Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedir­bantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. N. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 4 val. 20 min., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas asmens dokumen­to, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, apeidamas pasienio kontrolės punktą, taip išvengdamas patikrinimo, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamasis D. N., pareiškus jam įtarimus ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos mėnesį, dirbdamas kroviku S. P., gyve­no viešbutyje, kuriame gyveno ir Rusijos pilietis vardu D., kuriam papasakojo, kad jam Rusijoje sunku gyventi, kadangi jis yra prieš Putino valdžią ir tokią savo nuomonę reiškė įvairiuose mitin­guose, internetiniuose portaluose. Dėl to jį persekioja, gaudo ir muša bei grasina. D. jam taip pat papasakojo, kad jį persekioja Rusijos tarnybos dėl jo politinių pažiūrų. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje D. pasakė, kad nelegaliai keliaus į Vokietiją ir ten prašys prieglobsčio. Su juo nuspren­dė keliauti ir jis. Kadangi jis ir, kiek žino, D., neturėjo vizų keliauti Europos Sąjungos šalyse, todėl į Vokietiją nusprendė keliauti nelegaliai. Pasiėmęs savo asmens pasą, mobilųjį telefoną ir kelis drabužius 2020 m. rugpjūčio 6 ar 7 dieną iš Rusijos, S. P. m., kartu su D. autobusu išvyko į Baltarusiją, Minską. Atvykę pernakvojo viešbutyje, D. savo telefono navigacijoje pažiū­rėjo maršrutą iki Lietuvos valstybės sienos. Iš Minsko autobusu išvyko į miestą, kurio pavadinimo neatsimena, po to pėsčiomis ėjo link Lietuvos Respublikos sienos. 2020 m. rugpjūčio 10 d. naktį, eidami ties Baltarusijos–Lietuvos valstybių siena pareigūnų nesutiko, matė kontrolinę pėdsakų juostą, Lietuvos pusėje pasieniečių postą, kad postas yra Lietuvos pusėje suprato pagal D. turėtą navigaciją. Ji rodė valstybių ribas, kelius, miškus. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 2020 m. rugpjūčio 10 d. 4 val. 20 min., tiksliai matė laiką pagal D. navigaciją telefone. Taip pat pagal telefono navigacijos žemėlapį aiškiai matė, kad pereina iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Taip pat suprato iš kontrolinės pėdsakų juostos, kuri buvo apžėlusi, kad patenka į Lietuvą. Ėjo slapstydamiesi krūmais, kad jų nepagautų pasienio pareigūnai, kadangi suprato, kad daro nusikaltimą nelegaliai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nelegaliai patekda­mas į Lietuvos Respubliką. Perėjus Lietuvos pasienio ruožą, pagal navigaciją priėjo iki kažkokio miestelio, iš kurio 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 10–11 val. autobusu išvyko į Vilnių, iš ten traukiniu į Kauną, iš Kauno autobusu į Marijampolę. Iš Marijampolės ėjo pėsti link Kalvarijos, valstybės sienos su Lenkija, kadangi jų tikslas buvo pasiekti Vokietiją ir ten prašyti prieglobsčio. Lietuvoje ar Lenkijoje prieglobsčio neprašė, todėl, kad Vokietija yra ekonomiškai stipri šalis ir ten geresnis pragyvenimo lygis. Iš Marijampolės ėjo pagrindiniu keliu link Kalvarijos, galvojo, kad Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena nėra saugoma. Priėjus pasienio postą, 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 40 min. juos sustabdė pasienio pareigūnai ir sulaikė. Pereidamas iš Baltarusijos į Lietuvą su savimi turėjo Rusijos pasą, tačiau įėjęs į Lietuvos Respub­ikos teritoriją jį padėjo kartu su D. pasu kažkur krūmuose, tiksliai vietovės nežino. Patekdamas nelegaliai į Lietuvos Respubliką ir įeidamas nelegaliai į jos teritoriją, suprato, kad daro nusikaltimą. Sulaikius pasienio pareigūnams, suprato, kad nepateks į Vokietiją, dėl to prieglobsčio prašymą parašė Lietuvoje po sulaikymo praėjus kelioms valandoms, tačiau, jei būtų sėkmingai patekęs į Vokietiją, Lietuvoje prieglobsčio prašymo nebūtų rašęs. Kad nelegaliai perėjo valstybės sieną, prisipažįsta visiškai (b. l. 61–64, 67–69).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūno tarnybiniu pranešimu ir parodymais (b. l. 5, 10–11), iš kurių matyti, kad tarnybos metu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 40 min., vykdant nelegalios migracijos kontro­lę, Kalvarijos sav., Salaperaugio k., kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, ties valstybės sienos ženklu Nr. 140, apie 200 metrų atstumu iki valstybės sienos, pamatė kelkraščiu link Lenkijos Respublikos sienos ateinančius du vyriškius, kuriuos sustabdę dokumentų patikrinimui, paklausė, kur eina. Vyriškiai rusiškai paaiškino, kad Baltarusijoje, Minsko mieste įlipo į vilkiką, kurio vairuo­tojas juos atvežė į Lietuvos Respubliką, iki Vilniaus miesto. Per kokį pasienio punktą važiavo, nenurodė. Jaunesnis vyriškis prisistatė Ukrainos piliečiu D. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., jis su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Nurodė, kad iš Baltarusijos keliauja į Vokietiją dirbti. Kad ketina prašyti politinio prieglobsčio, neminėjo. Kitas vyriškis prisi­statė Rusijos Federacijos piliečiu D. P., jis su savimi turėjo Rusijos Federacijos jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, paaiškino, kad keliauja į Vokietiją dirbti, su savimi kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Abu vyrai sakė, kad savo asmens tapatybės dokumen­tus išmetė atvykę vilkiku, Vilniaus mieste, dėl ko išmetė, neatsakė. Asmenis sulaikius, jie buvo pristatyti į Kalvarijos pasienio užkardą;

- liudytojo D. P. parodymais (b. l. 16–19), iš kurių matyti, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, 2020 m. liepos mėnesį Rusijoje, S. P. dirbo vairuotoju, gyveno viešbutyje, kartu su juo kambaryje gyveno asmuo vardu D., kuris jam pasakojo, kad Rusijoje jis yra valstybės priešas, kadangi aiškiai reiškia savo politines pažiūras ir yra prieš dabartinę Rusijos valdžią. Jis jam papasakojo, kad ir jis yra Rusijos valstybės priešas ir kad valstybė nori su juo susidoroti, kadangi nepritaria tokiai politinei santvarkai, kad nuo viešbučio jį buvo paėmę kažkokie vyrai ir nuvežę į mišką, kur mušė ir grasino, kad jis laisvai nebereikštų savo nuomonės. Dėl šių aplinkybių jam nėra vietos Rusijoje, todėl ketina keliauti nelegaliai į Vokietiją ir ten prašyti prieglobsčio, dirbti. D. panoro keliauti kartu. Kadangi nei jis, nei D. neturėjo vizų, pagal kurias galėjo būti Europos šalyse legaliai, nusprendė keliauti į Vokietiją nelegaliai, per Lietuvą, Lenkiją. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslaus laiko neatsimena, iš S. P. su D. išvyko autobusu į Minską, iš ten kitą dieną traukiniu išvyko į Lydą, o iš jos į Voronovo gyvenvietę. Kaip tiksliai turėjo keliauti, kokiu maršrutu, nežinojo. Savo mobiliajame telefone pažiū­rėjo žemėlapį bei navigaciją ir pagal ją 2020 m. rugpjūčio 9 d. iš Voronovo gyvenvietės link Lietu­vos Respublikos sienos ėjo pėsčiomis. Kelią žiūrėjo savo telefono navigacijoje. Ėjo krūmais, miškais, kad jų nepamatytų policininkai ar pasieniečiai. Nuo Voronovo ėjo apie 6 valandas ir priėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Baltarusijos Respublika. Kad priėjo Lietuvos Respublikos sieną, suprato iš Lietuvos Respublikos pusėje esančio pasieniečių bokštelio, apžėlusios kontrolinės pėdsakų juostos, pagal telefone esantį vietovės nustatymą aiškiai suprato, kad įėjo į Lietuvos Respubliką, nes žemėlapyje tai buvo aiškiai matoma. Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 4 val. 20 min., tiksliai atsimena, nes pažiūrėjo į telefoną. Kurioje vietoje perėjo sieną, neatsimena ir nežino, kadangi tai jam svetimos vietovės. Perėjus Lietuvos valstybės sieną, ėjo mišku, krūmais, slėpėsi, nes bijojo, kad nepamatytų pasieniečiai. Einant jis turėjo pasi­ėmęs savo Rusijos Federacijos asmens pasą, D. taip pat buvo pasiėmęs. Jis jų dokumentus paslėpė įėjęs į Lietuvos Respubliką, kokioje gyvenvietėje neatsimena, paslėpė žolėje, įėjus apie 300 metrų į Lietuvą. Dokumentus paslėpė dėl to, kad jo ir D. negrąžintų į Rusiją, jie norėjo patekti į Vokietiją ir ten prašyti prieglobsčio. Nuėjus nuo valstybės sienos, Lietuvos Respublikoje ėjo į jos gilumą, priėjo kažkokią gyvenvietę, autobusu nuvyko į Vilnių, iš jo traukiniu į Kauną, o iš Kauno autobusu į Marijampolę. Kadangi buvo suplanavę keliauti į Vokietiją, nes ji yra ekonomiškai stipri šalis ir joje yra daug pabėgėlių, todėl iš Marijampolės pėsti ėjo link Kalvarijos, link Lenkijos valsty­bės sienos. Ėjo pagrindiniu keliu, nes galvojo, kad Lietuvos ir Lenkijos siena yra visiškai nesaugo­ma. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 50 min. jį ir D. sulaikė Lietuvos pasienio pareigūnai ties Lietuvos–Lenkijos valstybės siena ir nurodė, kad jie nelegaliai yra Lietuvos Respub­likoje. Jis Šengeno vizos neturi, neturi ir jo draugas;

- VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos sprendimu Dėl Ukrainos Respublikos piliečio D. K. sulaikymo (nustatyta, kad tai Rusijos Federacijos pilietis D. N.) (b. l. 20, 39), kuriame nurodyta, kad jis Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungo­je yra neteisėtai, todėl sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms;

- Lietuvos Respublikos sienos kirtimo pažymoje (b. l. 95–96) duomenų apie teisėtą D. N. atvykimą į Lietuvos Respubliką nėra.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, liudytojo parodymai. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad D. N. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį.

Už BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam arešto bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 104–106, 108).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. N. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavo­jingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (b. l. 91); administracine tvarka nebaustas (b. l. 92). Jo atsakomybę lengvi­nanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgiant į tai, kad kalti­namasis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, teismas spren­džia, kad kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti inten­syvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors D. N. atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus – arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau jam bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, kadangi jis Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos ir nėra galimybės skirti intensyvios priežiūros.

Kaltinamasis Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, būdamas laisvas gali išvykti iš Lietu­vos, pasislėpti ir vengti bausmės atlikimo, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis teismas nemato galimybės užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paliktina galioti, o suėmimo terminas nustatytinas iki baudžiamojo įsaky­mo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, D. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką – nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.