- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-1363-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10932-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- J. N.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- R. J.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1363-265/2013
2015 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. N. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 216,35 Eur (747 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 6 d. sudaryta turto draudimo sutartimi buvo apdraustas R. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudiminės apsaugos metu – 2012 m. sausio 31 d. – iš atsakovei priklausančio buto, esančio duomenys neskelbtini, buvo užlietas draudėjui R. J. priklausantis turtas. Išmokėjus nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, ieškovė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip asmens, atsakingo už patalpų, esančių duomenys neskelbtini, apliejimą, kadangi pastaroji nesinaudojo savo nuosavybe taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovė dalį žalos - 133,23 Eur (460 Lt), atlygino, liko nesumokėjusi ieškovei 216,35 Eur (747,00 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, iš kurių atsakovei kyla deliktinė atsakomybė atlyginti ieškovei atsiradusią žalą (CK 6.246 str., CPK 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 187 str., 268 str. 5 d.). Atsakovė laiku nesumokėjo ieškovei likusios žalos sumos – 216,34 Eur (747 Lt), todėl laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, įvertino priteistos sumokėti sumos dydį, atsakovės pensijinį amžių, gaunamas mėnesinės pajamas ir konstatavo, jog yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, tačiau ne atsakovės prašomam 25 mėnesių laikotarpiui, o šešiems mėnesiams.
Apeliaciniu skundu atsakovė su teismo sprendimo dalimi, kuria išdėstytas priteistos skolos laikotarpis, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė pakeisti ir išdėstyti priteistos skolos mokėjimą 22 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 110,26 Eur. Pasak atsakovės, vasaros metu iš šių pajamų ji vos įstengia patenkinti būtiniausius poreikius, o teismo nustatyta 36,05 Eur įmoka sudaro trečdalį visų jos gaunamų pajamų. Iki šiol ji mokėjo ieškovei po 30 Lt (8,68 Eur) ir ši suma atitiko jos turtinę padėtį. Apeliantės vertinimu, skolos išdėstymas 22 mėnesių laikotarpiui ieškovei neigiamų pasekmių nesukeltų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad sprendimo išdėstymo terminas spręstinas teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, ji neginčija skolos priteisimo fakto ir aplinkybių. Atsakovė tik kvestionuoja teismo sprendimo pagrįstumą ta apimtimi, kuria nebuvo visiškai patenkintas jos prašymas išdėstyti priteistą sumą.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Taip pat atsižvelgtina ir į teisinių santykių pobūdį, kuris susiklostė tarp šalių. Pažymėtina, jog atsakovės ir ieškovės tiesiogiai teisniai santykiai nesieja, atsakovė tapo ieškovės skolininke pastarajai įgyvendinat regreso teisę į žalos atlyginimą. Dėl to konstatuotina, jog ieškovės, kaip draudiko, interesai nebus pažeisti, jeigu skolos išdėstymas būtų išdėstytas laikotarpiui, kuriam prašo atsakovė. Taip pat nagrinėjamu atveju įvertintina ir aplinkybė, jog skola, kuri priteista ieškovei, nėra didelė žvelgiant iš jos pozicijų, tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ji ženkli. Išieškojus visą sumą iš karto būtų neigiamai paveiktas atsakovės kasdieninių būtinųjų poreikių tenkinimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į teismų praktikos tendencijas ir teisinį reguliavimą, bei ieškovei neprieštaraujant, sprendžia, kad atsakovės prašymas išdėstyti priteistą 216,35 Eur sumą 22 mėnesių laikotarpiui, mokant 21 mėnesį po 9,83 Eur, o paskutinį mėnesį 9,92 Eur, yra pagrįstas. Taip pat nustatytina, kad atsakovė mėnesinę įmoką turi sumokėti iki einamo mėnesio 30 dienos.
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių interesų pusiausvyros principą ir atsakovės sunkią turtinę padėtį, todėl tai nulėmė netinkamą CPK 284 straipsnio taikymą. Ši aplinkybė yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą pakeisti.
Išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu iš atsakovės J. N. priteistą 216,35 Eur sumą 22 mėnesių laikotarpiui, mokant 21 mėnesį po 9,83 Eur, o paskutinį mėnesį - 9,92 Eur, mėnesines įmokas sumokant iki einamo mėnesio 30 dienos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.