- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-19691-1026/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12221-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. po savo sutuoktinio B. P. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjus valdyti jo turtą.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo V. P., kuri testamentu visą savo turtą paliko savo broliui pareiškėjui. Nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 11-ąjį notarų biurą, kad galėtų priimti pagal testamentą testatorės palikimą, tačiau notarė nurodė, kad paveldėjimo liudijimo negali išduoti, kadangi testatorei priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1992 m. balandžio 17 d. bendrąją jungtine nuosavybe su B. P., kuris yra miręs, o testatorė, kaip paaiškėjo dabar priėmė jo palikimą faktiniu valdymu. Teigia, jog testatorė V. P., mirus jos sutuoktiniui B. P., ir toliau liko gyventi jų šeimos bute, disponavo mirusiojo vyro daiktais ir pradėjo faktiškai valdyti jo turto dalį. Nurodo, jog testatorė butą valdė kaip savo, kadangi 1998 m. spalio 13 d. sutarties pagrindu neatlygintinai išnuomojo pareiškėjui faktiškai priimtą nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), disponavo juo kaip savu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį. Paaiškino, jog pablogėjus testatorės sveikatai ir atsižvelgiant į tai, jog nei testatorė, nei jos velionis vyras vaikų neturėjo, pareiškėjas persikėlė gyventi pas testatorę ir iki pat mirties slaugė ją, prižiūrėjo ir toliau kartu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog po B. P. mirties niekas dėl jo palikimo nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Pranešimų apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei nėra gauta, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog inspekcija nėra pradėjusi palikimo priėmimo veiksmų į B. P. turtines teises ir turtą likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. P. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis). Teismo nustatytu terminu atsiliepimai pateikti, prašymų pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo sesers V. P. sutuoktinis B. P. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1993 m. sausio 9 d., todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsniu, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. ir B. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 25). Santuokoje V. P. ir B. P. vaikų neturėjo (e. b. l. 62). B. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 26). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo niekas nesikreipė, tą patvirtina Testamentų registro išrašas. V. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 33). Po V. P. mirties liko testamentas, kuriuo visą savo turtą ji paliko broliui (pareiškėjui) L. J. M. (e. b. l. 23,63,27). Po V. P. mirties liko palikimas: butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6,19). Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas po V. P. mirties 2020 m. balandžio 24 d. palikimą priėmė (e. b. l. 6,23). Minėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-04-17, t.y. santuokoje su B. P., todėl laikytinas bendrąja jungtine testatorės ir jos sutuoktinio B. P. nuosavybe. Mirus B. P. jo turtu rūpinosi sutuoktinė V. P.. Ji liko gyventi šeimos bute iki pat mirties, ten buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta (e. b. l. 29), mokėjo visus mokesčius (e. b. l. 30-32,34), prižiūrėjo namus, juo disponavo, kadangi 1998 m. spalio 13 d. tarp testatorės ir pareiškėjo buvo sudaryta nuomos sutartis, kuria testatorė išnuomojo pareiškėjui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28), bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad V. P. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio B. P. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
Konstatuotina, jog V. P. po sutuoktinio B. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė B. P., palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. V. P. buvo palikėjo B. P. sutuoktinė (e. b. l. 25). Pareiškėjui palikėja testamentu paliko visą savo turtą (CK 5.19 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, (CPK 445 straipsnis).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. po sutuoktinio B. P. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos mažesnės už minimalią priteistiną sumą.
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo L. J. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.