Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad susirado skelbimą, kad parduodamas dujinis pistoletas už nurodytą 30 eurų kainą, susiskambino, susitiko su žmogumi ir nusipirko, nežinodamas, kad pistoletui reikia leidimo, nes tai buvo dujinis pistoletas. Pirko be jokio tikslo, savigynai, jame nebuvo šovinių, nežinojo ar pistoletas veikia. P pažįsta 2-3 metus. Tą dieną susitiko keliese: jis, K, M, A. Jis buvo neblaivus, gėrė degtinę. Tuo metu turėjo su savimi pistoletą ir, būdamas kieme, jį perdavė A. P.. P apie tai, kad turi ginklą pasakė, kai atvyko T. K., prieš tai nebuvo sakęs. T. K. pažinojo iš matymo, nežinojo, kodėl šis atvažiavo. T atvažiavo automobiliu „Honda Civic“ pas kažką. Iš automobilio T išlipo ir jis su A priėjo. Ginklas buvo pas jį, A paprašė ir jis perdavė ginklą A. Nelabai gerai atsimena tas aplinkybes. T kalbėjosi su A apie 10 min., jų pokalbio negirdėjo, nematė, kad T rašytų skolos raštelį, nematė, kaip A išsitraukė ginklą, nebuvo visai šalia. A pasikalbėjo su T, tada jie trise – keturiese sėdo į mašiną, vairavo T. K., važiavo į Romainius, tada T pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo. Nežino ar pasiėmė visus daiktus, bet pasiėmė viską, ką norėjo, tada vairavo jis. Nekilo jam klausimų, kodėl T išlipo iš savo automobilio ir nuėjo, kodėl jis sėdo prie vairo, nežino. Važiavo atgal į Kauną, po to važinėjosi, kol juos pradėjo stabdyti policijos pareigūnai. Tuo metu už vairo buvo A. P.. Jie neturi teisės vairuoti, nežino, kodėl važinėjosi. Jie visi gėrė ir kai paėmė automobilį, buvo neblaivūs. Labai gailisi to, ką padarė.

Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad spalio 16 d., vakare, jam paskambino M ir sakė, kad turi susitikti su T, jis taip pat norėjo susitikti su T. Jie visi, eidami link M, pamatė, kad atvažiavo T, D padavė jam ginklą. Ar jis pats paprašė ginklo, neatsimena, bet tas ginklas atsidūrė pas jį ir jis nuėjo iki T. Pasisveikino, su T jie ėjo link suoliukų, ginklas buvo kišenėje. Jis išsitraukė ginklą ir pasakė, kad jeigu T bėgs, jis peršaus kojas. Jis nenorėjo pagąsdinti, norėjo tik pajuokauti, bet T turbūt to nesuprato. Jis su T tarėsi dėl skolos. Jis T klausė, kada atiduos jam skolą, nes T nuolat jį apgaudinėjo, skambindavo vakare su savo mergina ir tyčiodavosi, darydavo visokias nesąmones. T pasakė, kad gali palikti jam automobilį iki rytojaus, o rytoj susirinks pinigus. Tada jis T atiduos automobilį, nes pastarajam reikia nuvažiuoti į Jonavos komisariatą. Jis su tuo sutiko. T dar sakė, kad neturi kaip nuvažiuoti iki namų, tada jis T pasakė: „važiuojame iki tavęs, D parvairuos ir mes pasiliksime automobilį“. T nuvažiavo su jais iki R, susirinko visus savo daiktus, nuėjo namo, o jie grįžo į Kauną, nuvažiavo iki M, pasiėmė pinigų, nuvažiavo iki draugės, išgėrė degtinės, sumanė pasivažinėti ir tada, kai buvo netoli namų, jis paprašė D, kad duotų jam vairuoti. Bevairuodamas, jis pamatė už nugaros žiburėlius, tada paspaudė greičio pedalą, pradėjo važiuot greičiau, norėjo atitrūkti ir atsitrenkė į kioską. Su T yra pažįstami apie 10 metų. Rugsėjo mėnesį T nusipirko „Audi 80“ ir prašė, kad jis užsirašytų mašiną savo vardu, nes T yra įsiskolinęs antstoliams. T jo prašė ne vieną dieną, jį kalbino, tada jis nuvažiavo ir užsirašė mašiną savo vardu. Po poros savaičių jam atėjo laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad jeigu jis nepasakys kur yra visas jo turtas, gaus 587 eurų baudą. Tada jis paskambino T ir pasakė, kad duotų jam numerius ir jis eis išregistruoti tą mašiną, o T jam sakė: „....aš tau nieko neduosiu“. T pardavė tą mašiną kažkokiam žmogui, jam nežinant. Jis skambino T, sakė, kad nepridarytų jam bėdų, nes kas bus tada, jei jis gaus tą baudą, neturės kaip ją sumokėti. T sakė, kad padės mokėti, kad jie mokės per pusę. Iš tikrųjų, tai jam nebuvo paskirta antstolio bauda, jis tik pamelavo T, kad gavo baudą, nes norėjo tų pinigų. Jie tada buvo susipykę, T jam vos ne kiekvieną dieną skambinėdavo naktimis, neblaivus, su savo panele, įžeidinėdavo. T pasikvietė M, kai jis sužinojo, kad T atvažiuos, nusprendė su juo susitikti, apie tai pasakė D, K, visiems. Jis sakė, kad susitiks su T, nori pasikalbėti dėl tos skolos, dėl žinučių naktimis, dėl „Audinės“. Jis norėjo pinigų, todėl T pamelavo, kad šis jam skolingas. Nežino, kodėl ėmė ginklą, nežino, kas pasiūlė. D pasakė, kad turi ginklą, dujinį pistoletą, parodė jam. Jis žinojo, kad ginklas yra be šovinių ir be apkabos, kiti irgi apžiūrinėjo ginklą, mano, kad kiekvienam vaikinui įdomūs tokie dalykai, kaip ginklai. Tą ginklą jis turėjo kišenėje, kai atvažiavo T. Jis priėjo prie mašinos, pasisveikino ir pasakė T: „einam, pasikalbėsime dėl tų žinučių, dėl numerių, dėl visko, atsisėdę ant suoliuko“. T išlipo, jie visi nuėjo prie to suoliuko. Jis, eidamas link suoliuko, parodė T ginklą. T nieko nedarė, kai pamatė ginklą, neišsigando. Jis žadėjo prašaudyti T kojas, norėjo pagąsdinti, nes buvo piktas ant jo dėl tų skambučių. Jis manė, kad gali gauti baudą iš antstolių, nes popieriuose buvo aiškiai parašyta. Jis išsitraukė ginklą ir pasakė T, jeigu šis bėgs, jis peršaus kojas. T, tai išgirdęs, tiesiog nusišypsojo, o jis ginklą atidavė ar tai D, ar tai K, kažkam, nepamena. Jie kalbėjosi su T dėl tos mašinos, tada T pats pasakė: „aš tau paliksiu mašiną už skolą, kitą dieną, rytą paskambinsiu, atvešiu pinigus, o tu man atiduosi mašiną, nes turiu nuvažiuoti į Jonavos komisariatą“. Jis T sakė, kad jeigu šis atveš pinigus, jis jam duos pinigų ,,ant kuro“. Jis dar T klausė, kas bus, jei šis paskambins policijai ir pasakys, kad jis pavogė T mašiną. T sakė, kad to tikrai nebus, tada jis sakė T, kad šis parašytų raštelį, jis tuo metu negrasino šautuvu, kad rašytų raštelį, rašant raštelį, šautuvas buvo pas ar K, ar pas D, ar pas M kišenėje, bet ne pas jį. T parašė tą raštelį, jie pasėdėjo, pakalbėjo, nuvažiavo iki Romainių, nes iki ten T jau nebevažiavo nei autobusai, nei troleibusai. T, susirinkęs visu daiktus, kurių jam reikėjo, išsitraukė aparatūrą, maišiukus, „magą“, beveik viską išsitraukė ir turbūt pamiršo piniginę. Jis pats piniginės nematė, paskui jam apklausoje pasakė, kad piniginė buvo rasta užkritusi už sėdynės. Nematė, kad būtų buvę keturi „Samsung“ telefonai, nesupranta, iš kur pas T keturi telefonai, nes T susipykęs su tėvais, darbo neturi, glaudžiasi pas draugus, kai jie dar buvo draugai su T, T neturėjo kur gyventi, jis savo tėvų prašė, kad T pabūtų namuose pas juos, kol atsistos ant kojų, tėvai sutiko, leido, jis su T dalinosi vienu kambariu, T padėjo. T jo neapšmeižė, nes pas jį tikrai buvo ginklas. T jam davė automobilį, ketino T grąžinti automobilį, kai šis atiduos jam pinigus. Realiai T nebuvo jam skolingas, jis T prašė atiduoti tai, ko jam nėra skolingas. Reikalavo tariamų pinigų. Supranta, kad pagrobė automobilį, labai gailisi. Alkoholio buvo išgėręs, kai parvažiavo į Kauną. Tada pasiėmė iš M pinigų, penkiese-šešiese išgėrė 0,7 degtinės butelį. Kai T rašė raštelį, jis buvo visiškai blaivus, nežino ar D buvo blaivus, gal ir buvo išgėręs. Su T buvo susitikęs pasimatymuose, kalbėjosi su juo, atsiprašė, sakė T, kad atidirbs, grąžins tą skolą, kai jį paleis, prašė susitarti. Teigia ir patvirtina, kad T nebuvo išsigandęs, T negalėjo suprasti, kad jam jis gali peršauti kojas, nes T matė, kad pistoletas buvo be apkabos, negalėjo iššauti. Pradėjo daryti nusikalstamas veikas tada, kai mama papuolė į ligoninę, tėvas būdavo išgėręs, nemėgo girto tėvo, todėl nebūdavo namuose, o jo elgesį sugadino „Pastogė“, kur jis susirado blogų draugų, kurie darė blogą įtaką. Nuo tos „Pastogės“ pradėjo ristis žemyn.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad A. P. savo parodymus patvirtino (3 t., b. l. 103-109).

Liudytojas I. P. nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi, namuose sūnus ramus, ką veikia sūnus kieme, nežino, sūnus jau suaugęs. T. K. pažįsta, nes jų sodai šalia vienas kito, sūnus su T tai bendrauja, tai nebendrauja, tai susitinka, tai nesusitinka. T pas juos nakvojo ne sykį, nes jo šeimoje buvo problemos. Nukentėjusiesiems žalą jie atlygino. Tuo metu kai įvyko šis įvykis, jo žmona buvo ligoninėje, jis vartojo alkoholį, o sūnus tiesiog išeidavo iš namų. Tada socialinė darbuotoja atvažiavo ir paėmė sūnų į „Pastogę“, tada prasidėjo nusikaltimai.

Liudytojas, nukentėjusysis J. K. nurodė, kad niekam jokių pretenzijų neturi, jam visi nuostoliai yra atlyginti. Nuostoliai buvo padaryti dėl automobilio „Honda Civic“, kurį jis su T. K. nusipirko per pusę, bet automobilis buvo užrašytas jo vardu. Tą automobilį jie paliko remontuoti pas T močiutę, nes baiginėjosi technikinė apžiūra. T jam telefonu pranešė, kad pavogtas jų automobilis, T grasinant ginklu. Jis T liepė skambinti į policiją ir pranešti, kad yra pavogtas automobilis, kad nebūtų bėdų. Po to jį kvietė tyrėja.

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad T. K. pažįsta, jie yra draugai. 2016 metų rugsėjo mėnesį kartu su T. K. nusipirko automobilį ,,Honda Civic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m. laidos, žalios spalvos. Automobilį užregistravo jo vardu. Šiuo automobiliu naudojosi jis. Už automobilį mokėjo 200 eurų – kiekvienas po 100 eurų. 2016-10-14 minėtą automobilį nuvarė iki (duomenys neskelbtini) namo. Šiame name gyvena T močiutė. Automobilį ten nuvarė, nes su T buvo susitarę, kad su juo remontuos automobilio važiuoklę. Kitą dieną apžiūrėjo automobilį ir susitarė, kokias detales reikia nupirkti, o 2016-10-16 vakare jam paskambino T ir pasakė, kad iš jo automobilį pagrobė, jam grasinant ginklu. T klausė ką daryti, jis pasakė, kad kviestų policiją. Kitą dieną paskambino T ir pasakė, kad policijos pareigūnai rado automobilį po autoįvykio. Su T automobilį apžiūrėjo, kuris yra po autoįvykio ir jau neremontuotinas. Dėl šio įvykio jam buvo padaryta 100 eurų turtinė žala, kurią atlygino įtariamojo A. P. tėvas, todėl civilinio ieškinio jis nereiškia. Prie kokių aplinkybių automobilis buvo rastas – nežino (1 t., b. l. 127-128).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad automobilio neregistravo T vardu, nes T jam sakė, kad turėjo bėdų su antstoliais. Automobilis buvo tvarkingas, kai jį pirko, automobilis buvo su technikine apžiūra, su draudimu. Jis vienintelis turėjo teises, buvo vairuotojas, T neturėjo teisių, todėl tarėsi, kad jis T paveš. T nesakė, iš kurios vietos pavogė automobilį, paskambino ir sakė, kad pavogė. Kitą dieną T jam paskambino ir pasakė, kad surado automobilį, apie tai daugiau nekalbėjo, nes T norėjo skristi į Angliją. Žino, kad šiuo metu T yra Anglijoje. T turėjo 5-6 telefonus, jie buvo seni, bet veikiantys, T diedukas laikė tuos telefonus, jeigu kuris sugestų. Telefonai buvo automobilyje, „bardačioke“, telefonai buvo veikiantys. T pažįsta apie 2 metus, T jam paskambino praėjus 20 – 30 min. po įvykio, sakė, kad grasino ginklu, pavogė automobilį, jis sakė, kad T skambintų policijai, kitą rytą T jam paskambino ir pasakė, kad rado automobilį, su automobiliu buvo padaryta avarija. Automobilį pirko vasarą, jį pagrobė po dviejų mėnesių. Kai T jam skambino, minėjo tik vieno A vardą. Jis T veždavo, kur šiam reikėdavo, nes T gyveno tolokai, soduose, Zatyšiuose, jis T neleido naudotis tuo automobiliu, nes T neturi teisių, jis T rytą pasiimdavo, vakare parveždavo, buvo kaip firmos vairuotojas, kitiems asmenims neleido naudotis automobiliu, jis vairavo vienintelis.

Liudytojas A. Š. nurodė, kad įvykis buvo apie 4-5 valandą, jų kolegos per raciją pasakė, kad nestoja automobilis „Honda Civic“, kiek prisimena, raudonos spalvos. Jie tuo metu buvo Rotušėje, važiavo per Baršausko gatvę, leidosi į Kalantos gatvę ir pastebėjo, kaip iš T. M. gatvės, iš žiedo, prieš jų akis, išsuko „Honda Civic“ ir vaikinas, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į kioską. Į tą įvykį suvažiavo labai daug kolegų, vos ne visas Kaunas, kurie patruliavo. Tame automobilyje buvo trise, jis pats automobilio vidaus neapžiūrėjo. Pastebėjo, kad automobilyje buvę vaikinukai buvo strese, nuo jų alkoholio kvapas nesklido, jis netikrino ar šie buvo blaivūs, tikriausiai tikrino areštinėje.

Liudytojas A. I. nurodė, kad prisimena, kad patruliams nestojo raudonas automobilis „Honda Civic“, per raciją buvo pranešta, kad kažkur automobilis pastebėtas ir yra ieškomas. Kažkurie patruliai pradėjo automobilį stabdyti, šis nestojo, tada paprašė pagalbos, vijosi gatvėmis. Jie bandė užkirsti kelią automobiliui, matė, kaip „Honda Civic“, juos pamatęs, metėsi į kiemus, mašiną pradėjo mėtyti, nes buvo didelis greitis ir ši trenkėsi į kioską. Automobilyje buvo 3-4 asmenys, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad dirba Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu. 2016-10-16 darbą pradėjo 19 val., kartu su vyr. patruliu A. Š.. Patruliavo tarnybiniu automobiliu ,,Dacia Docker", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-07 apie 4.50 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Pramonės prospektu važiuoja automobilis Honda, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris yra apdaužytas, galimai po autoįvykio, taip pat vairuotojas galimai yra neblaivus. Radijo ryšiu gavo informaciją, jog minėtą automobilį jau stabdė kitas patrulių ekipažas, tačiau automobilis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams nepakluso, todėl reikalinga kitų pareigūnų pagalba. Tada įsijungė švyturėlius ir važiavo R. K. gatve, link T. M. ir M. G. g. žiedinės sankryžos. Automobilį pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį priešais tarnybinį automobilį. Pamatė, kad automobilio vairuotojas automobilį pradėjo staigiai stabdyti, tačiau jo nesuvaldė ir atsitrenkė į prie (duomenys neskelbtini) namo stovintį kioską. Automobilyje važiavo trys asmenys, jie visi buvo sulaikyti, atvykus kitiems policijos ekipažams. Automobilį vairavo A. P., šalia jo sėdėjo K. M., o ant galinės sėdynės – D. K.. Visi vaikinai buvo pristatyti į Kauno apskr. VPK (1 t. , b. l. 134-135).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad sulaikytųjų vardus ir pavardes sužinojo vėliau, kai rašė tarnybinį pranešimą. Paties automobilio jie neapžiūrinėjo.

Liudytojas K. M. nurodė, kad jis, A, M, susitiko su T. D. pasišnekėti, jis suprato, kad T buvo skolingas pinigų ir pasirašė lapą, kad palieka mašiną užstatu, kol atiduos skolą, su Tomu lyg tai kalbėjo A, Jis su T nekalbėjo, T anksčiau pažinojo, buvo pažįstami. Nesigilino, ką A sakė T, tiesiog susitarė, kad palieka užstatu mašiną, kad atiduos skolą kažkada ir viskas. Neatsimena, kas siūlė susitarti. Neatsimena, kas turėjo ginklą, bet ginklas buvo. Neatkreipė dėmesio, kaip T atrodė: ar linksmas, ar liūdnas. T atvažiavo automobiliu, pats matė, kaip išlipo iš automobilio, nematė, kad kas būtų priėjęs prie T automobilio. T pats parašė, kad palieka mašiną užstatu, kad iki tada, kol atiduos skolą A. Jis pats matė, kaip rašė skolos raštelį. Nežino ar T pats sumąstė parašyti tą raštelį, ar jam kas liepė, nes jis ne visą laiką ten stovėjo, tai telefonu kalbėjo, tai dar kažką. T parašė tą raštelį ir atidavė A, tada lyg tai A ar dar kažkas išvažiavo parvežti T namo, jis nevažiavo, M taip pat nevažiavo. Po to jis susitiko su A ir D, gal po valandos, po dviejų. A su D atvažiavo T mašina. Neklausė, kaip atsitiko, kad jie važinėja T mašina. Jis suprato, kad T paliko užstatu tą mašiną, paties T tuo metu nebuvo automobilyje. Jis važiavo trise, vairavo ir A, ir jis. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairavo šiaip, savo noru. Tuo metu buvo blaivus, o ar kiti – neatsimena. Kai susitiko, prieš raštelius, jam atrodo, kad negėrė. Važinėjosi, po to sakė, kad juos pradėjo gaudyti, atsitrenkė, neatsimena visko, prasiskėlė galvą. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą.

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016-10-16 vaikščiojo su D, A ir M Dainavos rajone, po to susitiko M. Jam reikėjo susitikti su T, o A reikėjo pakalbėti su T, todėl visi nuėjo kartu. Su T susitiko kažkurio namo kieme, šis atvažiavo automobiliu ,,Honda Civic“. A pakvietė T pasikalbėti ir nusivedė į kiemus, matė, kad A rankose laiko ginklą, girdėjo, kaip A. T. pasakė: "jei bėgsi – šausiu". T kažką rašė ant popieriaus lapo. Vėliau tą lapą A parodė, jame buvo parašyta, kad T. A. palieka automobilį už skolą. Ten buvo T parašas. A pasakė, kad T parveš iki šio namų ir paskambins. Automobiliu išvažiavo T, A ir D. M išėjo namo. Vėliau, po pusvalandžio, vėl susitiko su A ir D, kurie atvairavo automobilį ,,Honda Civic". Visi trys susėdo į automobilį ir gėrė alų, po to važiavo pasivažinėti. Vairavo paeiliui – D, po to A, po to jis. Vairuojant A. P., juos stabdė policija, A. P. nesustojo, o padidino greitį ir, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į pastatą. Policija visus tris sulaikė (2 t., b. l. 23-25).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad viskas buvo seniai, neatsimena ar matė ginklą. Pamena, kad rodė tą skolos raštelį. Tikriausiai gėrė alų, neatsimena. Nežino, iš kur atsirado ginklas, neatsimena, kodėl sakė, kad M ginklas, gal dėl to, kad buvo neblaivus, gal dėl to, kad susimušė galvą. Jam buvo nustatytas 0,83 promilės, išgėrė nedaug. Kai rašė skolos raštelį, nebuvo balso pakėlimo, jam nėra žinoma, kur T gyvena, nesigilino, kaip šis ten atsirado su mašina.

Liudytojas M. K. nurodė, kad prisimena, kad K. M. pasikvietė jį į kiemą, su juo kartu nuvažiavo iki „Draugystės“ parko, ten išlipo, ėjo iki Paštuvos g., tikslaus adreso neatsimena, ten susitiko su D ir , sėdėjo prie tokių suoliukų, kalbėjosi, juokėsi, tada iš kažkur atsirado T. A su D nuėjo pasikalbėti su T, jis nieko negirdėjo, jam buvo neaktualu, po to jie atėjo ir sakė: „mes išvarome“, tada visi išsiskirstė, jis grįžo į namus, kur nuėjo K, nežino, gal pas kokį draugą. T pažinojo, šis buvo jo pažįstamas. Nematė, kaip T atvyko į tą vietą, matė, kaip jau pėsčias T atėjo. Nematė daikto galimai panašaus į ginklą ir jokių kitų daiktų rankose pas kaltinamuosius. Jie susitiko, kalbėjosi apie mokslus ir panašiai, negirdėjo, kad būtų minimas T. Žino, kad įvyko kažkoks įvykis, bet su A daugiau nesimatė, o su D matėsi, kai ėjo pas tyrėją, jis išėjo, o D atėjo. Pai tą įvykį sužinojo iš K. M.. K sakė, kad važiavo su mašina ir paskui juos sulaikė, tiek ir žino, daugiau jokių aplinkybių, kaip juos sulaikė ir kaip ta mašina atsirado, nieko nežino, neklausinėjo, nes jam tai neaktualu. Po to įvykio T taip pat nematė. Yra girdėjęs, kad T buvo skolingas A, bet kokiomis aplinkybėmis, nežino.

Liudytojas, nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu.

2016-10-16 jis nurodė, kad 2016-10-16, apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, sėdint automobilyje Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo šeši jaunuoliai, iš kurių vienas atsisėdo šalia į automobilį, kurį pažįsta kaip A. P.. Šis išsitraukęs iš kišenės juodos spalvos pistoletą juo pradėjo grasinti tuojau pat jį panaudoti, jeigu jis neduos šiam 100 eurų arba iš jo paims automobilį. Asmuo keletą kartų teigė, kad jis duotų jam 100 eurų arba kitaip nušaus. Koks tai buvo ginklas, pasakyti negali, bet atrodė tikras. Nedavus minėtam asmeniui 100 eurų, šis liepė išlipti iš automobilio, tuomet kiti lauke buvę asmenys, kurių jis nepažįsta, taip pat teigė, kad jis duotų 100 eurų arba pasiims automobilį. Vėliau visi asmenys sulipo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo nežinoma kryptimi. Automobilio vertė apie 200 eurų. Automobilis registruotas draugo J. K. vardu, pirktas bendrai. Automobilyje liko jo piniginė su dokumentais ir banko kortelėmis. Piniginės vertė apie 20 euru. Dėl šio įvykio padaryta apie 220 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 17-18).

2016-10-17 jis nurodė, kad 2016-10-16, apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, sėdėjo automobilyje ,,Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilis pirktas kartu su jo draugu J. K., kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilį registravo draugo vardu. Paskutiniu metu automobilis stovėjo prie jo namų, kadangi remontavo. Grįžus į namus, negalėjo įeiti į juos, nes buvo užrakintos durys, buvo pamiršęs raktus. Tuomet atsisėdo į automobilį, kuris stovėjo prie vartų, kad nesušaltų. Besėdint automobilyje pamatė, kad iš galo ateina grupė jaunuolių iš kurių vieną, kaip A. P., jis pažino. Kadangi anksčiau jau yra turėjęs problemų su juo, šis yra jį sumušęs ir reikalavęs duoti pinigų, suprato, kad gali viskas baigtis blogai, todėl norėjo išvažiuoti automobiliu, bet asmenys atsistojo iš galo ir neleido jam niekur išvažiuoti. Minėtas asmuo atsisėdo šalia jo į automobilį, į keleivio vietą, ir iš kišenės išsitraukė juodos spalvos pistoletą apie 15 cm ilgio, kuris atrodė tikras, ar pistoletas buvo kovinis, ar dujinis, pasakyti tikrai negali. Tuomet A juo jam pradėjo grasinti, kad jis duotų A 100 eurų, o jei ne – tuojau pat panaudos ginklą, peršaus jį. Šimto eurų pradėjo reikalauti neva už tai, kad jis jam kažkada buvo žadėjęs padėti dėl antstolių reikalų. Bet nei jis A buvo pasiskolinęs pinigų, nei šis iš jo nebuvo pasiskolinęs. Tik paskutiniu metu šis iš jo dažnai pradėjo reikalauti, kad jis jam duotų pinigų. Pokalbio metu su A, šis keletą kartų kartojo, kad jis duotų jam 100 eurų, kitaip bus jam blogai, jei neduos, tai peršaus, arba pasiims iš jo automobilį. Sėdint viduje, A išsitraukė popieriaus lapą ir liepė rašyti skolos raštelį, kad neva jis jam skolingas l00 eurų ir juos atidavęs, šis jam gražins automobilį. Sėdint automobilyje, pokalbio metu su A, mašinos durys buvo praviros ir kiti asmenys vis kartojo paskui A, kad jis duotų pinigus arba bus blogai, vienas iš asmenų juodos spalvos striuke, mėlynais džinsais, išsitraukė dujų balionėlį ir sakė: ,,duok greičiau pinigus arba nupurkšiu“. Pasirašius jam skolos lapelį, liepė išlipti iš mašinos, jis stovėjo prie automobilio, kai išlipo ir A. Jis iš automobilio pasiėmė tik krepšį su rūbais, o pasiimti Jam savo piniginės neleido, kurioje buvo jo asmens dokumentas, banko kortelės, mašinos registracijos liudijimas, mokinio pažymėjimas, nuolaidų kortelės, piniginės vertė 20 eurų. Pokalbio metu iš jo buvo paėmęs ir mobilaus ryšio telefoną, kad niekam nepaskambintų, bet paskui telefoną atidavė. Kuomet jis pasiėmė krepšį, visi asmenys susėdo į automobilį ir išvažiavo nežinoma jam kryptimi. Kiek nugirdo, kad gali važiuoti į Dainavos mikrorajoną. Dėl įvykio jam padaryta apie 220 eurų turtinė žala. Kuomet išvažiavo, jis paskambino draugui, kurio vardu yra registruotas automobilis, kad pasitartų kaip elgtis toliau ir jie nusprendė apie viską pranešti policijai. Kadangi A. P. jį terorizuoja jau nebe pirmą kartą. Asmenis, kurie buvo atvažiavę, mano, kad galėtų atpažinti iš veido bruožų (1 t., b. l. 104).

2016-10-27 jis nurodė, kad savo parodymus, duotus liudytojo apklausos metu, jis tvirtina, tik nori papildyti kai kurias įvykio aplinkybes. 2016-10-16 vakare, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino pažįstamas, vardu M. Jis pasakė, kad nori su juo susitikti ir pakalbėti, prašė, kad jis atvažiuotų iki Dainavos mikrorajono. Jis pasakė, kad jei šis nori pakalbėti, tai tegul pats atvažiuoja iki Romainių. Dėl ko šis norėjo su juo pakalbėti – jis nežino. Jis pasakė, kad bus Paštuvos gatvėje. Praėjus maždaug valandai laiko jų pokalbio, jis pamatė, kad prie automobilio, kuriame jis sėdėjo, ateina keli vaikinai, kuriuos jis iš matymo pažinojo. Prie automobilio priėjo A. P., K. M., D, kurio pavardės jis nežino ir M. K.. A. P. įlipo į automobilį, o kiti vaikinai stovėjo lauke. Rankose A. P. laikė ginklą, ir liepė duoti jam 100 eurų, o jei neduos – peršaus jį. 100 eurų šis reikalavo, nes maždaug prieš mėnesį laiko jis paprašė, jog jo automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. užsiregistruotų savo vardu, nes jis turėjo skolų. A. P. savo vardu užsiregistruoti automobilį sutiko, bet kiek žino, antstolis A. P. liepė atiduoti automobilį, o kai šis automobilio neatidavė – paskyrė šiam 200 ar 250 eurų baudą. Tada A. P. norėjo, kad tą baudą jie sumokėtų kartu per pusę. Jis A. P. sakė, kad jei bus galimybė, jis jam galės padėti sumokėti baudą. A. P. įsitikinęs, kad jis jam skolingas, tačiau jis niekada iš A. P. pinigų nesiskolino ir jam nėra skolingas. Jis A. P. sakė, kad 100 eurų jam neduos, nes tokių pinigų neturi. Tada A. P. išlipo iš automobilio, netrukus vėl į jį įlipo, rankoje laikydamas sąsiuvinį ir tušinuką ir sakė, kad jei jis nenori turėti didelių problemų, turi parašyti, jog už skolą jis jam atiduoda automobilį. Sekančią dieną jis turi jam atnešti 100 eurų, o šis jam grąžins automobilį. A. P. grasinant, jis parašė, jog jis už skolą A. P. palieka automobilį ,,Honda Civic“ ir pasirašė. Tada kažkurie vaikinai iš automobilio bagažinės išėmė jo rūbus, o piniginės su joje buvusiais dokumentais pasiimti neleido, sakė, kad pasiims kartu su automobiliu. Tada jie visi sulipo į automobilį ir išvažiavo. Automobilį tada vairavo D. Jis apie pagrobtą automobilį pranešė policijos pareigūnams bei parašė pareiškimą. Iš karto po įvykio jis buvo išsigandęs, susijaudinęs, todėl galėjo netiksliai pasakyti įvykio aplinkybes. Kitos dienos rytą jis sužinojo, kad pagrobtu automobiliu buvo padarytas autoįvykis. Kas tuo metu vairavo automobilį, jis nežino. Jis apžiūrėjo rastą automobilį, kuris yra po autoįvykio ir jo remontuoti jau neapsimoka. Kadangi šį automobilį jie pirko kartu su J. K., todėl ir žala jiems yra padaryta abiems, t. y. po 100 eurų. Jis taip pat prisiminė, kad įvykio metu automobilyje buvo likę keturi mobiliojo ryšio telefonai „Samsung", be SIM kortelių, jų įsigijimo dokumentų jis neturi, IMEI numerių nežino. Vieno telefono vertė 16 eurų, todėl visų telefonų vertė 64 eurai. Kai automobilį jis apžiūrėjo po autoįvykio, telefonų automobilyje nebuvo. Įvykio metu prieš jį fizinis smurtas naudotas nebuvo, jam tik grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą. Šiuo nusikaltimu jam padaryta 164 eurų turtinė žala bei moralinė žala, kurią jis įvertina 500 eurų. Viso šiuo nusikaltimu jam padaryta 664 eurų turtinė žala. Civilinį ieškinį byloje jis reikš. Kadangi piniginė su dokumentais jam grąžinti, dėl jų civilinio ieškinio jis nereiškia (1 t., b. l. 105-107).

2016-11-30 jis nurodė, kad savo parodymus, duotus liudytojo apklausų metu, jis tvirtina, tačiau juos nori dar kartą papildyti. Apklausų metu jis sakė, kad automobilis ,,Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Šiuo automobiliu jis atvažiavo iki Partizanų gatvės, į gyvenamųjų namų kiemus, tikslaus adreso nežino, žino tik tai, kad tai yra netoli prekybos centro „Savas". Jis čia atvažiavo, nes turėjo susitikti su pažįstamu M, kurio nei pavardės, nei telefono numerio, nei kur šis gyvena nežino. Kai jis atvažiavo, pamatė, kad prie automobilio ateina M ir dar keli jo pažįstami asmenys, t. y. A. P., D. K., K. M. ir M. K.. Iš pradžių juos pamatęs, jis išsigando, tačiau nei vienas iš jų, išskyrus A. P., jam nieko nesakė, ir nieko nedarė. Ankščiau jis yra matęs juos kartu, nes kiek žino, jie visi tarpusavyje bendrauja. Kaip minėjo, A. P. priėjo prie jo ir sakė, kad jam reikia su juo pakalbėti. Jis matė, kad A rankoje laiko ginklą, todėl išsigando ginklo ir ėjo su A. Kiek matė, kiti vaikinai taip pat ėjo jiems iš paskos. B. A. pasakė, kad jeigu jis bėgs, šis jam peršaus kojas. Atėjus iki suoliukų, esančių prie gyvenamųjų namų, A jo klausė, kada jis jam atiduos skolą, tačiau jis jam skolingas nebuvo ir nežinojo už ką šiam skolą turi grąžinti. Apklausų metu minėjo, kad A jam sakė, kad jis skolingas už šio skolas antstoliams, tačiau jis žino, kad apie tas skolas šis jam melavo, norėdamas gauti iš jo pinigų. Kadangi A turėjo ginklą ir juo jam grasino, jis parašė raštelį, kad už skolas atiduoda automobilį. Kadangi viskas vyko Partizanų gatvėje, o jis tuo metu gyveno Paštuvos gatvėje, jis paprašė, kad jį parvežtų iki Romainių ir tada automobilį galės pasiimti. Į automobilį sėdo jis, A, D ir . Jie nuvažiavo iki Romainių, jis iš automobilio išlipo, o jie visi automobiliu nuvažiavo. Tada jis pranešė policijai, jog iš jo buvo pagrobtas automobilis. Rašydamas pareiškimą jis sakė, kad automobilį pagrobė Paštuvos gatvėje, nes automobiliu iš ten vaikinai išvažiavo, jis tik neminėjo, kad visa pradžia buvo Partizanų gatvėje, nes nenorėjo, kad jo draugas J. K., kurio vardu registruotas automobilis, sužinotų, kad jis automobiliu važinėja po miestą, nes to daryti šis jam neleido. Įvykio metu su juo kalbėjo tik A, šis jam grasino ginklu, o kiti vaikinai jam nieko nesakė ir nieko nedarė, todėl jiems jis pretenzijų neturi (1 t., b. l. 108-109).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad T. K. parodė vietą, iš kurios buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis, suoliuką, ant kurio sėdėdamas parašė skolos raštelį (1 t., b. l. 116-121).