Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-285-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
2-285-946/2018
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01653-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
T. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-285-946/2018Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01653-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; (S) 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.2.6.6.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. M., prašydamas priteisti iš atsakovo 2206,34 Eur turtinės, 500,00 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui T. M. ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. gruodžio 22 d., laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos.

Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas prašė tokiu atveju priimti sprendimą už akių, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) 2017 m. spalio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28769-17, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, konstatuota, T. M. 2017 m. birželio 10 d. 21.50 val. Kaišiadorių mieste, Vytauto Didžiojo – Pramonės gatvių sankryžoje, vairuodamas D. M. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomus kasdieniniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jei dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų; 127 punktą nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki be kurios iš anksto numatytos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus, važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos atramą. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „VW Passat“ keleivis D. M., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 5-7). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 15 d., T. M. pripažintas padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 1100,00 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 10 d. 21.50 val. būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,44 prom.) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (šios teisės nėra įgijęs), būdamas neprisisegęs saugos diržo ir vairuodamas D. M. priklausančią transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaišiadoryse, Vytauto Didžiojo – Pramonės gatvių sankryžoje nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į aukštos įtampos atramą. Eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta keleivio D. M. sveikata (LITEKO duomenys, administracinio nusižengimo byla Nr. A15-276-925/2017, CPK 179 straipsnio 3 dalis) b. l. 38-39).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2206,34 Eur turtinės bei 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos (nuostolių) atlyginimo principas ir numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1–2 dalys numato, kad atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Atsakovo neteisėti veiksmai – KET pažeidimai, lėmę eismo įvykio kilimą nustatyti įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro sugadintos transporto priemonės iki įvykio vertė – 1850,00 Eur. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai – 2017 m. lapkričio 8 d. defektinis aktas (b. l. 18), remonto sąmatos (b. l. 19- 28), transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 15) patvirtinantys, jog ieškovo už 1850,00 Eur iki eismo įvykio įsigyto automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti netikslinga, pagrindžia būtent tokio dydžio turtinės žalos (atsakovo prievolės apimties), padarytos eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės, dydį. Todėl vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei konstatavus, jog atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1850,00 Eur turtinė žala už sugadintą automobilį (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246-6.249, 6.263, 6.270 straipsniai).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas D. M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, patirto 2017 m. birželio 10 d. eismo įvykio metu, nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2017 m. liepos 14 d. buvo nedarbingas ir, kadangi eismo įvykio metu buvo neblaivus, jam nebuvo mokama nedarbingumo pašalpa (b. l. 10-14). Įvertinus į bylą pateiktus duomenis apie ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išmokėtas išmokas ir ieškovo pateiktus duomenis apie jo gautą vidutinį darbo užmokestį iki minėto eismo įvykio (b. l. 8, 9), darytina išvada, kad ieškovo dėl 2017 m. birželio 10 d. eismo įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo negautos pajamos sudaro 356,34 Eur, todėl ši suma, kaip ieškovo dėl minėto autoįvykio patirti nuostoliai negautų pajamų forma, ieškovui iš atsakovo priteistina (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246-6.249, 6.263, 6.270 straipsniai).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pripažįsta, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas D. M. dėl atsakovo T. M. kaltų veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, patirtas sveikatos sutrikdymas turėjo tiesioginės įtakos ieškovo galimybėms dirbti, dėl ko ieškovas patyrė nepatogumus dėl sutrikdytos sveikatos. Vertindamas ieškovo patirtos neturtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovo fizinei ir dvasinei būklei, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų domėjęsis ieškovo sveikata ir siūlęs gera valia atlyginti padarytą žalą ar jos dalį ir sprendžia, jog ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos dydis – 500,00 Eur, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti ir priteistinas ieškovui iš atsakovo, kaip iš atsakingo už padarytą neturtinę žalą asmens (CK 6.263, 6.250, 6.270 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 56,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, taip pat 26,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2206,34 Eur (du tūkstančius du šimtus šešis eurus 34 ct) turtinės žalos, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus. Atsakovas, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis