Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-07 · Civilinė byla Nr. 2-886/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-07
Bylos Nr.
2-886/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“
Ieškovas
H. S.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-886/2011
2-56-3-00248-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 07 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. S. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. S. pareiškimu prašė pradėti juridinio asmens – atsakovo UAB „Artharita“ veiklos tyrimą. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi pradėjo juridinio asmens atsakovo bei jo vienasmenio valdymo organo direktoriaus A. B. veiklos tyrimą. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, prašydamas minėtą nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties. Teismas nurodė, kad įstatymai nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, ir tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Artharita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino CK 2.124 – 2.131 straipsnių nuostatas, kurių analizė leidžia daryti išvadą, kad nutartis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą turi būti skundžiama, nes juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimas reiškia labai ilgą procesą ir bylinėjimąsi. Neskundžiama tokio pobūdžio nutartis užkerta galimybę apeliantui pareikšti pretenzijas. Be to, pradėtas ne tik juridinio asmens, bet ir jo vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimas, ko nenumato įstatymai.

2. Teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 07 d. rekomendacijoje Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ patvirtintą nuostatą, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturi prarasti teisės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Įstatymai nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria pardėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai, ja nėra sustabdomas ar užbaigiamas procesas. Įstatymai numato galimybę tiriant juridinio asmens veiklą atlikti ir juridinio asmens valdymo organų veiklos tyrimą. Apeliantas nepagrįstai skundą grindžia Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 07 d. rekomendacija Nr. R(95)5 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies antrame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria buvo pradėtas apelianto bei jo vienasmenio valdymo organo direktoriaus veiklos tyrimas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria yra pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.124 – 2.131 straipsnių nuostatas. CK 2.124 – 2.131 straipsnių nuostatos reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo bei vykdymo procedūras. CK nereglamentuoja teismo nutarčių, priimtų sprendžiant klausimus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, apskundimo tvarkos, tik nustato, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimas sprendžiamas teismo nutartimi (CK 2.126 str. 4 d.). Teismo priimtų nutarčių apskundimą reglamentuoja CPK. CPK nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), nes atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą bus atliekami tolimesni procesiniai veiksmai (CK 2.131 str.). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis, kuria yra atsisakoma pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto argumentas, kad įstatymai nenumato galimybės pradėti juridinio asmens vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimą, yra nepagrįstas, nes CK 2.124 straipsnis numato galimybę atlikti juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos tyrimą.

Apeliantas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. spalio 07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002, 2004 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004, 2007 m. kovo 07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007. Minėtose nutartyse yra nagrinėjami termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleidimo teisinių pasekmių bei praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimai. Jose nesprendžiami klausimai dėl galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Pažymėtina, kad teismai gali vadovautis tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra suformuota tokio paties pobūdžio, analogiškose bylose. Tokio paties pobūdžio byla neturi būti suprantama kaip pasisakymas dėl tos pat teisės normos ar jos nuostatos aiškinimo, vertinimo ar taikymo. Tos pačios normos taikymo aplinkybės taip pat turi būti analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 07 d. rekomendacija Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ (toliau – Rekomendacija), nes joje reglamentuojama galimybė aukštesnės instancijos teismui apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės (Rekomendacijos I str. a p.). Be to, Rekomendacijoje yra numatyta galimybė įstatymų nustatytais atvejais daryti išimtis, kai apeliacija yra negalima (Rekomendacijos I str. b p.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis