Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, Vilmai Smilskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, turinčios pagrindinį išsilavinimą, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) barmene, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčios administracinių nuobaudų, administracinių teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-26, apie 2.28 val., K. L. Kaune, prie Baltų pr. 41 vairavo automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas 2,13 promilių girtumas), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. L. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad 2014-01-26, apie 2.28 val. ji su G. M. apie valandą laiko sėdėjo automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. M.. Buvo išgėrusi, automobilio nevairavo. Teisės vairuoti nebuvo įgijusi. Policijos pareigūnai surašė jai protokolą, nes automobilio variklis buvo užkurtas ir jie tai traktavo, kad ji vairavo automobilį.

Liudytojas R. V. parodė, kad 2014-01-26 patruliuodamas su kolega pamatė automobilį, kuris važiavo iš vieno kiemo į kitą, įtartinai manevruodamas. Jį sustabdė, priėjęs pamatė prie vairo sėdinčią K. L., jos kalba buvo nerišli, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji pripažino pažeidimą, t. y., kad automobilį vairavo išgėrusi. Patikrinę jos blaivumą, nustatė, kad K. L. yra neblaivi, ji buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo.

Liudytojas T. D. parodė, kad savo tarnybinį pranešimą (b. l. 3) tvirtina. Parodė, kad minėtą dieną buvo pastebėta įtartinai manevruojanti transporto priemonė, kuri buvo sustabdyta. Transporto priemonę vairavo K. L.. Bendraujant su K. L. pajuto nuo jos sklindantį kvapą, todėl buvo patikrintas jos blaivumas, nustatyta, kad ji neblaivi. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo surašytas protokolas.

Liudytoja G. M. parodė, kad minėtą dieną ji su K. L. sėdėjo jos automobilyje Volvo, kuris stovėjo Baltų pr. Automobiliu variklis buvo užkurtas, bet automobiliu nevažiavo. Mašinoje gėrė šampaną. Privažiavo policija, K. L. surašė protokolą.

K. L. kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad ji nevairavo automobilio būdama neblaivi, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 129 str. pažeidimo faktą ir K. L. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 1-2), K. L. pasiaiškinimas, kuriame nurodyta, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad patikrinimui sustabdė automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo vairuotojos K. L. sklido alkoholio kvapas, jai nustatytas 2,13 promilių girtumas. Vairuotoja neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 3, 4), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad K. L. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 5), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2014-06-15 (b. l. 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), pakvitavimas (b. l. 8), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad K. L. bausta administracine tvarka (b. l. 14-17), VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo pažyma apie pasikeitusių duomenų registravimą, iš kurios matyti, kad nuo 2013-12-28 automobilio Volvo V40, valst Nr. (duomenys neskelbtini) naujas valdytojas – G. M. (b. l. 34), kita bylos medžiaga.

K. L. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet tiesiogiai pažeidimą mačiusių liudytojais teismo posėdyje apklaustų policijos pareigūnų T. D. ir R. V. parodymai, kurie nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei pirminiams šių pareigūnų tarnybiniams pranešimams (b. l. 3-4), kuriuose jie pakankamai detaliai aprašė K. L. padaryto pažeidimo eigą, nei kitiems byloje esantiems duomenims. Iš minėtų liudytojų tarnybinių pranešimų ir parodymų nustatyta, kad jie pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, sustabdę jį, pamatė prie vairo sėdinčią K. L., nuo jos sklido alkoholio kvapas, patikrinę nustatė, kad ji neblaivi, teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo, ji neneigė, kad ji vairavo automobilį.

Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti K. L., tokių aplinkybių nenurodė ir pati K. L., todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų T. D. ir R. V. parodymais.

Liudytoja G. M. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes yra K. L. draugė bei automobilio savininkė, todėl jos parodymai, atsižvelgus dar ir į tai, kad jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vertinami kritiškai.

Dėl nuobaudos skyrimo ir transporto priemonės konfiskavimo

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. L. padarė ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. L. bausta administracine tvarka. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakarotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda, numatyta ATPK 129 str. sankcijos ribose (ATPK 24 str. 3 d., 30 str. 2 d.).

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 str. 1 d. nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 str. pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (LVAT administracinė byla Nr. N575-1742/2008, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jo (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)462/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobilio savininkė G. M. pati perdavė savo automobilį vairuoti neblaiviai ir neturinčiai teisės vairuoti transporto priemones K. L. ir kartu su ja važiavo ir tokiu būdu sudarė sąlygas K. L. daryti grubius KET pažeidimus. Pažymėtina, kad perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes taikytinas G. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas (ATPK 26 str.).

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kadangi liudytoja G. M., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymą davimą administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 43), teismui teikė tiesos neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, jai iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 187² straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str. 3 d., 26 str., 30 str. 2 d., 30² str., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

nutaria:

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir skirti 4300,00 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų litų 00 ct) baudą su transporto priemonės VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus, iškelti administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį už tai, kad ji 2014 m. gegužės 14 d., apie 13.10 val. Kauno apylinkės teisme, Kęstučio g. 29, Kaune, teismo posėdyje davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1197-660/2014 apie tai, kad 2014-01-26, naktį su K. L. sėdėjo automobilyje Volvo, kuris buvo užkurtas, tačiau K. L. automobilio nevairavo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.