- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- 1-1628-1078/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12160-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Jurij Binevič
kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Jurij Binevič.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas tris kartus:
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (10 veikų), paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis, 2019 m. kovo 24 d., apie 18.35 val., viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - be aiškios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. į veidą, išmušdamas nukentėjusiajam tris dantis, tokiu būdu, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. M. kaltę pripažino, parodė, jog važiavo automobiliu su V. Š., sustojo pasisveikinti su V. T. ir dar kitu žmogumi. Tas kitas asmuo numetė cigarečių pakelį tiesiai į jį, jis jo nepažinojo, tuomet jis (E. M.) išėjo su juo pakalbėti, o jis su „kūlokais“ jam sudavė, tada ir jis (E. M.) sudavė nukentėjusiajam į veidą - tiksliai kur nežino, viskas įvyko greitai. Jis (kaltinamasis) norėjo su juo kalbėtis, o jis pradėjo mosikuoti rankomis, tada jis trenkė. Kai trenkė, nukentėjusysis pabėgo. Pripažino surašytą kaltinimą ir sutiko, kad trenkė nukentėjusiajam ir taip galėjo išmušti nukentėjusiajam tris dantis. Dėl savo elgesio labai gailisi. Turi vaiką, gerą darbą. Turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, bet išsigydė, dabar jau nebegeria.
Kadangi E. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 26 d. apklaustas kaltinamasis E. M. kaltės nepripažino, parodė, kad 2019 m. kovo 24 d. buvo Lietuvoje, ką tą dieną veikė, negali pasakyti. Jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, o A. K., V. T. bei V. T. nepažįsta (b.l. 107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 13 d. apklaustas kaltinamasis E. M. kaltės nepripažino, parodė, kad A. K. pažįsta tik iš matymo, žino iš to, kad šis bendrauja su jo kaimynu V. T., nuolatos matydavo kaip A. K. kartu su V. T. eina į parduotuvę. Paskutinį kartą juos matė maždaug 2019 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesį. Su šiais asmenimis nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Dėl įvykio, nurodyto įtarime, nieko pakomentuoti negali, nes tokio atvejo net nebuvo, nepasakys, ką 2019 m kovo 24 d. veikė. V. Š. pažįsta, su juo santykiai yra geri, nuolatos bendrauja bei kartais leidžia laiką kartu. Gali patikinti, kad jokio konflikto prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės tarp jo ir A. K. nebuvo (b.l. 114).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2019 m. kovo 24 d., apie 18.35 val., jis kartu su draugu V. T. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)”, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje jie nusipirko cigarečių ir išėjo iš parduotuvės. Kai buvo prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, privažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ tamsiai mėlynos spalvos, jame buvo du vyrai. Automobilio vairuotojui buvo (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, buvo apsirengęs chaki spalvos drabužiais, automobilio keleiviui apie (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs žydros spalvos palaidine ir tamsiai mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis. Kažkuris iš minėtų vyrų pašaukė V. T.. Minėti vyrai išlipo iš automobilio. Tarp V. T. ir minėtų vyrų kilo konfliktas, kaip suprato, dėl skolos. Jis bandė apraminti konfliktą. Tada automobilio keleivis paklausė jo rusų kalba: „Ty hohol?“, į ką jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Tada minėtas vyras, paklausė jo, ko jis kišasi. Jis jam paaiškino, kad jie yra iš vieno krašto ir, kad negražu pravardžiuoti pagyvenusį žmogų. Tada minėtas vyras rankomis pradėjo jį stumdyti. Jis suprato, kad bus muštynės ir nenorėdamas muštinių pradėjo bėgti. Minėtas vyras pradėjo bėgti jam iš paskos. Jis nubėgo iki (duomenys neskelbtini) ir sustojo. Prie jo pribėgo automobilio keleivis. Jis šiam pasakė, kad nenori jokių muštinių. Minėtas vyras pasiūlė nusiraminti, paspausti vienas kitam rankas ir išsiskirti. Jis paspaudė vyrui ranką. Tada minėtas vyras kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio jis pajuto stiprų skausmą, iš burnos pradėjo bėgti kraujas, buvo išmušti trys dantys. Minėtas vyras rusiškai jam pasakė: „surink dantis“ ir išėjo. Po kiek laiko prie jo priėjo V. T., kuriam jis papasakojo, kas atsitiko ir paprašė iškviesti policiją. Po kiek laiko atvyko policija ir greitosios pagalbos brigada (b. l. 37, 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad 2019 m. kovo 24 d. pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo pažįstamas (duomenys neskelbtini) pilietis A. K.. Vakare, apie 18.30 val., kartu su A. K. nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Grįžtant namo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie sankryžos privažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo V. Š., o kartu su juo važiavo E. M., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Vaikinai, pasisveikindami su juo pakelė ranką, jis taip pat jiems pakėlė ranką pasisveikindamas. Kartu su juo ėjęs A. K. pagalvojo, kad vaikinai sveikinasi su juo ir priėjęs prie automobilio pro langą padavė ranką vairuotojui V. Š.. Tuo metu iš A. K. rankos į automobilį nukrito tuščias pakelis nuo cigarečių. Vaikinai pradėjo priekaištauti A. K., kad jis šiukšlina jų automobilyje. Tada jie išlipo iš automobilio, pradėjo domėtis, iš kur atsirado šis vaikinas. Rusiškai A. K. paklausė, ar jis „chacholas“, jis atsakė, kad (duomenys neskelbtini). E. M. rankomis susistumdė su A. K., jis juos išskyrė. Vaikinai atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo į parduotuvę, o jie nuėjo namo. Vaikinai sustojo automobilių stovėjime aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, V. Š. nuėjo į parduotuvę, o E. M. liko prie automobilio. Nuėjus maždaug 50 metrų nuo parduotuvės, juos pasivijo konfliktiškai nusiteikę E. M. su V. Š.. E. M. ieškojo priežasties konfliktui, vėl pradėjo stumdytis su A. K., jis vėl juos išskyrė, tada A. K. pradėjo bėgti nuo jų. Nubėgus apie 40 metrų, E. M. sušuko A. K.: „Nebėk, susitaikom“. Tada A. K. sustojo, E. M. priėjo prie jo, paspaudė vienas kitam rankas, draugiškai apsikabino. Tuo metu, kai jie jau atsisveikino norėdami eiti namo, išgirdo kaip E. M. sušuko A. K. rusiškai „susirink savo dantis“. Jie su V. Š. atsisuko ir pamatė, kad A. K. iš burnos bėga kraujas. Kai E. M. sudavė smūgį, nematė. Tada vaikinai nuėjo atgal prie savo automobilio, o jie nuėjo namo. Namuose pavalius burną nuo kraujo, A. K. pastebėjo, kad jam išmušti dantys, du ar trys. Namuose išsikvietė policijos pareigūnus, atvykę policijos pareigūnai išsikvietę greitąja medicinos pagalbą (b. l. 43). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai liudytojas V. T. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir pirminės apklausos metu (b.l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad E. M. yra jo kaimynas, gyvena šalia, jų santykiai nėra artimi, tik pasisveikina. Įvykio dieną, 2019 m. kovo mėnesį, važiavo jo asmeniniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo kaimynu E. M. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau dar būnant (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, norėjo apsipirkti. Daugiau nieko nepasakė, atsisakė duoti parodymus, parodė, jog viską galės papasakoti teisme (b. l. 50).
Iš 2019 m. kovo 24 d. A. K. surašyto protokolo-pareiškimo, matyti, kad 2019 m. kovo 24 d., 18.35 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras sudavė A. K. vieną smūgį į veidą, dėl kurio jis pajuto fizinį skausmą, buvo išmušti trys dantys (b.l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. kovo 24 d., 18.44 val., V. T. pranešė, jog prieš 5 min. pažįstami 2 vyrai sumušė draugą, išmušė 4 dantis, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (b.l. 10, 11).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kelio atkarpa, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini). Vietovės danga asfaltuota, ant asfalto matosi daug tamsiai raudonos spalvos (panašios į kraują), dažniausiai apvalios formos dėmių (b. l. 32-35).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. T. atpažino E. M. kaip asmenį, kuris pirmas pradėjo konfliktą ir sudavė smūgį A. K.. Šį asmenį seniai pažįsta, todėl atpažino iškart (b. l. 52-54).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 29 d. nuotoliniu būdu, telefonu, buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialiste V. B., kuri parodė, jog iš dokumentų kopijų specialisto išvados nedaromos. Trijų dantų išmušimas atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 64).
Iš byloje esančio Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į kreipimąsi, nustatyta, kad A. K. 2020 m. balandžio 17 d. minėtoje klinikoje buvo atliktas visos burnos ertmės rentgenologinis tyrimas (b.l. 86-88). Iš A. K. atsiųstų failų matyti jo dantų rentgeno nuotraukos (b.l. 70-73).
Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte nurodyta, jog 2019 m. balandžio 17 d. A. K. kreipėsi dėl apžiūros į „(duomenys neskelbtini)“, tam, kad būtų atliktas visos burnos ertmės rentgenologinis tyrimas. Iš kartu su raštu pateiktos fotonuotraukos ir medicininių dokumentų išrašo matyti, jog A. K. diagnozė – viršutinio žandikaulio dalinė antrinė adentija, sunkaus laipsnio lėtinis generalizuotas periodontitas (b.l. 157-162).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Pagal teismų praktiką, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Atsižvelgiant į nukentėjusiajam kilusius padarinius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kaltinamojo E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnį, bet ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamasis E. M. 2019 m. kovo 24 d., apie 18.35 val., viešoje vietoje, t. y. prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams - be aiškios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį A. K. į veidą, išmušdamas nukentėjusiajam tris dantis, tokiu būdu E. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų. Šie kaltinamojo E. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, neneigė sudavęs nukentėjusiajam į veidą, nors ir nurodė, kad kur tiksliai pataikė nežino, kadangi viskas įvyko greitai, tačiau sutiko su tuo, jog savo smūgiu išmušė nukentėjusiajam tris dantis. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nuosekliai nurodė konflikto, kurio metu buvo sužalotas, aplinkybes (b.l. 37, 38), liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 43, 46), A. K. surašytu protokolu-pareiškimu (b.l. 1), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 10, 11), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 32-35), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b.l. 52-54), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialiste V. B., kuri parodė, jog iš dokumentų kopijų specialisto išvados nedaromos, o trijų dantų išmušimas atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 64), Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais raštais su priedais, kuriuose nurodyta, jog 2019 m. balandžio 17 d. A. K. kreipėsi dėl apžiūros į „(duomenys neskelbtini)“, tam, kad būtų atliktas visos burnos ertmės rentgenologinis tyrimas, A. K. diagnozė – viršutinio žandikaulio dalinė antrinė adentija, sunkaus laipsnio lėtinis generalizuotas periodontitas (b.l. 86-88, 157-162) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.
Kaltinamasis E. M. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. A. M. suvokė, kad viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), kurioje nusikaltimo metu buvo pašalinių asmenų ir bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų (LAT kasacinės nutartys 2K-55/2011, 2K-414/2010, 2K-159/2009 ir 2K-670/2002), suduodamas A. K. kumščiu smūgį į veidą, suvokė, jog įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei tokiais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat suvokė, jog gali sukelti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtent chuliganišką, o ne privatų konflikto pobūdį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės - iki įvykio nukentėjusysis A. K. su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį kaltinamasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – dėl atsitiktinai sveikinantis per automobilio langą į saloną įkritusio cigarečių pakelio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgį A. K. į veidą be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką bei sukelti padarinius - realiai sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta viešoje vietoje, gyvenamųjų namų kvartale, sekmadienį, vakaro metu po 18 val., kas rodo, jog konfliktinius veiksmus galėjo girdėti ir matyto pašaliniai asmenys. Teismo vertinimu, kaltinamasis abiejų nusikalstamų veikų atveju veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiojo sveikatai padarinius sukels, tačiau viešoje vietoje, matant aplinkiniams, suduodamas smūgį A. K. į veidą - į gyvybiškai svarbią kūno vietą, bendrais bruožais numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusysis A. K., atsižvelgiant į jo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdį, patirs sužalojimus. Kaltinamasis E. M. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis minėtas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Spręsdamas kaltininkui skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Taigi, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad E. M. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau kelis kartus teistas, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (b.l. 95-97), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per vienerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus (b.l. 98), vykdo individualią veiklą, gauna legalias pajamas, išlaiko (duomenys neskelbtini) vaiką (iš kaltinamojo žodžių).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytą vienintelę, o BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas vidurkis. Tokia bausmės rūšis bei jos dydis skirtini, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo, jog asmuo negeba pasidaryti išvadų dėl savo netinkamo elgesio pasekmių bei nesuvokia jam paskirtų įpareigojimų laikymosi svarbos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą subendrintinos apėmimo būdu.
Kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedamos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas ir šiame nuosprendyje jau aptartas aplinkybes. Baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, nebendrintina (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę E. M. yra įvykdęs).
Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, kad stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau jas išsigydė, alkoholio nebevartoja, laikėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šiuo metu dirba, gauna legalias pajamas, rūpinasi ir išlaiko vaiką.
BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Vis dėlto sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis.
Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo siekį pakeisti gyvenimo būdą, padarytas nusikalstamas veikas, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes bausmės tikslai nagrinėjamu atveju vis dar gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam įpareigojimus: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina (b. l. 119).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, prisegtas prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje; iš Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), gauta A. K., gim. (duomenys neskelbtini), rentgeno nuotrauka (voke prisegtame prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina Ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. M. (E. M.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrinti jas apimant ir paskirti E. M. subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trijų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti E. M. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, įpareigoti E. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu įskaitytą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 26 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos galinio viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;
- iš Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), gautą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), rentgeno nuotrauką (voke prisegtame prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ribotos atsakomybės bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.