Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. D. ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės D. K. palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jis po D. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. tam tikras dalis buto (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti – mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, kitas komunalines paslaugas, žemės mokestį, mokesčius sodininkų bendrijai, turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi.

Suinteresuotas asmuo G. D. su pareiškimu sutiko. Suinteresuoto asmens teigimu, ji neturi pretenzijų į palikėjos D. K. turtą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad ji galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad jis ir D. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 358/10000 dalis negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis D. K. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su pareiškėju. Vaikai – suinteresuotas asmuo G. D. Po D. K. mirties BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo paveldėjimo bylą, tačiau ją sustabdė ir iki šiol jai nėra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1928 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pakankamai patvirtina, kad jis po savo sutuoktinės D. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (duomenys neskelbtini), 358/10000 dalis negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuolat šį turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi, mokėjo atitinkamus mokesčius. Šių aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės D. K. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl jis laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl pareiškėjo veiksmų priimant D. K. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant D. K. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip palikėją D. K. pergyvenęs sutuoktinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.