- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- II-439-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01609-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- Z. S.
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11979-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė V. K. 2019-08-20 surašė administracinio nusižengimo protokolą Z. S. už tai, kad jis 2019-07-09, 8.42 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto nustatyto draudimo, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą leidžiančio kelio ženklo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-09-27 nutarimu Nr. 30-ANR_N-11979-2019 už šį padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, Z. S. paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.
2019-10-15 teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto Z. S. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019-09-27 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad automobilį pastatė ant šaligatvio, nes kelio ženklų, draudžiančių tai daryti, nėra. Kiemai būna perpildyti, vietos automobiliui pastatyti taip pat nėra. Toje vietoje, kur stovėjo jo automobilis, nuolat stovi kiti automobiliai, yra pripilta žvyro.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė Z. S. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog KET XVII skyriaus 150.5 punktu nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Įrodymai – fotonuotrauka - kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įrodymą. Minėta nuotrauka yra informatyvi ir pakankama konstatuoti nusižengimo padarymo faktui. Nuotraukoje matyti, kad viena dalis transporto priemonės stovi ant šaligatvio, kita – ant vejos. Mano, kad Z. S. skundas yra nepagrįstas, todėl prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-09-27 nutarimą Nr. 30-ANR_N-11979-2019.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. S. į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką, vietą bei datą jam jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu pranešta tinkamai, teismo šaukimą įteikiant šeimos nariui – tėvui R. S. (b.l. 28). Taigi, skundą pateikęs Z. Š. bylos eiga nesidomi, į bylos nagrinėjimą du kartus kviečiamas vengia atvykti. Z. Š. svarbių jo neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nepateikė, todėl jo skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Z. S. skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Z. S. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Kelių eismo taisyklių III skyriaus 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Komentuojamojo skyriaus 8 punktas įtvirtina, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. KET XVII skyriaus 150.5 punktas imperatyviai nustato, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje numatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
Skunde Z. S. neneigia padaręs administracinį nusižengimą, nurodo, kad automobilį paliko stovėti ant šaligatvio, nes kieme vietos automobiliui pastatyti nėra, be to nėra tokį stovėjimo būdą draudžiančių kelio ženklų, todėl mano, kad jam priimtas skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas.
Pažymėtina, jog iš byloje esančios nuotraukos (b.l. 13) akivaizdžiai matyti, jog teritorija, kurioje stovėjo Z. S. automobilis (transporto priemonės galinė dalis), nuo važiuojamosios kelio dalies yra atskirta borteliu, ši teritorija išgrįsta plytelėmis. Teritorijoje nėra sužymėtos automobilio stovėjimo vietos, statymo būdas ir panašiai. Ši teritorija akivaizdžiai nėra skirta ir pritaikyta transporto eismui (stovėjimui) vieta. Teritorijoje, kurioje buvo pastatytas Z. S. automobilis, nėra kelio ženklo, nurodančio, kad ši vieta yra automobilių stovėjimo vieta.
Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad Z. S. automobilis buvo pastatytas ir stovėjo neleistinoje vietoje – ant šaligatvio, jokių kelio ženklų, kurie leistų statyti automobilį minėtoje vietoje, nebuvo. Aplinkybė, jog Z. S. automobilį pastatė ir paliko stovėti ant šaligatvio, nes kitus vietos pastatyti automobilį nebuvo, jo atsakomybės nepašalina. Čia pabrėžtina ir tai, jog transporto priemones leidžiama statyti tose vietose ir tokiu būdu, kaip nurodo kelio ženklai, o kelio ženklų, draudžiančių automobilių sustojimą ar stovėjimą, nebuvimas nereiškia, jog automobilio statymas konkrečioje teritorijoje yra leidžiamas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Z. S. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą ir jam inkriminuotą teisės pažeidimą yra įrodyta. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, Z. S. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, paskirta vadovaujantis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose.
Teismo nuomone, Z. S. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, Z. S. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-09-27 nutarimas Nr. 30-ANR_N-11979-2019 paliekamas galioti nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Z. S. skundą atmesti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11979-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.