Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Gyčio Večersko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam M.R., gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Ritos Čivinskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria kaltinamojo M.R. veika perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2d. į BK 178 str. 1d. ir, nesant nukentėjusiosios skundo, procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M.R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. spalio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, iš A.G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įsibrovęs į butą pro neužrakintas buto duris, pagrobė svetimą turtą: A.G. priklausančią piniginę, kurioje buvo 500 Lt bei asmens tapatybės kortelė, tuo nukentėjusiajai A. G. padarydamas 500 Lt turtinę žalą.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas M. R. veiką perkvalifikavo į BK 178 str. 1d., motyvuodamas įsibrovimo į patalpą požymio nebuvimu, ir bylą nutraukė, nes nėra nukentėjusiosios skundo, o norint tęsti procesą toks skundas arba prokuroro reikalavimas yra būtinas.

Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-23 nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog M. R. į A. G. butą pro neužrakintas duris įėjo vakare, pačiai nukentėjusiajai ir jos motinai miegant. Tai, kad M. R. užėjo į butą savavališkai, nors ir pasibeldęs, tačiau, nesulaukęs užeiti leidžiančio atsakymo, rodo, jog jis neturėjo teisės ten būti. Jis taip pat turėjo matyti, kad buto šeimininkai jau miega, todėl jo padaryta veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2d., kaip vagystė įsibrovus į patalpą.

Apelianto tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal BK 178 str. 2d. prokuroro tarnybiniu pranešimu, o šio nusikaltimo tyrimas yra valstybinio kaltinimo dalykas. Vyr. prokuroro pavaduotojos nuomone, ta aplinkybė, kad nukentėjusi A. G. apklausos protokoluose nenurodė, jog ji nenori, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų atliekamas, reiškia nukentėjusios skundą privačiai viešo kaltinimo procese. Kadangi pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiką, pritaikė ne baudžiamąjį įstatymą bei neteisėtai nutraukė bylą, apelianto teigimu, neteisėtą teismo nutartį būtina panaikinti ir bylą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, kaltinamąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą patenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukdamas bylą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl ko apylinkės teismo nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl M. R. vagystės iš nukentėjusios A. G. buto buvo pradėtas BPK 166 str. 1d. 2p. pagrindu, t.y. prokurorui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius ir dėl to surašius tarnybinį pranešimą (b.l. 1). Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tęsiamas ir baigtas dėl BK 178 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Šios veikos ikiteisminis tyrimas - valstybinio kaltinimo dalykas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos bei prokuroras turi ne tik teisę, bet ir pareigą pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per kuo trumpiausią laiką dėl šios nusikalstamos veikos būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Išimtį sudaro tik BPK 166 str. 2d. nuostata, kad BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Šiuos atvejus nustato BPK 167 str. 1d., kurioje išvardinti konkretūs nusikalstamų veikų baudžiamojo kodekso straipsniai, tame tarpe ir BK 178 str. 1d., dėl kurių ikiteisminis tyrimas pradedamas, arba tai nustačius vėliau – tęsiamas, tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Be to, šiuos, taip vadinamus, privačiai viešo kaltinimo nusikalstamų veikų ikiteisminius tyrimus turi teisę pradėti ir prokuroras nutarimu įforminęs reikalavimą pradėti arba tęsti ikiteisminį tyrimą. Nežiūrint to, ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas, tęsiamas ir kaltinamuoju aktu baigtas teisėtai, o tyrimo eigoje nebuvo iškilęs klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 1d. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nereikėjo nei nukentėjusiojo skundo, nei prokuroro reikalavimo, todėl prokuroras, atlikęs ikiteisminį tyrimą, nepažeidė jokių BPK reikalavimų. Dėl to apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusi A. G. apklausose protokoluose nenurodė, jog ji nenori, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų atliekamas, neturi teisinės reikšmės, nes nukentėjusiajai to nurodyti nereikėjo.

Bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmosios instancijos teismui, 2007-05-04 buvo priimta teismo nutartis byla perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, M. R. kaltinant BK 178 str. 2d. numatyto nusikaltimo padarymu (b.l. 49). Būtent dėl šios nusikalstamos veikos nagrinėjimo vyko teismo procesas Kauno miesto apylinkės teisme. Teismui atlikus įrodymų tyrimą, išklausius proceso dalyvių baigiamųjų kalbų, teismas išėjo į pasitarimų kambarį, iš kurio grįžęs paskelbė skundžiamą nutartį, kuri savo forma yra teisėta, tačiau turiniu – neteisėta. Pirmosios instancijos teismui priimti nutartį nutraukti bylą BPK 3 str. 1d. 6p. numatytu pagrindu leidžiama ne tik bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 235 str.), bet ir nagrinėjimo teisme metu proceso stacijoje (BPK 254 str. 4d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo metu nutartimi nutraukti bylą ir tokiu būdu užbaigti procesą teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu kaltinamojo veikos kvalifikacija būtų aiški. Nežiūrint to, šioje byloje teismas suabejojo veikos kvalifikacija, todėl šiuos klausimus išimtinai turėjo išspręsti ne nutartimi, o nuosprendžiu (BPK 305 str. 1d. 3p.), net ir be proceso dalyvių pateikto prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, nes iš esmės nesikeitė faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės (BPK 256 str. 4d.), keitėsi tik juridinis jų įvertinimas. Tai reiškia, kad ta pačia nutartimi nagrinėjamoje byloje teismas perkvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą ir kartu BPK 3 str. 1d. 6p. pagrindu nutraukti bylą neturėjo teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis pažeidžia valstybės interesus, nes teisėtai pradėtą, atliktą ir pabaigtą ikiteisminį tyrimą teismas iš esmės pavertė neteisėtu, neva dėl to, kad negautas nukentėjusiojo skundas, nors jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo būtinas. Taigi skundžiama nutartimi buvo pažeistas esminis baudžiamojo proceso principas – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Apylinkės teismui priėmus šią nutartį liko neatsakytų procesinių klausimų dėl baudžiamojo proceso baigties nukentėjusiajam, jo teisėtam atstovui ar prokurorui atitinkamai skundą, pareiškimą ar reikalavimą pateikus šiuo metu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismui arba vėliau kasacinės instancijos teismui. Teisėtai pradėtas, tęstas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, kuris pirmos instancijos teismo iš esmės buvo paverstas neteisėtu, po šių procesinių dokumentų pateikimo vėl būtų pripažintas teisėtu, nes tokiu atveju byloje atsirastų nukentėjusiojo skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Toks chaotiškas baudžiamojo proceso įstatymo interpretavimas destabilizuotų procesinius santykius, byloje įneštų nereikalingos sumaišties ir iš esmės pažeistų baudžiamojo proceso paskirtį, įtvirtintą BPK 1 str. 1d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, ji priimta iš esmės pažeidus baudžiamojo proceso įstatymą, todėl naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Nors apylinkės vyr. prokuroro pavaduotoja apeliaciniame skunde nurodė, kad kaltinamojo M. R. veika teismo kvalifikuota ne pagal tą baudžiamojo kodekso straipsnį, pagal kurį reikėjo kvalifikuoti, t.y. teismas neteisingai perkvalifikavo M. R. veiką iš BK 178 str. 2d. į BK 178 str. 1d., tačiau teisėjų kolegija baudžiamosios bylos dalies šia apeliacinio skundo apimtimi netiria, kadangi veikos kvalifikavimo klausimo išsprendimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų išankstinės aukštesnės instancijos teismo nuomonės išreiškimą ir M. R. kaltės klausimo išsprendimą. M. R. veikos kvalifikacijos klausimai visų prima turi būti išspręsti pirmosios instancijos teisme, jam iš naujo nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.