Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-354/2007 Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.2.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.2., 2.4.6.3.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 15 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Vytautui Juozelaičiui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros bei nuteistųjų A. S. ir H. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. A. sodo namelio laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. C. sodo namelio laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. R. sodo namelio laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė H. N. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. A. sodo namelio laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. C. sodo namelio laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė A. S. paskirta – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš H. N. ir A. S. solidariai priteista 340 Lt žalos atlyginimo S. C..

Iš H. N. priteista 360 Lt žalos atlyginimo R. R..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

H. N. ir A. S. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. gegužės 8 – 9 d. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais sodų bendrijoje ,,Ramybė“, Šiauliuose, išdauždami stiklą bei išlauždami sodo namelio lango rėmą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį, esantį ,,duomenys neskelbtini“, priklausantį S. A., ir pagrobė svetimą turtą – S. B. priklausančius daiktus 110 Lt vertės.

Be to, H. N. ir A. S. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. laikotarpyje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, sodų bendrijoje ,,Margiai“, Šiauliuose, išdauždami durų stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį ,,duomenys neskelbtini“, priklausantį S. C., ir pagrobė svetimą turtą – S. C. priklausančius daiktus: dujinę viryklę su balionu 120 Lt vertės, du elektros prailginimo kabelius bendros 70 Lt vertės, du rankinius pjūklus bendros 40 Lt vertės, kirvį 10 Lt vertės, reples 50 Lt vertės, reples 10 Lt vertės, sodininko purkštuvo pompą 20 Lt vertės, t. y. pagrobė 330 Lt vertės svetimą turtą.

Be to, H. S. (H. N.) nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 7 d. – birželio 8 d. laikotarpyje, veikdamas bendrininkų grupėje su R. J., bendrais tyčiniais veiksmais, sodų bendrijoje ,,Kregždutė“, išdauždami sodo namelio lango dvigubą stiklą, įsibrovė į patalpą – sodo namelį ,,duomenys neskelbtini“, priklausantį R. R., ir pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius daiktus: žoliapjovę 150 Lt vertės, 40 metrų kabelio 80 Lt vertės, 20 litrų vyno 40 Lt vertės, dvi badmintono raketes 10 Lt vertės, elektrinį grąžtą 60 Lt vertės, t. y. pagrobė 340 Lt vertės svetimą turtą.

Nuteistasis A. S. bei jo gynėja prašo tenkinti A. S. apeliacinį skundą, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis H. N. bei jo gynėjas prašo tenkinti H. N. apeliacinį skundą, o Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų H. N. ir A. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės H. N. padarius 3, o A. S. padarius 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., pagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. To neginčija ir apeliantai, kurie tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis – prokurorui prašant jas griežtinti, o nuteistiesiems prašant jas sušvelninti.

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas turi motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikaltimus jie padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, ir pagrįstai nenustatė nei vienos atsakomybės lengvinančios aplinkybės, nors skundžiamame nuosprendyje ir nurodė, kad H. N. ir A. S. prisipažino padarę nusikalstamas veikas.

Nuteistasis H. N. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, parodė, kaip ir su kuo jas darė, kas, nuteistojo nuomone, turėjo būti vertinama, kaip lengvinanti aplinkybė. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. H. N. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs visas tris nusikalstamas veikas ir pareiškė apgailestaująs dėl to – atsiprašė nukentėjusiųjų, žadėjo įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą (t. 3; b. l. 107). Tačiau kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Iš skundžiamo nuosprendžio bei kitos bylos medžiagos matyti, kad H. N. nusikaltimus, dėl kurių padarymo prisipažindavo ikiteisminio tyrimo metu, darė vieną po kito. H. N. pagal BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas dėl vagystės iš S. A. sodo namelio nuo 2006-05-08 iki 2006-05-10 (t. 1; b. l. 160-161), o praėjus vos 3 savaitėms vėl pagrobė svetimą turtą iš S. C. sodo namelio, dėl ko buvo laikinai sulaikytas nuo 2006-06-05 iki 2006-06-06 (t. 1; b. l. 175-176). Kitą dieną po paleidimo iš laikino sulaikymo H. N. vėl padarė vagystę iš R. R. sodo namelio. H. N. ikiteisminio tyrimo metu prisipažindavo padaręs nusikalstamas veikas, nurodė asmenį su kuriuo tai darė (t. 1; b. l. 165-166; 170-173; 181-182), tačiau tik paleistas į laisvę vėl pažeisdavo baudžiamuosius įstatymus, todėl daroma išvada, kad jis savo elgesio kritiškai nevertino, o tai yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis H. N. nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytų nusikaltimų. Taigi nustačius kaltininko laisvanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė.

H. N. apeliaciniu skundu taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis ankščiau legaliai dirbo, o nusikaltimų padarymų metu ieškojo naujo darbo. Tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad iki nusikaltimų padarymo buvę darbo santykiai neturi esminės reikšmės ir teismas atsižvelgia į kaltininko darbinius santykius, kurie nustatomi nusikaltimų padarymo metu. Tai, kad H. N. nusikaltimų padarymo metu ieškojo kito darbo, prieštarauja jo paties parodymams teisme ir kitai bylos medžiagai. Pirmiausia, jis net nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, nuolat besaikiai vartojo alkoholį, nusikaltimus darydavo, kad prasimanytų pinigų, kuriuos vėlgi išleisdavo alkoholiui. Toks nusikalstamas ir asocialus apelianto elgesys gali būti vertinamas tik neigiamai.

Nenustačius jokių H. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jį patį teigiamai apibūdinančių duomenų, nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvai, nėra teisinio pagrindo sušvelninti jam bausmę.

Apeliantas A. S., prašydamas sušvelninti jam bausmę, savo skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, būtų neatsižvelgęs. Taip pat apeliantas nemotyvavo savo nesutikimo su civiliniu ieškiniu ir tik deklaratyviai, neginčydamas kaltinime išvardintų pagrobtų daiktų vertės, nurodė, kad priteistas civilinis ieškinys yra per didelis. Kolegijos nuomone, S. C. pareikšto civilinio ieškinio klausimas byloje išspręstas teisingai. Todėl švelninti nuteistajam A. S. bausmę ir sumažinti civilinio ieškinio dydį nėra teisinio pagrindo.

Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį tiek H. N., tiek A. S. pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, į kuriuos apeliaciniu skundu prašo atsižvelgti ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūra.

Tačiau kolegija sutinka su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino H. N. ir A. S. asmenybes ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.

A. S. anksčiau buvo teisiamas 7 kartus, o H. N. 3 kartus. Tarp nuteistųjų anksčiau padarytų nusikalstamų veikų dominuoja vagystės, už kurias buvo skiriamos įvairaus dydžio laisvės atėmimo bausmės. Todėl prokuroras teisus teigdamas, kad nuteistieji iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, nes vėl abu nusikalto neišnykus teistumui. O bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Remiantis BK 27 str. 1 d. ir A. S. ir H. N. yra recidyvistai, nes būdami teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus vėl padarė H. N. tris, o A. S. du tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 56 str. 1 d. nuostatą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad abu nuteistieji naujus nusikaltimus padarė per pakankamai trumpą laiką, abu turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1; 150-159; t. 2; 55-61), darytina išvada apie tam tikrą nuteistųjų asmenybių kryptingumą, t. y. susiformavusį priešingą bendrai visuomenėje priimtą elgesį ir gyvenimo būdą (besaikiai vartoja alkoholį, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos), polinkį daryti nusikaltimus bei iki tol taikytų bausmių neveiksmingumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus jau minėtas dvi nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tai, kad nusikaltimais nebuvo padaryta didelė žala (iki 3 MGL), nors nuteistieji neatlygino ir jos, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nuteistųjų A. S. ir H. N. atžvilgiu nebus pasiekti nepaskyrus jiems realių laisvės atėmimo bausmių, artimų BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės vidurkiui.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat buvo nurodęs, jog tikslinga nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes, artimas įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Tačiau už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 1 metai ir 6 mėnesiai – yra ne artimos, o žymiai mažesnės nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

Tokiu būdu kolegija sutinka su Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl griežtesnių laisvės atėmimo bausmių paskyrimo nuteistiesiems ir keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl H. N. ir A. S. neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 2 p.), padidindama nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas iki 2 metų 6 mėnesių, tokiu būdu tenkindama prokuroro skundą iš dalies.

Kolegija taip pat sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant nuteistiesiems paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes vadovavosi ne BK 63 str., o BK 64 str., kuris numato bausmių subendrinimo taisykles, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Abu nuteistieji yra pilnai atlikę bausmes pagal ankstesnius teismo nuosprendžius (t. 2; b. l. 38-41; 103-107). Todėl nuosprendis keistinas ir bausmių subendrinimo dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kaip matyti iš kaltinamojo akto (t. 3; 15-21), skundžiamo nuosprendžio ir kitos bylos medžiagos, byloje buvo kaltinami, o vėliau nuteisti H. N. ir A. S.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad H. S. veikdamas bendrininkų grupėje su R. J. pagrobė svetimą turtą iš R. R. sodo namelio. Akivaizdu, kad nuosprendyje paminėtas asmuo – H. S. – yra H. N.. Jokių duomenų apie asmenį, kurio vardas ir pavardė yra H. S., byloje nėra. Tai kolegija laiko technine klaida, kuri ištaisytina.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas surašydamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių, numatytų BPK. Nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų ar toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie vagystę iš R. R. sodo namelio nurodė, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje su R. J.. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties (t. 3; b. l. 109) matyti, kad kaltinamojo R. J. atžvilgiu byla išskirta iki jis bus surastas. Taigi, apylinkės teismas, aprašant nusikalstamą veiką, neturėjo minėti toje byloje neteisiamo asmens pavardės. Todėl nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 4 p.)..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų H. N. ir A. S. apeliacinius skundus atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. A. sodo namelio - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. C. sodo namelio - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš R. R. sodo namelio - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę H. N. paskirti – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. A. sodo namelio - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš S. C. sodo namelio - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę A. S. paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje aprašyta vagystė iš R. R. priklausančio sodo namelio:

kaltinamuoju vietoj ,,...H. S....“ įrašyti ,,...H. N....“, o vietoj frazės ,,...bendrininkų grupėje su R. J....“ įrašyti ,,...bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta...“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.