Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ staliumi – baldžiumi, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), neteistas, procesinius dokumentus sutikęs gauti elektroninio paštu adresu – (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š., mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent jis 2025 m. liepos 16 d., apie 13.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė M. P. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajai M. P. kraujosruvą dešinės akies obuolyje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad M. P. yra buvusi jo sugyventinė, jie bendro ūkio nebeveda jau apie du metus laiko. Jie turi bendrą vaiką, tai yra sūnų, kuriam (duomenys neskelbtini) mėn. bus (duomenys neskelbtini) metai. 2025 m. liepos 16 d. jis nuvežė sūnų pas logopedę. Apie 13.00 val. jis atvežė sūnų pas ją į namus bei užėjo atsigerti kavos. Jie bendravo virtuvėje, viskas buvo gerai. Vienu metu sūnus atsinešė naują žaislą, tai buvo smėlio dėžė su žaisliukais. Jis pradėjo priekaištauti, kad namai bus pilni smėlio. Ji pasakė, kad viskas bus gerai. Jiems bendraujant, M. P. pradėjo kalbėti apie kažkokį vyrą, kuris prie jos kabinėjasi, klausinėja jos visokių dalykų net apie vaiką, gatvėje pypino praeinant. Jis pradėjo jai sakyti, kad galbūt tas vyras yra pedofilas, kad pasisaugotų, o ji supyko ant jo, išvadino jį pedofilu. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis galėjo pasakyti jai ką nors įžeidžiančio, nes susinervino ir metė pro jos šoną savo raktus, tačiau į ją nepataikė. Tada ji pradėjo verkti ir nuėjo prie buto durų, jas atidarė ir prašė jo išeiti lauk. Jis jai pasakė, kad niekur neis, kad tegu skambina policijai, kad reikia išsiaiškinti, kas yra tas vyras. Tuo metu pamatė, kad ant stalo virtuvėje yra padėtas jos telefonas, jį paėmė. Ji tai pamatė ir uždarė buto duris. Ji ėjo link jo. Jis taip pat atsistojo ir ėjo link jos. Ji priėjusi iš rankos sudavė jam į krūtinę ir jis tada jai atgal sudavė vieną kartą į veidą kumščiu. Jis neketino telefono pasiimti, norėjo jį jai paduoti, kad ji skambintų tarnyboms. Jis tuo metu garsiai šaukė, kad kviestų policiją. Nuo jo smūgio ji atsitūpė, pribėgo sūnus verkdamas. Jis matė, kad abu verkia. Jis atidavė telefoną M. P. ir išėjo. Jis dėl savo elgesio labai gailisi, jos atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. Š. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji M. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Š. yra buvęs jos sugyventinis. Jie kartu gyveno apie metus laiko, tačiau prieš tris metus išsiskyrė ir bendrauja tik dėl sūnaus. Pagal teismo sprendimą jam yra nustatytas vaiko lankymo grafikas. 2025 m. liepos 16 d., apie 13.10 val., jis pasiėmė sūnų iš darželio, kadangi jį reikėjo nuvežti pas logopedą. Po logopedo, jis jai vaiką parvežė į namus. Visą laiką vaiką ji jam perduodavo ir pasiimdavo lauke, niekad nekvietė jo į namus ir jis pats neidavo. Minėtą dieną jis parvedė vaiką į namus, nors ji jo nekvietė. Jis pasakė, kad vaikas jį pakvietė į namus kavos, pasakė jai, kad ji eitų padaryti kavos ir nuėjo į virtuvę nekviestas. Ji tuo metu nevarė jo lauk, kadangi jį pasikvietė sūnus, nenorėjo prie vaiko bartis. Jis atsisėdo ant kėdės ir paklausė jos kaip jai sekasi naujame darbe. Ji jam parodė ženklais ir pasakė, kad sekasi gerai, draugiški žmonės, net gatvėje su ja sveikinasi sutikę darbuotojai. Jis tada pasakė, kad: „sveikinasi tik dėl to, kad nori tave „padaryti“. Ji jam pasakė, kad nenusišnekėtų. Tą dieną ji buvo vaikui nupirkusi smėlio dėžę su žaisliukais ir kaip tik tuo metu virtuvėje, kol jis sėdėjo, ji pakavo ją lauk. Pamatęs minėtą dėžę su smėliu, jis pasakė: „ką tu čia, durnele, nupirkai, bus pilni namai smėlio“. Ji jam atsakė, kad tai ne jo reikalas, kad ji valys, o ne jis. Tada jis pradėjo ją įžeidinėti, vadindamas durnele, kauše, sakė, kad ji yra atsilikusi, nieko nesupranta. Visa tai sakė jau šaukdamas. Tada ji atsistojo nuo kėdės ir prašė jo eiti lauk iš jos namų, tačiau jis nėjo, toliau šaukė ir metė į ją savo automobilio raktelius, tačiau nepataikė. Visa tai vyko virtuvėje. Ji išėjo į kitą kambarį, pradėjo verkti, jis toliau šaukė, kad neva kaip ji moka apsimetinėti, kad pagal jį ji traumuoja savo vaiką, nes turi kalbėjimo negalią. Tada vaikas jam pradėjo sakyti, kad eitų lauk iš namų. Ji nuėjo atidarė buto duris į laiptinę ir parodė jam rankų gestais, kad eitų lauk iš jos namų. Jis tuo metu dar sėdėjo virtuvėje. Tada jis iš niekur nieko pradėjo šaukti: „kaimynai kvieskit policiją, alio“. Tada ji uždarė buto duris ir vėl rodė rankų gestais ir bandė pasakyti, kad eitų lauk, nes kvies policiją. Jis tada pasakė, kad kviesk, o jis niekur neis. Tada ji ėjo virtuvėje link telefono, padėto ant stalo. Jis pamatė telefoną ir pirmas pagriebė jį nuo stalo, ir pasakė: „Pažiūrėsime, kas yra telefone“. Ir tada atsistojo, nuėjo prie buto durų, pradėjo mautis batus. Ji pagalvojo, kad jis gali išsinešti jos telefoną, dėl to koridoriuje, prie buto durų, ji griebė už savo telefono, kurį jis laikė rankoje. Jis telefoną laikė stipriai ir nepaleido, jai nepavyko jo išplėšti iš jo rankos. Tuo metu kai ji pačiupo telefoną, jis kita ranka sudavė jai į veidą, pataikė į dešinę akį. Dėl minėto smūgio ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais. Smūgis buvo stiprus, nuo jo jai apsisuko galva, dėl ko ji atsisėdo ant žemės koridoriuje. Vaikas viską matė, atbėgo prie tėvo, pradėjo rankomis jį daužyti ir šaukti ant jo savo kalba, nes dar nekalba. Tada A. Š. suprato, ką padarė, apsikabino vaiką, pasakė jam, kad atleistų ir išeidamas pasakė, kad dabar jau prisidirbo, važiuoja nusižudyti, padavė jai telefoną į rankas ir išėjo. Jis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, yra buvę, kai jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, kai dar gyveno kartu, tačiau tada ji sutiko su juo taikytis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nuo tada jie išsiskyrė. Ji nori, kad jis dėl įvykio būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Papildomai ji nurodo, jog ji nekalba nuo mažens dėl persirgto meningito, po kurio liko šios pasekmės – bulbarinis paralyžius. Skaityti ir rašyti ji moka. Ji leidžia garsus ir žmonės, kurie su ja praleidžia ilgą laiką, perpranta jos tą garsų skleidimą ir supranta, ką ji pasako. A. Š. supranta jos kalbą. Ji gestų kalbos nemoka, todėl gestų kalbos vertėja jai nėra reikalinga. Dėl fizinio smurto jai buvo padaryta fizinė ir moralinė žala, nes veide buvo atsiradusi mėlynė (hematoma), su kuria ji turėjo eiti į darbą, patirti žmonių žvilgsnius, tai buvo labai nemalonu. Dėl to A. Š. paprašė atlyginti 500 eurų už patirtą žalą. Jis sutiko ir pervedė jai šią sumą, todėl byloje civilinio ieškinio ji nereikš, sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jos nuomone, A. Š. tikslinga būtų paskirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes jis jau ne pirmą kartą smurtavo prieš ją.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvados Nr. G592/2025(03) matyti, jog M. P. padaryta kraujosruva dešinės akies obuolyje ir poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje kietų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, paros bėgyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. M. P. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Iš 2025 m. liepos 16 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad M. P. sutikus, buvo apžiūrėtas jos veidas. Apžiūros metu matomas patinimas dešinės akies apatinėje dalyje, pereinantis į dešinės pusės akies viršų iki dešinės pusės antakio. Patinimo vietoje matomas paraudimas ir kraujosruva po akimi arčiau nosies.

Iš 2025 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įėjimas į (duomenys neskelbtini) butą – (duomenys neskelbtini) laiptinė nuo kairės, (duomenys neskelbtini) aukšte – (duomenys neskelbtini) durys. Butas tvarkingas, daiktai neišmėtyti, nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta.

Iš 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas, pavadinimu „2025_07_16_13-27-54_37064779007“. Garso įrašo trukmė 4 min. 01 sek. Į BPC skambino E. S., kuri nurodė, jog jos paprašė paskambinti teta M. P.. Nurodė, jog M. P. prašė paskambinti, nes pati yra nekalbanti, ją sumušė buvęs draugas, vaiko tėvas, akis yra mėlyna, gavo į akį.

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. Š., mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui, o būtent jis 2025 m. liepos 16 d., apie 13.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė M. P. į veidą ir taip padarė nukentėjusiajai M. P. kraujosruvą dešinės akies obuolyje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. A. Š. atlygino M. P. padarytą žalą, ši pretenzijų jam neturi ir byloje civilinio ieškinio nereiškė.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis įpareigojamas būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnyje nurodoma, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Atsižvelgiant į tai, jog A. Š. padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, be to yra smurtavęs ir anksčiau, taigi, tokie kaltinamojo veiksmai nėra atsitiktiniai, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 10 (dešimt) mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.