Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-933-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2A-933-658/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00237-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis (pran.)
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-933-658/2014(Proceso Nr. 2-51-3-00237-2013-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.1; 44.2.2, 44.5.2.16; 114.11(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASsprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Nijolios Indreikienės (pirmininkaujanti) ir Nerijaus Meilučio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-573-445/2013 pagal ieškovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. B. 51 141,42 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 3 d. apie 23.00 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnysis patrulis R. K. buvo sužalotas tarnybos metu, atlikdamas tarnybines pareigas. Atsakovas R. B., vengdamas paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui, aktyviai priešinosi sulaikymo metu, stumdėsi naudodamas fizinę jėgą, nesileido sulaikomas, dėl ko pareigūnas R. K. patyrė sužalojimų - plyšo kairės kojos kelio sąnario raiščiai bei sąnario lateralinis diskoidinis meniskas, buvo patempti raumenys. Dėl patirtų sužalojimų pareigūnui buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl patirtos traumos 2010 m. balandžio 20 d. Kauno medicinos universiteto klinikose pareigūnui buvo atlikta operacija, nedarbingumas tęsėsi nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2892 nustatyta, kad R. K. sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2010 m. balandžio 3 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. 2010 m. birželio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 52-6-IS-49 nustatyta, kad pareigūno R. K. sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Dėl patirtų sužalojimų pareigūnui buvo išmokėta 49 592,70 Lt aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija ir 1 548,72 Lt draudimo suma (b.l. 2–5).

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 51 141,42 Lt žalos atlyginimo (b.l. 34-36).

Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. preliminaraus sprendimo, nurodė, kad sulaikymo metu pareigūnui nesipriešino ir fizinės jėgos prieš jį nenaudojo (b.l. 39-41).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad yra nustatytos visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai): dėl atsakovo R. B. aktyvaus pasipriešinimo, naudojant fizinę jėgą, buvo sužalotas policijos pareigūnas, kuris dėl kairės kojos kelio sąnario raiščių ir sąnario lateralinio diskoidinio menisko plyšimo, raumenų patempimo patyrė apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymą; atsakovas yra kaltas dėl pareigūno patirto sužalojimo; atsakovo veiksmus ir pareigūno sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas sužalojo policijos patrulį. Policijos pareigūnui priėjus ir bandant sulaikyti muistėsi, nesidavė sulaikomas ir neklausė policijos pareigūnų reikalavimų. Būtent policijos pareigūnas R. K. bandydamas sulaikyti R. B. turėjo panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones – antrankius, kad sulaikytų atsakovą, pažeidžiantį viešąją tvarką. Liudytoju apklaustas R. K. patvirtino, kad būtent sulaikant viešosios tvarkos pažeidėją R. B. jam ir buvo padarytas sveikatos sutrikdymas dėl atsakovo veiksmų – fizinio priešinimosi sulaikant. Tokias aplinkybės patvirtino ir byloje apklaustas kitas liudytojas R. P.. Teismo vertinimu aplinkybę, jog buvo atsakovo fizinis pasipriešinimas įrodo tarnybinis pranešimas, surašytas iki aplinkybių, kol buvo konstatuotas policijos pareigūno sužalojimas. Būtent dėl sužalojimo policijos patrulis R. K. nutraukė tarnybinių pareigų vykdymą (turėjo dirbti iki 3 val. nakties), o 1.27 val. jau kreipėsi į medicinos įstaigą dėl sužalojimo. Iš Alytaus apskrities VPK darbo plano ir vyr. specialisto A. B. tarnybinio pranešimo sprendė, kad R. K. sužalojimas padarytas tarnybos metu ir sužalojimas padarytas būtent vykdant tarnybines pareigas – sulaikant R. B. dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Teismas nurodė, kad tai, jog 2010-04-15 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2013-06-07 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas atsakovo kaltei nustatyti dėl civilinės atsakomybės, sprendžiant kaltės klausimą dėl žalos padarymo. Veikos, uždraustos Baudžiamojo kodekso nuostatomis, įrodinėjamos aplinkybės nėra tapačios civilinio proceso kodekso nuostatomis įrodinėjamoms aplinkybėms, kurios tiriamos šioje byloje. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas sužalojimą policijos patruliui padarė dėl neatsargumo, o ne aktyviais veiksmais bei įvertinęs atsakovo turtinę padėtį nustatė 10 000 Lt žalos dydį.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 113-117) atsakovas R. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-12-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas 2010-04-03, vengdamas paklusti tarnybines pareigas atliekančiam pareigūnui, aktyviai priešinosi sulaikymo metu, stumdėsi naudodamas fizinę jėgą dėl ko pareigūnas patyrė traumą. Teismas nevertino, kad pareigūnų paaiškinimai, užfiksuoti byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, yra prieštaringi. Patys pareigūnai negalėjo nuosekliai paaiškinti, kokie gi atsakovo aktyvūs veiksmai nulėmė policijos pareigūno sužalojimą sulaikymo metu. Net ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras išreiškė abejones policijos pareigūnų parodymų patikimumu, pastebėjęs, kad dar 2010 metais savo tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnai nurodė, jog atsakovas nenaudojo fizinio smurto jų atžvilgiu, kad policijos pareigūnas koją susižeidė pats. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti A. Ž. ir Š. M., kaip ir atsakovas, pateikė kitokius nei pareigūnų paaiškinimus. O būtent, kad policijos pareigūnas suklupo arimuose, dėl ko ir galėjo susižaloti koją, t.y. kad pareigūnas susižalojo ne dėl atsakovo aktyvių veiksmų, o dėl atsitiktinio suklupimo. Teismas, priimdamas sprendimą šių aplinkybių nevertino.

Ieškovas turėjo įrodyti policijos pareigūno realiai patirtos žalos dydį. O teismas, nustatęs, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, negalėjo priteisti didesnio žalos atlyginimo nei pareigūno realiai patirta žala. Mano, kad pareigūno realiai patirta žala yra mažesnė nei teismo sprendimu priteista 10 000 Lt suma, todėl prašomas priteisti žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas iki policijos pareigūno realiai patirtos žalos dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 129-133) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad liudytojais apklausti pareigūnai nuosekliai patvirtino aplinkybes, kad atsakovas nevykdė pareigūno reikalavimo prieiti prie policijos automobilio, policijos pareigūnui priėjus ir bandant sulaikyti, muistėsi, nesidavė sulaikomas ir neklausė pareigūnų reikalavimų. Būtent pareigūnas R. K. bandydamas sulaikyti atsakovą turėjo panaudoti kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones – antrankius, kad sulaikytų atsakovą. Jokių prieštaravimų pareigūnų parodymuose nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad būtent dėl sužalojimo pareigūnas nutraukė tarnybinių pareigų atlikimą. Mano, kad pareigūnui kompensacija išmokėta pagrįstai, laikantis specialių kompensavimo apskaičiavimo metodikų, o kompensacijos dydis atitinka realiai patirtą žalą pareigūno sveikatai. Pažymi, kad atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajam išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Kadangi ženkliai sumažindamas priteisiamą iš atsakovo žalos atlyginimą teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas sužalojimą padarė dėl neatsargumo, pasyviais veiksmais bei į atsakovo sunkią turtinę padėtį – dar labiau mažinti atlygintinos žalos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniame skunde yra iš esmės keliamas tinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumą, leistinumą ir sąsajumą turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo išvadas apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi, įrodymų pakankamumas ir ieškovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. Apelianto teigimu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareigūnas R. K. patyrė sužalojimų - plyšo kairės kojos kelio sąnario raiščiai bei sąnario lateralinis diskoidinis meniskas, buvo patempti raumenys (b.l. 23). Dėl patirtų sužalojimų pareigūnui buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 7-8). Dėl patirtos traumos 2010 m. balandžio 20 d. Kauno medicinos universiteto klinikose pareigūnui buvo atlikta operacija (b.l. 23), nedarbingumas tęsėsi nuo 2010 m. balandžio 4 d. iki 2010 balandžio 20 d. ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 20 d. (b.l. 7-8) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 2892 nustatyta, kad R. K. sveikatos sutrikdymas, įvykęs 2010 m. balandžio 3 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo (b.l. 9). Policijos pareigūnui R. K. už patirtą sužalojimą vykdant tarnybines pareigas buvo išmokėta 49 592,70 Lt (aštuoniolikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) piniginė kompensacija ir 1 548,72 Lt draudimo suma (b.l. 6, 10, 11, 33). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad policijos pareigūnas buvo sužalotas, taip pat neginčijama, kad trauma buvo patirta tarnybos metu.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Šios apeliacijos objektas – atsakovo neteisėtų veiksmų ir faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo elgesio ir kilusių padarinių (policijos pareigūno sveikatos sužalojimo) fakto nustatymas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00134-13 esančiame 2010-04-03 (įvykio dienos) tarnybiniame pranešime (b.l. 10–11) pareigūnas R. P. nurodė, kad 2010-04-03 dirbo kartu su patruliu R. K.. Jiems apie 22.50 val. gavus informaciją ir nuvykus prie Panočių kaimo kapų rado kelyje stovintį automobilį, kuriame miegojo vairuotojas. R. K. nuėjo prie automobilio ir prikėlė vairuotoją, jam paaiškino, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Vairuotojas pažeidimo neginčijo. Tuo metu prie pareigūnų iš greta esančios sodybos priėjo vyriškis ir pareikalavo paleisti vairuotoją, nuo vyriškio sklido alkoholiui būdingas kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. R. P. pasakė, kad vairuotojui bus surašytas ATP protokolas ir jis bus paleistas ir paprašė vyriškį nusiraminti. R. P., R. K. ir vairuotojui būnat patruliniame automobilyje agresyviai nusiteikęs vyriškis garsiai šaukė ir bandė patekti į patrulinį automobilį. Vyriškis į prašymus nusiraminti nereagavo. Be to, agresyviai nusiteikęs vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo R. B., policijos pareigūnų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir įžeidinėti. R. P. ir R. K. prie jo priėjo ir R. P. pareikalavo lipti į policijos automobilį, įspėjo, kad jei nevykdys teisėtų reikalavimų – prieš jį bus panaudota jėga. R. B. pradėjo priešintis vengdamas sulaikymo, todėl panaudojus kovinių imtynių veiksmus jis buvo pargriautas ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai. Pilietis pristatytas į Varėnos PK.

2010-04-03 tarnybiniame pranešime R. K. nurodė, kad R. P. baigus vairuotojui rašyti protokolą ir išlipus iš automobilio, R. B. pradėjo pareigūnus keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Pareigūnai prie jo priėjo ir R. P. pareikalavo, kad pilietis liptų į pareigūnų automobilį, tačiau R. B. nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl buvo panaudota jėga ir spec. priemonės – antrankiai. R. B. pristatytas į Varėnos PK budėtojų dalį (baudžiamosios bylos l. 12).

Tyrėjo A. L. 2010-04-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus buvo telefonu bendrauta su R. P., kuris pokalbio metu patikslindamas savo tarnybiniame pranešime nurodytus faktus patikslino, kad sulaikant pilietį R. B., kuris būdamas neblaivus jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir taip įžeidinėjo, jiems negrasino ir nenaudojo fizinio smurto. R. K. sulaikant pilietį R. B. koją susižalojo pats. Pokalbio telefonu metu R. K. patikslindamas savo tarnybiniame pranešime nurodytus faktus patikslino, kad sulaikant pilietį R. B., kuris būdamas neblaivus jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tai įžeidinėjo, jiems negrasino ir nenaudojo fizinio smurto. R. K. sulaikant pilietį R. B. koją susižalojo pats (baudžiamosios bylos l. 17).

2010-04-28 nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 23 nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta susižalojimas pakrypus kojai (baudžiamosios bylos l. 25-26).

Tačiau policijos įstaigai 2010-04-07 pradėjus tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo (baudž b.l. 27), šiame tyrime pareigūnas R. K. 2010-05-25 pateikė papildomą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog „Sulaikymo metu R. B. savo aktyviais veiksmais priešinosi, stumdėsi ir naudodamas fizinę jėgą nesileido sulaikomas. Sulaikymo metu pajutau stiprų skausmą kairės kojos kelio srityje. Panaudojant spec. priemones pilietis R. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Varėnos rajono policijos komisariatą“ (baudžiamosios bylos l. 32).

2013 m. vasario 19 d. (t.y. praėjus beveik trejiems metams po įvykio) apklausiamas liudytoju baudžiamojoje byloje R. K. dar tiksliau detalizavo aplinkybes ir parodė, kad matydamas, jog vyriškis nesiliaus įžeidinėjęs ir siekdamas nutraukti jo neteisėtus veiksmus R. K. pradėjo jį sulaikinėti ir kaire ranka suėmė už R. B. dešinio peties, o su dešine ranka už kairio liemens šono. Stovėdamas priešais R. K. R. B. suprato, kad tuoj bus sulaikytas ir greitai palenkė savo galvą į priekį ir visu kūnu pradėjo stumti R. K. atgal, neleisdamas apglėbti jo liemens. Po tokio R. B. judesio R. K. norėdamas išlaikyti pusiausvyrą ir neišleisti jo iš savo rankų žengė žingsnį atgal. Tuo metu R. B. visu svoriu užgriuvo ant R. K. ir R. K. pajuto skausmą kairės kojos kelio sąnaryje, tačiau apglėbto R. B. nepaleido iki tol kol jam R. P. neuždėjo už nugaros antrankių ant rankų (baudžiamosios bylos l. 78-78).

Analogiški parodymai apie sulaikymo aplinkybes užfiksuoti ir 2013 m. vasario 27 d. R. P. apklausos protokole (baudžiamosios bylos l. 81-82).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad girdėjo kaip R. B. įžeidinėjo pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais. Matė kaip iš policijos tarnybinio automobilio keleivio pusės išlipo vienas policijos pareigūnas ir pradėjo bėgti link R. B. ir bėgdamas suklupo. Po to iš tarnybinio automobilio išlipo kitas pareigūnas ir taip pat pradėjo bėgti link R. B.. Po to abu policijos pareigūnai pribėgę prie R. B. jį paguldė ant žemės. Kiek liudytojas matė - R. B. nesipriešino pareigūnams (baudžiamosios bylos l. 86-88).

Liudytojas Š. M. parodė, kad jo pusbrolis R. B. pradėjo ginčytis su pareigūnais, jis vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu, kadangi ir pareigūnai keikėsi jo atžvilgiu. Pareigūnai jam liepė nusiraminti, nes kitaip jis bus sulaikytas, tačiau R. B. nepakluso policijai bei traukė arčiau savo žemės valdos ir toliau demonstratyviai keikėsi bei rodė nepadorius gestus, taip pat sakydamas, kad yra savo žemėje ir policija neturi teisės jo sulaikyti. Pareigūnas pradėjo bėgti ir bėgdamas suklupo, o kitas pareigūnas taip pat pradėjo bėgti ir, tas kitas parklupęs pareigūnas atsikėlė ir pradėjo bėgti – abu pareigūnai sulaikė pusbrolį ir uždėjo antrankius (baudžiamosios bylos l. 91).

Apklausiamas kaip įtariamasis R. B. parodė, kad jam įžeidus pareigūnus lieknesnio kūno sudėjimo policijos pareigūnas pradėjo bėgti link B.s ir bėgdamas per suartą lauką su vagomis užkliuvo koja už vienos iš vagų ir pargriuvo. Policijos pareigūnui pargriuvus link B. leidosi bėgti kitas policijos pareigūnas. Tada nuo žemės atsikėlė pargriuvęs pareigūnas ir vienu metu su kitu policijos pareigūnu pribėgo prie B.. Pribėgę prie B. čiupo už B. rankų ir vienu metu pargriovė jį veidu ant žemės bei prispaudė (baudžiamosios bylos l. 96).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas R. K. paaiškino, kad sulaikymo metu R. B. nevykdė nurodymų, atsisakė sėsti į automobilį ir vykti į policijos komisariatą. Kai pareigūnas paėmė už rankos, R. B. visaip išsisukinėjo, nugriuvo kartu susikibę ant arimo (b.l. 97).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas R. P. paaiškino, kad sulaikymo metu atsakovas priešinosi dėl ko buvo sužalotas jo kolega. K. ir B. nugriuvo. K. suėmė jį už rankos, atsakovas naudodamas jėgą norėjo išsilaisvinti (b.l. 98).

Taigi, įvertinus šiuos įrodymus matyti, jog sužalojimo aplinkybes įvykio dalyviai bei įvykį matę asmenys apibūdina skirtingai. Kolegijos vertinimu, svarbu akcentuoti tai, kad aplinkybės, kurios buvo nurodytos 2013 m. vasario 27 d. ir 2013 m. vasario 19 d. pareigūnų apklausos protokoluose, o būtent, kad sulaikant besipriešinantį atsakovą, pareigūnas R. K. žengė žingsnį atgal ir atsakovas ant jo užgriuvo visu svoriu nebuvo nurodytos pareigūnų 2010-04-03 ir 2010-05-25 tarnybiniuose pranešimuose. Teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, t.y., kad „Kliučinskas suėmė atsakovą už rankos“ ir 2013 m. vasario 19 d. apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kad „Kliučinskas pradėjo jį sulaikinėti ir kaire ranka suėmė už R. B. dešinio peties, o su dešine ranka už kairio liemens šono“ apie patirto sužalojimą aplinkybes taip pat yra skirtingos. Tuo tarpu, vadovaujantis vien logikos dėsniais akivaizdu, kad kuo daugiau nuo įvykio praeina laiko, tuo mažiau įvykio detalių išlieka atmintyje, o iš pareigūnų parodymų detalumo, matosi priešingai. Tai pat atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esantį A. L. 2010-04-15 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareigūnai patikslindami savo tarnybinius pranešimus paaiškino, kad sulaikant pilietį R. B. jis jiems negrasino ir nenaudojo fizinio smurto, o R. K. sulaikant pilietį R. B. koją susižalojo pats. Be to ir paties sužaloto pareigūno 2010-04-03 tarnybiniame pranešime, t.y. įvykio dienos pranešime, nėra nurodyta, kad atsakovas besipriešindamas pareigūnui prieš jį būtų panaudojęs fizinį smurtą. Ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo policijos darbuotojui nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o būtent nenustačius jokių aktyvių įtariamojo veiksmų (baudžiamosios bylos l. 110-111). R. B. už pareigūnų įžeidimą yra nubaustas administracine tvarka, jam paskirta 300 Lt bauda (administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2. 9-269-308/2010, l. 22). Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje ir baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog atsakovas sužalojo R. K., t.y. jog pareigūno sužalojimą lėmė tiesioginiai atsakovo veiksmai. Nagrinėjamoje byloje pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles būtent ieškovui teko pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Byloje nustatytos tik aplinkybės, kad atsakovas 2010-04-03 įžeidė pareigūnus ir pažemino jų garbę bei orumą, tačiau šie veiksmai nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareigūnui padarytu sveikatos sužalojimu. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo grindžiamas atsakovo fiziniu pasipriešinimu policijos pareigūnams, t.y. tuo, kad atsakovas atliko tam tikrus fizinius veiksmus, sąlygojusius pareigūno sveikatos sužalojimą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (fizinio pasipriešinimo policijos pareigūnams) ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.). Nesant visų deliktinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo kilti atsakovo deliktinei atsakomybei.

Vadovaujantis išdėstytu apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p). Kadangi Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. priimdamas galutinį sprendimą nesivadovavo CPK 430 str. 6 dalies nuostatomis ir nepasisakė dėl byloje priimto 2013 m. balandžio 4 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas ir iš atsakovo ieškovui priteista 51 141,42 Lt žalos atlyginimo – apeliacinės instancijos teismas panaikina ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. preliminarų sprendimą (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. preliminarųjį sprendimą ir 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui- R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas 191008762, adresas Jotvingių g. 8, Alytus) 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisNijolia IndreikienėNerijus Meilutis