Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-588-1036/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-19
Bylos Nr.
1-588-1036/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59075-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
J. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-588-1036/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59075-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2005 m. lapkričio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2007 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2005 m. lapkričio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) 2008 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. 2009 m. spalio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nusprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) 2012 m. liepos 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4) 2014 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme;

5) 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 2 dalį – 80 parų arešto bausme;

6) 2016 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį – 26 parų arešto bausme; kaltinamas pagal BK145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. (J.) G. 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22:00 val., savo gyvenamojoje vietoje – name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, rankoje laikydamas virtuvinį peilį, grasino susidorojimu savo sugyventinei D. K., šaukdamas kad ją papjaus ir šiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai D. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis J. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine D. K. gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, augina tris bendrus vaikus – M. G., J. G., D. G.. Jie visi kartu gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 8 d. ryte jo sugyventinė D. K. išvažiavo į miestą, o jis liko namuose su vaikais. Prieš porą dienų iki įvykio jis iš kaimo gyventojų sužinojo, kad D. turi romaną su taksi vairuotoju, kuris ją paveža į darbą. 2018 m. gruodžio 8 d. vakare jis prie parduotuvės sutiko pažįstamą žmogų, kuris irgi jam pasakė, kad D. turi romaną. Jį tai labai supykdė. Todėl 2018 m. gruodžio 8 d. vakare jis vartojo alkoholį –gėrė alų. Apie 20:00 val. D. grįžo namo ir su vaikais kažkur išėjo. Jį tai labai supykdė. Apie 22:00 val. D. grįžo namo. Jis neatsimena, ar ji grįžo viena, ar su vaikais. Jam atrodo, kad viena. Tuo metu jis jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes išgėrė nemažai alaus. Jis ėmė priekaištauti sugyventinei, ją kaltinti, kad ši jam neištikima. Tuo metu jis su D. buvo kambaryje. Konflikto metu nuo stalo, kuris stovėjo kambaryje, jis paėmė ten gulėjusį virtuvinį peilį, kuriuo prieš tai pjaustė dešrą, ir laikydamas jį rankoje, pagrasino D., kad ją papjaus. Mano, kad D. iš tikrųjų išsigando, nes ji verkė, rėkė. Grasino tik sugyventinei, vaikams negrasino. Įvykio metu jis buvo labai piktas ant D. ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Po įvykio jis gyvena pas savo mamą I. G. adresu (duomenys neskelbtini). Per šventės jis buvo nuėjęs pas D., paprašė jos atleidimo ir pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. D. jam atleido, jie susitaikė.(b. l. 44).

Kaltinamojo J. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Nukentėjusioji D. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu J. G., kartu augina tris vaikus D. G., gimusį (duomenys neskelbtini), J. G., gimusią (duomenys neskelbtini), M. G., (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22:00 val., ji grįžo namo iš darbo (prieš tai dar buvo nuvykusi pas netoliese gyvenančią motiną) ir namuose rado labai girtą savo sugyventinį J. su visais vaikais. 2018 m. gruodžio 8 d. J. prižiūrėjo vaikus, kol ji buvo darbe. Ji labai supyko ant J., kad šis buvo neblaivus, todėl norėjo aprengti vaikus ir su jais išeiti pas motiną. J. tuo metu labai garsiai įjungė muziką ir pradėjo rėkti, kad ji vėl eina skųstis tėvui. Po šių žodžių jos sugyventinis nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir grasino, kad juos visus papjaus, o pats nueis ir pasikars. Dar sugyventinis jos klausė, kur ji padėjo pinigus, bei prašė juos atiduoti. Ji išsigando ir pasakė J., kad iškvies patėvį, kad ją apgintų. Po šių žodžių J. nubėgo į namo antrą aukštą ir ten pasislėpė. Su sugyventiniu ji dažnai konfliktuoja, šį kartą iškvietė policiją, nes sugyventinis jai pagrasino peiliu. Paskutinį kartą J. prieš ją smurtavo prieš 5 metus. Šio konflikto metu fizinis smurtas prieš ją naudotas nebuvo, fizinio skausmo ji nepatyrė. J. ji nematė nuo 2018 m. gruodžio 13 d., kai jį išvežė policija (b. l. 22–23).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 22:00 val., jos sugyventinis J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jų bendruose namuose adresu (duomenys neskelbtini), nei fizinio, nei psichologinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Jis tik grasino jai, paėmęs į rankas peilį ir sakydamas, kad ją papjaus. Grasino tik jai, vaikams negrasino, vaikų jis net neminėjo. J., laikydamas rankoje peilį, sakė, kad ją papjaus, pats pasikars, o vaikai tada liks be tėvų. Kai buvo apklausiama pirmąjį kartą, ne taip išsireiškė sakydama, kad J. grasino papjauti "juos visus". Įvykio metu namuose iš vaikų buvo tik dukra M. G., bet ji įvykio nematė, nes žaidė kambario kampe. Dukra neverkė ir net neišsigando. Sūnus D. G. įvykio metu buvo pas jos mamą, o dukra J. G. išbėgo iš namų dar iki grasinimo išsakymo. Kai sugyventinis J. G. paėmė į ranką peilį ir grasino jai sakydamas, kad papjaus, ji labai išsigando, galvojo, kad J. realiai gali tai padaryti. Tuo metu J. jai sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Kai J. jai grasino, jis rankoje tik laikė peilį, juo nemosikavo. Tuo metu sugyventinis buvo nuo jos maždaug 4 metrų atstumu. Po įvykio J. gyvena atskirai nuo jos ir vaikų (b. l. 27–28).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. K. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad ji savo sugyventiniui J. G. dėl 2018 m. gruodžio 8 d. įvykio atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Civilinio ieškinio ji nereikš, nes jokia žala jai nepadaryta. Jie su J. susitaikė. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 31–32).

2018 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamoji patalpa, esanti medinio daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte. Apžiūros metu namuose bendra tvarka nepažeista, tačiau aplinka netvarkinga. Apžiūrint virtuvę, ant spintelės buvo rastas ir paimtas virtuvinis peilis medine rankena (b. l. 8–14).

2018 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis, paimtas 2018 m. gruodžio 14 d. įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu, prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. (b. l. 18–19). 2019 m. sausio 22 d. peilis grąžintas nukentėjusiajai D. K. (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. G. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis, kaltinime nurodytais veiksmais ir žodžiais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo sugyventinei – nukentėjusiajai D. K.. Šias išvadas teismas daro įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Įrodymų visuma yra pakankama J. G. atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes J. G. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 67–68, 69).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas tris kartus už tokio paties pobūdžio smurtinius nusikaltimus, du kartus iš jų prieš tą pačią nukentėjusiąją – sugyventinę D. K., administracine tvarka baustas, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – areštas, jo dydį parenkant artimą minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

J. (J.) G. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. (J.) G. šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti 20 (dvidešimties) parų areštu, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas