savavališkai prijungia geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui priklausančios infrastruktūros, atsako geriamojo vandens tiekėjui už savo neteisėtais veiksmais sukeliamus neigiamus teisinius padarinius (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (nagrinėjamoje byloje atsakovė pripažino, jog vandens apskaitos prietaisas buvo sunaikintas dėl jos kaltės), tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusi ieškovė privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

19. Asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

20. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) 16 straipsnio 20 punkte reglamentuota, jog geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, arba kad fizinis ar juridinis asmuo savavališkai prijungė nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas ir nuostoliai išieškomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

21. Paminėtų Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. sausio 18 d.) 23.3. papunktyje nurodyta, kad savavališku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikoma: jeigu asmuo nedalyvaujant geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuėmė geriamojo vandens ir (arba) nuotekų apskaitos prietaisą arba jį perkėlė į kitą vietą, arba jį pakeitė, arba nutraukė apsaugos plombas nuo apskaitos prietaiso.

22. Kaip jau minėta, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, jog atsakovė be ieškovės žinios sunaikino vandens apskaitos prietaisą, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė pažeidė Taisyklių 23.3 papunktį, tai reiškia, jog yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtina sąlyga deliktinės civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

23. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 20 punktu, nustačiusi, jog atsakovė pažeidė anksčiau paminėtų Taisyklių 23.3 papunktį, suvartoto geriamojo vandens kiekį bei nuostolius apskaičiavo Taisyklių 49 punkte statyta tvarka ir metodikomis.

25. Nurodytų Taisyklių 49 punkte nurodyta, jog geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros metu nustačius, kad geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisas yra sugadintas, pažeistas, nustatyti požymiai, kad buvo naudojamos mechaninės ar kitos priemonės siekiant sumažinti apskaitos prietaiso rodmenis, abonento ar vartotojo suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad vanduo tekėjo 0,35 (trisdešimt penkių šimtųjų) metro per sekundę greičiu vandentiekio vamzdyno skersmeniu dvidešimt keturias valandas per parą per visą nustatytą pažeidimo laikotarpį, pagal formulę: Q =πD2/4×v×l, kur Q – sunaudoto geriamojo vandens kiekis, kub. metrai per parą; π – pi, matematinė konstanta –3,14; D – vamzdyno diametras, metrai; v – vandens tekėjimo greitis (0,35 m/s), metrai per sekundę; l – pažeidimo laikotarpis, sekundės. Jeigu pažeidimo laikotarpio neįmanoma nustatyti, sunaudoto geriamojo vandens kiekis apskaičiuojamas ne ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui.

26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog minėtose Taisyklėse nurodytos suvartoto vandens kiekio bei nuostolių apskaičiavimo metodikos galėtų būti taikomos atsakovei tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi faktą, jog atsakovė realiai naudojo geriamąjį vandenį, tai yra, atsakovės vertinimu, ieškovei tenka pareiga įrodyti žalos padarymo faktą – geriamojo vandens suvartojimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

27. Įrodinėjimo procese, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Sutiktina su atsakove, jog, pagal bendrąją taisyklę, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, turėtų įrodyti, kad ieškovė patyrė žalą (buvo faktiškai suvartotas vanduo) ir apskaičiuoti suvartoto vandens kiekį, o jeigu suvartoto vandens kiekis nežinomas, jo kiekiui apskaičiuoti ir tuo pagrindu susidariusiems nuostoliams apskaičiuoti vadovautis anksčiau paminėtomis Taisyklėmis.

28. Tačiau šios konkrečios bylos atveju esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovė sunaikino vandens apskaitos prietaisą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lėmė tai, kad ieškovė objektyviai neteko galimybės įrodyti geriamojo vandens vartojimo fakto. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog būtent dėl tokių vartotojų neteisėtų veiksmų (apskaitos prietaisų sugadinimo, sunaikinimo ir pan.), suvartoto geriamojo vandens kiekiui bei nuostolių dydžiui apskaičiuoti įstatymų leidėjas yra suformulavęs Taisykles bei jose nurodytas metodikas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog taisyklėse vartojami teiginiai „sunaudotas ir suvartotas vandens kiekis“ siejami tik su faktiniu vandens vartojimu bei naudojimu, nepagrįstas.

29. Todėl atsakovei teigiant, jog ji geriamojo vandens nenaudojo (įvertinus tai, jog žemės sklype patikrinimo metu vyko statybos ir atsakovei neabejotinai reikėjo vandens statybų darbams), jai ir kyla pareiga įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog geriamojo vandens nenaudojo. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

30. Atsakovė įrodinėjo, kad vanduo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Gargžduose, buvo atjungtas dar iki 2020 m. sausio 17 d., kai atsakovė nusipirko šį pastatą.

31. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, vandens apskaitos prietaisas Nr. 17444075 buvo įrengtas 2017 m. gegužės 22 d. po to, kai senasis apskaitos prietaisas buvo nuimtas dėl to, kad peršalo. 2017 m. rugpjūčio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, buvo sustabdytas vandens tiekimas dėl minėtu adresu susidariusios skolos už ieškovės teikiamas paslaugas. Netrukus, tai yra 2017 m. rugsėjo 27 d., vandens tiekimas buvo atnaujintas po to, kai buvo visiškai apmokėta susidariusi skola. Atnaujinus vandens tiekimą buvo patikrintas vandens apskaitos prietaisas, nurašyti rodmenys ir vandens apskaitos prietaiso numeris. Ieškovės dispečerinėje 2018 m. gruodžio 10 d. buvo užfiksuotas vandens nutekėjimas. Ieškovės darbuotojams pavyko nustatyti, kad vandens nutekėjimas yra adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, vidaus tinkluose. Kadangi namas buvo negyvenamas ir į vidų patekti nepavyko, 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovės darbuotojai ant vandentiekio įvado sumontavo įvadinę požeminę sklendę, kurią paliko uždarą.

32. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog, atsakovei įsigijus nekilnojamąjį turtą, vanduo į tuo metu žemės sklype stovėjusį pastatą faktiškai buvo tiekiamas, tik dėl įvykusio vandens nutekėjimo įmontuota sklendė (sustabdžiusi vandens tekėjimą) ant vandentiekio įvado. Taigi atsakovė turėjo galimybę vandenį naudoti, atsukdama sklendę ant vandentiekio įvado, esančio šalia sklypo.

33. Atsakovė taip pat įrodinėjo, jog darbams vykdyti būtiną vandenį atsakovė naudojo iš atsakovės vadovui V. M. asmeniškai priklausiusio negyvenamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti šio pastato šalto vandens deklaravimo rodmenų istorijos duomenys, iš kurių matyti padidėjęs suvartoto vandens kiekis 2022 m. antrąjį pusmetį, neįrodo, jog atsakovė vandenį statyboms naudojo iš minėto gyvenamojo namo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nesant papildomų įrodymų, pagrindžiančių, jog faktiškai atsakovė buvo prisijungusi prie vandens įrenginių gretimame sklype, vien tik fiksuotas sunaudoto vandens kiekio padidėjimas niekaip neįrodo, jog atsakovė vandenį naudojo iš gretimo sklypo. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė faktiškai vandens nenaudojo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

34. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ji atsisakė įrodinėti aplinkybę, jog nenaudojo vandens ginčo sklype, tik todėl, jog ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neįrodinės faktinio geriamojo vandens sunaudojimo. Atsakovės teigimu, būtent dėl šios priežasties ji atsisakė prašymo apklausti kaip liudytojas ieškovės darbuotojas, dalyvavusias patikrinime ir surašiusias savavališko prisijungimo aktą.

35. Kaip jau minėta anksčiau, konstatavus, jog atsakovė sunaikino vandens apskaitos prietaisą, ieškovė pagrįstai teismo posėdžio metu nurodė, jog neįrodinės suvartoto vandens kiekio, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, faktiškai to negalėjo padaryti. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės atstovė nurodė, jog savavališko prisijungimo aktas surašytas ne už tai, kad faktiškai atsakovė vandenį naudojo, o dėl to, kad sunaikino vandens apskaitos prietaisą, tai, vadovaujantis Taisyklių 23.3 papunkčiu, laikoma neteisėtu prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą. Todėl, kaip jau minėta anksčiau, atsakovei, neigiant, jog ji vandenį naudojo, turėjo pareigą įrodyti šią aplinkybę. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar atsakovė įrodė, jog vandens nenaudojo, peržengė ginčo ribas ir pažeidė dispozityvumo principą.

36. Esant nurydytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog tiek žalos padarymo faktas tiek priežastinis ryšys šioje byloje yra nustatytas. Žalos dydis (nuostoliai), kaip jau minėta anksčiau, apskaičiuotas, vadovaujantis Taisyklių 49 punktu. Ginčo dėl žalos dydžio nėra, todėl plačiau dėl šios dalies nepasisakytina.

37. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuota, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti – atsakovė pažeidė savo, kaip savininkės, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, be ieškovės žinios nuėmė ieškovės vandens apskaitos prietaisus, todėl privalo atlyginti dėl šių veiksmų padarytą žalą (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

38. Teisinių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria priteistas iš atsakovės 1,56 Eur apskaitos prietaiso eksploatacijos mokestis, nenurodyta, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo plačiau nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą nepakeistą.