- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 1-67-876/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00117-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- M. D., R. R.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamiesiems M. D., R. R., nukentėjusiojo atstovei R. L.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis ir registruotas, (duomenys neskelbtini)., teistas: 2012-12-12 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirta bausmė 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, turintis neišnykusį teistumą,
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis ir registruotas, (duomenys neskelbtini)., neteistas,
kaltinami nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. ir R. R. 2013 m. kovo 21 d. 16 val. 25 min. Mokyklos gatvėje, Plokščių kaime, Plokščių seniūnijoje, Šakių rajone, viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė mažiausiai kartą ranka per veidą, spaudė stipriai ranką, pastūmė, sugriebė rankomis ir pakėlę mažametį A. V. numetė jį ant kelio, taip sukeldami mažamečiui A. V., fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. D. nurodė, kad susiskambino su R. ir ėjo į Plokščius. Prie parduotuvės atsigėrė alaus. Paskui sugalvojo eiti pasivaikščioti. Prie stotelės susitiko draugą. Ten buvo A., R. su juo sveikinosi, o A. nepasisveikino. Tada R. jam trenkė per veidą. Tada A. sutiko pasisveikinti, suspaudė jam stipriai ranką, paskui jis priėjo ir A. pastūmė, dėl ko A. parvirto ant žemės. Paskui jis su R. išėjo namo. Jis su A. mokosi vienoje mokykloje. Nebuvo apsvaigęs, mano, kad jo elgesiui gėrimas neturėjo įtakos, buvo išgėręs dvi skardines alaus. Jis taip elgėsi, nes norėjo pasirodyti prieš draugus. Po įvykio su A. mama kalbėjo, atsiprašė. Yra teistas, supranta savo veiksmų pasekmes. A. gerokai mažesnis už jį, žino, kiek jam metų. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, buvo vaikų, žino, kad vaikai bijojo apginti A., nes bijojo patys būti sumušti. Jie A. nubuvo pakėlę, prieš autobusą pastūmė ir jis parvirto ant žemės. Stumdamas nepagalvojo apie tai, kad gali griūdamas susimušti galvą. Tokio jo elgesio priežastis - norėjo pasirodyti prieš draugus.
Kaltinamasis R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, kaltinamąjį aktą gavo. Su M. susitarė pasivaikščioti, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus. Išgėrė ir lipo į kalną. Eidami prie mokyklos pamatė prie stotelės vaikus, ten buvo daugiau draugų jis priėjo pasisveikinti. Pasisveikino su draugais, priėjo prie A. ir davė jam ranką, kad pasisveikintų. Jis nesisveikino, tad trenkė per veidą, paskui A. pasisveikino. Tada jis jam suspaudė ranką. Jis nuėjo prie draugų, o M. priėjo prie A. ir pastūmė jį prieš atvažiuojant autobusui. Tokį jo elgesį paskatino alkoholis, anksčiau tokių atvejų buvo, jie mokinosi toje pačioje mokykloje su A.. Buvo pažįstami. Tai vyko Plokščiuose prie mokyklos, buvo šviesus paros metas. Galėjo būti ta data, kuri nurodyta kaltinamajame akte. Savo poelgį vertina blogai, A. neturėjo jokios galimybės pasipriešinti. Ranką paspaudė stipriai taip, kad skaudėtų jam. Atsiprašė nukentėjusiojo, niekur nesimoko ir nedirbo, gyvena pas tėvus. Savo pajamų neturi, baudos sumokėti neturėtų iš ko. Viešuosius darbus atlikti pilnai galėtų.
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vaikai nesiskundžia dėl konfliktų grįžę iš mokyklos. Jeigu kyla konfliktas su vienmečiais ji nesikiša, jie susipyksta ir vėl susitaiko. Bet tada parėjo iš mokyklos ir buvo veidas patinęs. Kai paklausė, pasakė, kad R. jį mušė. A. mostelėjo į sesę ir pasakė, kad ji pasakytų, nes pats bijojo pasisakyti. Sesė papasakojo, kad ji matė tą konfliktą, bet negalėjo apginti. Labiau skriaudė R.. Kitą dieną vaikas bijojo eiti į mokyklą, drebėjo ir prašė, kad leisčiau neiti. Vaikui paaiškino, kad dėl to negalima mesti mokyklos. Paskui važiavo rašyti pareiškimą į policiją. Jai yra sakęs A., kad vieną kartą yra jį pastūmęs R.. Šis įvykis turėjo įtakos ir A. sesei. Žala nepadaryta vaikams. A.ūgis 1,52 jis smulkaus sudėjimo, jam 13 metų. Jie su kaltinamaisiais susitiko policijoje ir jie atsiprašė, dar skambino D. tėtis, kuris taip pat atsiprašė. Mergaitė lanko dziudo, bet ji verkė, kai pasakojo, nes negalėjo apginti brolio. Vaikai parėjo iš prailgintos grupės dar buvo trys vyresni vaikai prie stotelės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. V. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2013-03-21 vakare apie 16 val. 25 min., jis buvo prie stotelės, esančios prie Plokščių vidurinės mokyklos. Stotelės yra maždaug 20 metrų atstumu nuo mokyklos, kitoje pusėje kelio. Jo sesei A. 7 metai, o kitai sesei A. – 12 metų. Laukė autobuso į Šakius, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo du vaikinai, kuriuos pažįsta iš matymo tai R. R. ir M. D.. R. atėjęs iki jo sakė: „Duok labas“. Jis nedavė, tai trenkė jam per veidą vieną kartą. Pajuto skausmą. Tuomet abu kartu jaunuoliai nuėjo iki savo draugų ir iki jo priėjo M. D., jis prašė duoti labas, jis nedavė ir tada jį pastūmė į griovį, stumdamas rankomis už krūtinės. Streso buvo, buvo nejauku ir labai nesmagu. Atsimena, kad po to vėl iki jo, kai atėjo iš griovio iki stotelės priėjo M. D. ir pasakė, kad duok labas. Jis davė, tuomet jį nusitempė iki draugų, kurie ten stovėjo. Esant prie draugų R.pasakė, kad dar kartą duotų labas, nes jei to nepadarys, tai vėl suduos per veidą. Jis davė labas ir R. stipriai suspaudė jam ranką, jam skaudėjo. Kai paleido ranką, grįžo atgal, bet D.vėl atėjo ir jį nunešė iki draugų. Jį paėmė už rankų ir kojų ir nunešė prie savo draugų. Kai matėsi netoliese autobusas, tada D. jį pakėlė ir numetė ant žemės. Krisdamas ant žemės susimušė ir skaudėjo ties klubais. Buvo ligoninėje ir ten nustatė kūno sumušimą. Pas med.ekspertą nevyko. Skausmą jautė kelias dienas, kokia 2-3, ne daugiau. Dabar jam nieko neskauda, nes viskas praėjo. Jaučiasi nukentėjęs. M. D. ir R. R. jo atsiprašė ir jis jiems atleido. Jie yra jį skriaudę ir anksčiau, bet dėl ankstesnių įvykių pretenzijų neturi ir nereiškia.
Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, jog A. V. buvo padarytas kūno sumušimas (b.l.3).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
M. D. ir R. R. traukiami atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaip nurodoma kaltinime M. D. ir R. R. įžūliu elgesiu, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų sutrikdė visuomenės rimtį. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus M. D. ir R. R. atliko dienos metu prie autobuso stotelės, kur laisvai gali vaikščioti kiti asmenys, tad buvimas šioje vietoje asmenims sukelia pareigą elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas. Nekyla abejonių, jog šie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes iš bylos duomenų matyti, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurių dauguma buvo nepilnamečiai. Vaikai po pamokų laukė autobuso, kuriuo galėtų grįžti į namus. Akivaizdu, jog šios aplinkybės nekalia abejonių tuo, kad toje vietoje ne tik asmenys gali laisvai vaikščioti, bet įvykio metu ten buvo, bei dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo patys įbauginti.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl turi būti nurodyta, kokius konkrečiai veiksmus atliko kaltininkas bei kokio pobūdžio veiksmus, nurodytus minėto straipsnio dispozicijoje, jie atitinka. Kaltinime nurodoma, jog M. D. ir R. R. kitų asmenų akivaizdoje sudavė mažiausiai kartą ranka per veidą, spaudė stipriai ranką, pastūmė, sugriebė rankomis ir numetė mažametį. Patys kaltinamieji teismo posėdžio metu nurodė, jog jie taip elgėsi, nes norėjo pasirodyti prieš kitus savo draugus, taip pat jie pripažino, jog jų veiksmai buvo žeminantys nukentėjusįjį, tai yra kaltinamieji tyčiojosi iš mažamečio vaiko kitų vaikų akivaizdoje. Taigi kaltinamieji viešoje vietoje sudavė A. V. ir savo veiksmai tyčiojosi iš jo.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji panaudojo smurtinį veiksmą prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai: veika padaryta viešoje vietoje – dienos metu autobusų stotelėje, kur buvo ir kitų vaikų, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes tyčiojosi ir naudojo smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį, o tai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Tad darytina išvada, kad M. D. ir R. R. veiką tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmuose yra nurodyto nusikaltimo požymiai.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas arba kankindamas mažametį sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo posėdžio metu M. D. ir R. R. nurodė visas įvykio aplinkybes ir neginčijo to, kad sudavė ranka per veidą, spaudė stipriai ranką, pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Tokias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu pagarsinti nukentėjusiojo A. V. apklausos metu duoti parodymai bei nukentėjusiojo atstovės R. L. parodymai. Teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymai sutampa, patvirtina, jog prieš A. V. buvo naudotas smurtas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai elgtis su juo. Šie principai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 2 d.. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, kaltinamųjų tyčiniai veiksmai mažamečio A. V. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra kvalifikuota, nes nusikalstami veiksmai turi būti panaudoti prieš mažametį, todėl ji inkriminuojama kartu su BK 284 str. 1 d.
Pagal teismų praktiką mažamečiu laikomas asmuo, kai nusikaltimo padarymo metu jam nebuvo suėję 14 metų, tačiau norint inkriminuoti šį veiką kvalifikuojantį požymį, teismui būtina pripažinti, kad kaltininkas žinojo arba pagal bylos aplinkybes, ypač nukentėjusiojo fizinius duomenis, taip pat savo asmenines savybes, turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis yra mažametis asmuo. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, kad jie su nukentėjusiuoju mokėsi vienoje mokykloje, žino, kiek jam yra metų. Nukentėjusiojo atstovė nurodė, jog vaikas yra nedidelio ūgio smulkaus sudėjimo, tikra neatrodo vyresnis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė, jog tyčiojasi iš jaunesnio už save asmens, taip pat mokydamiesi toje pačioje mokykloje turėjo žinoti, kokio amžiaus vaikas yra. Be to, teismo posėdžio metu jie nurodė, jog žinojo, kiek metų yra A. V..
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmių rūšys yra – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas, BK 140 str. 2 d. numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 2 metų. M. D. ir R. R. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamieji suvokė atliekantys neteisėtus veiksmus ir juos vykdė. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad kaltinamieji ne pirmą kartą tyčiojosi iš mažamečio, be to, yra bausti administracine tvarka už pažeidimus, kurie parodo jų abejingą požiūrį į visuomenės ir moralės normas, kas parodo jų sistemingai rodoma nepagarbą mažesniems už save ir aplinkiniams.
Kaltinamųjų veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką it nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios – nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir nusikaltimas padaryta bendrininkų grupėje.
M. D. nedirbantis, nesimokantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė praėjus trumpam laikui po pirmojo nuosprendžio priėmimo.
R. R. nedirba ir nesimoko, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į R. R. daromus pažeidimus, kas charakterizuoja jo neigiamus asmenybės bruožus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, kaltinamajam R. R. pagal BK 284 str. skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu bei taikant BK 65 str. nuostatas. Nustatant šios bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Būtina atsižvelgti į tai, kad R. R. smurtą naudojo prieš mažesnį už save asmenį, tai darė norėdamas pasirodyti prieš savo draugus, tokie jo poelgiai vyko ne pirmą kartą, įvykio metu buvo išgąsdintas ne tik nukentėjusysis, bet ir kartu su juo buvusios jo seserys, todėl jam skirtina didesnė negu numatytas vidurkis. Kaltinamasis R. R. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamosios asmenybe, teismas mano, jog šio nusikaltimo pasekmės turės įtakos kaltinamojo pasaulėžiūrai, todėl jis daugiau nusikaltimų nedarys. Daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. R. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų R. R., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. D. nedirba ir nesimoko, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nusikaltimą įvykdė praėjus trumpam laiko tarpui po pirmesnio nuosprendžio. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, į M. D. daromus pažeidimus, kas charakterizuoja jo neigiamos asmenybės bruožus, kaltinamajam M. D. pagal BK 284 str. skirtina laisvės apribojimo bausmė, pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimo bausmė, nes tai vienintelė už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu bei taikant BK 65 str. nuostatas. Nustatant šių bausmių dydį, atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų veikų motyvus ir tikslus. Būtina atsižvelgti į tai, kad M. D. smurtą naudojo prieš mažesnį už save asmenį, tai darė norėdamas pasirodyti prieš savo draugus, įvykio metu buvo išgąsdintas ne tik nukentėjusysis, bet ir kartu su juo buvusios jo seserys, todėl jam skirtina didesnė negu numatytas vidurkis. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog paskirtos bausmės dydis ir galimos pasekmės turės įtakos kaltinamojo supratimui ir pasaulėžiūrai, todėl jis daugiau nusikaltimų nedarys. Daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. M. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė. Kadangi kaltinamasis yra anksčiau teistas, bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui. BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidėjus bausmės vykdymą, teismas paskiria numatytus įpareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktų M. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog teisiamąjį būtina įpareigoti pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti M. D. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012 m. gruodžio 12 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ją pagal BK 65 str. reikalavimus pakeičiant, ir galutinę bausmę paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant M. D. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su mokslu, ar darbu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
R. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti R. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams metų laikotarpiui, įpareigojant R. R. bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.