Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Artharita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo H. S. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Artharita“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies antrame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 str. 1 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria buvo pradėtas apelianto bei jo vienasmenio valdymo organo direktoriaus veiklos tyrimas. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad įstatymas nenumato galimybės skųsti nutartį, kuria yra pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.124 – 2.131 straipsnių nuostatas. CK 2.124 – 2.131 straipsnių nuostatos reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo bei vykdymo procedūras. CK nereglamentuoja teismo nutarčių, priimtų sprendžiant klausimus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, apskundimo tvarkos, tik nustato, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo klausimas sprendžiamas teismo nutartimi (CK 2.126 str. 4 d.). Teismo priimtų nutarčių apskundimą reglamentuoja CPK. CPK nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Tokia nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), nes atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą bus atliekami tolimesni procesiniai veiksmai (CK 2.131 str.). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis, kuria yra atsisakoma pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

Apelianto argumentas, kad įstatymai nenumato galimybės pradėti juridinio asmens vienasmenio valdymo organo veiklos tyrimą, yra nepagrįstas, nes CK 2.124 straipsnis numato galimybę atlikti juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos tyrimą.

Apeliantas nepagrįstai atskirąjį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2002 m. spalio 07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002, 2004 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2004, 2007 m. kovo 07 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007. Minėtose nutartyse yra nagrinėjami termino apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti praleidimo teisinių pasekmių bei praleisto įstatymo nustatyto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimai. Jose nesprendžiami klausimai dėl galimybės atskiruoju skundu apskųsti nutartį, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas. Pažymėtina, kad teismai gali vadovautis tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri yra suformuota tokio paties pobūdžio, analogiškose bylose. Tokio paties pobūdžio byla neturi būti suprantama kaip pasisakymas dėl tos pat teisės normos ar jos nuostatos aiškinimo, vertinimo ar taikymo. Tos pačios normos taikymo aplinkybės taip pat turi būti analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007). Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 07 d. rekomendacija Nr. R(95)5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ (toliau – Rekomendacija), nes joje reglamentuojama galimybė aukštesnės instancijos teismui apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės (Rekomendacijos I str. a p.). Be to, Rekomendacijoje yra numatyta galimybė įstatymų nustatytais atvejais daryti išimtis, kai apeliacija yra negalima (Rekomendacijos I str. b p.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria pradėtas juridinio asmens veiklos tyrimas, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.