Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Irmos Guobytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, neteistas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V., vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Jis, pagal 2009-12-21 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą privalėdamas reguleriai kas mėnesį mokėti alimentus A. V. naudai, nepilnamečio vaiko- sūnaus V. V. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2009-07-14 po 400 Lt iki jo pilnametystės, o nuo 2014 m. sausio mėnesio iki vaiko- sūnaus V. V. gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės po 430 Lt, tačiau vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra būdamas darbingas ir dirbdamas vengė mokėti alimentus vaiko išlaikymui todėl nuo alimentų priteisimo dienos iki 2014-10-01 bendras alimentų įsiskolinimas sudaro 11410 Lt.

Kaltinamasis E. V., pripažino kaltu visiškai ir parodė, kad teismo sprendimu buvo priteista sūnaus Viliaus išlaikymas, iki jo pilnametystės mokėti alimentus, tai yra periodiškai kas mėnesį mokėti po 400 Lt.

E. V. parodė, jog nežinojo, kad nuo 2014 yra padidėjusi alimentų mokėjimo suma. Pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, (duomenys neskelbtini), jis iš antstolių gaudavo raginimus mokėti alimentus, tačiau jų nemokėjo, kadangi neturėdavo pinigų. Tuo metu, kai buvo priteisti alimentai, dirbo, tačiau nereguliariai, dažniausiai dirbo neoficialiai, pavienius darbus, už kuriuos gaudavo atlygį, tačiau jis būdavo nedidelis, gaunamų pinigų neužtekdavo pačiam, nes nuomojosi butą. Paskutinį kartą oficialiai dirbo nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. Tuo metu iš jo atlyginimo periodiškai buvo išskaičiuojami alimentai ir dengiama dalis alimentų įsiskolinimo. Tai buvo vienintelis laikotarpis, kada nuo alimentų priteisimo dienos mokėjo alimentus. Daugiau alimentų sūnaus išlaikymui nėra mokėjęs, todėl susidarė didelis įsiskolinimas. Šiuo metu nedirba, darbo biržoje užsiregistravo nuo 2015-01-14. Pagal išsilavinimą yra statybos apdailininkas, tačiau darbas yra mažai apmokamas, veltui jis nenori dirbti, todėl oficialiai ir nedirba. Paskutinį kartą sūnų savaitei laiko pas save buvo pasiėmęs 2014 m. vasarą. Dažniau galimybės sūnaus pasiimti neturi, kadangi dirba pavienius darbus, neturi kam palikti sūnaus, todėl jo nepasiima. Per sūnaus gimtadienius sūnų pasveikina paskambindamas telefonu. Šiuo metu pinigų neturi, pasižada tik nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pradėti mokėti alimentus ir dengti įsiskolinimą. ( b.l. 33, 38, 43)

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2009 m. nutraukė santuoką su E.. 2009-07-14 Klaipėdos m. apylinkės teismas priteisė iš E. V. nepilnamečio sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, mokėti periodines išmokas po 400 Lt, kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į jos sąskaitą. Nuo 2014 m. sausio mėnesio suma indeksavosi ir alimentus nuo 2014 m. sausio mėn. turėjo mokėti po 430 Lt. Nuo alimentų priteisimo dienos, tai yra 2009 metais, 2010 metais , 2011 metais ir 2012 metais, bei 2013 m. sausio mėnesį E. vengė mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Per šį nurodytą laikotarpį visiškai nemokėjo alimentų, nors jos žiniomis visą tą laikotarpį dirbo neoficialiai. Tai gali patvirtinti, nes asmeniškai pati jam skambindavo ir jo prašydavo, kad per vaiko atostogas jis pasiimtų pas save vaiką, tačiau buvęs sutuoktinis sakydavo, jog negali, nes eina į darbą, neturės kur jo palikti. Nuo 2013- 02-01 iki 2013-11-22 kas mėnesį į jos sąskaitą buvo pervedama alimentai įvairiomis sumomis, kai kuriuos mėnesius gaudavo daugiau nei 400 Lt., tai yra po truputėlį buvo dengiamas įsiskolinimas. 2014 m. spalio 1 d. alimentų įsiskolinimas sudarė 11 410 Lt. E. V. jokiais kitokiais būdais išlaikyti sūnaus nepadeda. Pati rodo iniciatyvą, kad tėvas bendrautų su sūnumi, prašo, kad jį pasiimtų. Keletą kartų sūnus pats skambino tėvui, prašė per atostogas jį pasiimti, tačiau tėvas jo nekviesdavo, sakydavo, kad ne dabar, kada nors kitą kartą, vėliau, dabar negali, nes dirba. Visados teisindavosi, kad dirba, tačiau alimentai iš darbovietės pervedami nėra. ( b.l. 12, 13 )

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimo matyti, kad teismas iš E. V. priteisė nepilnamečio sūnaus V. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti periodines išmokas po 400 Lt. Šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, 2009-07-14 iki vaiko pilnametystės, šalių susitarimu šios išmokos bus pervedamos į A. V. nurodytą banko sąskaitą (b.l. 3)

Iš antstolio Aleksandro Selezniovo 2015-01-29 pažymos Nr. S1-325663 matyti, kad E. V. sūnaus V. V., gim. 2003-05-04, išlaikymo įsiskolinimo dydis iki 2014-11-21 sudaro 3245,48 eurų. ( 11 206,00 Lt ). ( b.l. 17 ).

Iš Sodros duomenų bazės pažymos matyti, kad E. V., nuo 2012-05-07 iki 2013-11-22 dirbo UAB „Būsto statyba“. (b.l. 21-22)

Iš 2015-01-20 Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. SR2-198 (11.9) matyti, kad E. V. registruotas darbo biržoje nuo 2015-01-14. Ankstesnė registracija Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriuje buvo nuo 2011-01-26 iki 2011-05-31 (b.l. 25)

Iš nukentėjusiosios A. V. pateiktos sąskaitos banke „Swedbank AB“ išrašo matyti, kad 2014-11-17 E. V. į jos sąskaitą pervedė 450 Lt. vaiko išlaikymui.( b.l. 9).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. V. tyčia žinodamas ir suvokdamas, jog privalo mokėti periodinę išmoką – po 400 Lt kas mėnesį, savo nepilnamečiui vaikui V. V. gim. 2003-05-04, pagal įsiteisėjusį 2009-12-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, sąmoningai to vengė. Byloje nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2012-05-07 iki 2013-11-22 dirbo UAB „Būsto statyba’’. Dėl tokių neteisėtų E. V. veiksmų susidarė 3245,48 eurų įsiskolinimas vaiko išlaikymui. Kaltinamojo E. V. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padarytas nesunkus nusikaltimas (LR baudžiamojo kodekso 11 str.), kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti E. V. skiriant Lietuvos Respublikos BK 164 str., sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.

Nustatyta, jog egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis visiškai prisipažįsta esąs kaltas, todėl skiriama bausmė E. V. mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti, registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti E. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.